“Nužudytosios“ Pupytės draugė: „Teisėsauga dirba labai blogai – neieško jos užsienyje, kur ji toliau galimai dirba eskorte“

Autorius: Kristina Sulikienė Šaltinis: http://ldiena.lt... 2018-08-08 12:45:28, skaitė 890, komentavo 1

Mano rašymas, jog „belavonės bylos“ yra tiesiog teisėsaugos tingėjimas ieškoti žmogaus, pasiteisino – sisteminėje žiniasklaidoje apklausta Olialia Pupytės vaikystės draugė, kuri nusistebėjo teisėsauga, kuri šios pupos ieškojo Lietuvoje, nors ji gyvena užsienyje, be to, ieškojo darbo Odesoje.

Draugė patvirtino, jog „nužudytoji“ – lengvo elgesio, alkoholikė, o jos kitą vaiką augina buvęs vyras, kuris labai padorus.

Aną vaiką irgi buvo praradusi, tačiau buvęs vyras atsiėmė vaiką iš Britanijos socialinių tarnybų ir auginasi pats. Be pupos pagalbos.

Vaikystės draugė paaiškino, jog Nigelis West–Macauly yra labai padorus žmogus, ir jis jeigu ir pardavinėjo vaikiuko vežimėlį – tik todėl, kad vaikas jį išaugo. O ne dėl to, kad vaikas jam nerūpėtų.

„Visiškai nesuprantu teisėsaugos – kodėl paskelbė paiešką tik Lietuvoje, kodėl nepaskelbė visoje Europoje? Juk ji ieškojosi darbo Odesoje, kažkas sakė, jog ji gali būti ir Prancūzijoje. Turi būti normali paieška, o ne taip“, piktinosi vaikystės draugė.

Priminsime, jog Sandra G. gyveno Britanijoje, ir todėl paieškos byla net negalėjo būti pradėta Lietuvoje, nes paieška vykdoma pagal gyvenamąją vietą.

Lietuvos teisėsaugininkai pažeidė netgi teritorialumo principą. Ieškojo žmogaus ten, kur jo net nebuvo, o „neradę“ – paskelbė žmogų ne tik mirusiu, bet netgi nužudytu!

O Pupytė, šaltinių duomenimis, sau kaitinasi kurortuose prieš saulę, nes spėjo pasiimti 1 kg aukso, ir neturi jokių problemų. O yra velnias žino kur – gal kartu su Kumpiu? Kuris irgi „nužudytas“, nes niekas jo niekur nerado. Priminsiu, jog garsiausia „belavonė“ byla yra „nužudytojo Mongolo“, kuris užsakęs žmogžudystę ant savo pusbrolio Henriko Daktaro, ir kai per įvykius Viluloje žuvo krūva žmonių, iš žudiko tapo nukentėjusiuoju, ir pabėgęs į Pietų Ameriką, tapo „mirusiu“. Teisėsauga šį nesveiką modelį, panaudota Henrikui Dakltarui sudoroti, ėmė naudoti vėl ir vėl, tačiau advokatai ėmė priešintis.

Šiaulių prokurorė Jūratė Tamašauskienė, kurią laikiau padoria ir nekorumpuota, pritaikė šį modelį, tačiau teismas ja nepatikėjo, todėl sulaikė Nigelį Westą simboliškam laikui – savaitei. Per tą laiką prokuratūra turi įrodyti, jog padarė viską,  kad surastų Pupytę. O kadangi tarptautinės paieškos nebuvo, tai nekaltai sulaikytą asmenį turės paleisti. Lietuvos baudžiamasis kodeksas ir teisės doktrina neleidžia taikyti nužudymo kvalifikacijos „iš oro“, jeigu prokuroras taip nori – turi būti įrodymai, o dingus asmeniui – išsemtos galimybės jį surasti, tačiau tas asmuo ieškomas net nebuvo.

Kristina Sulikienė