Autorius: Infa.lt Šaltinis: http://infa.lt/24476/dovile-sa... 2018-08-07 09:48:05, skaitė 619, komentavo 2
Socialiniame Facebook tinkle naudotojai dalijasi Seimo narės ir „Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo“ vienos iš autorių, Dovilės Šakalienės komentaru apie 600 per mėnesį atimtų vaikų, ką ji pristato, kaip vaikų teisių apsaugos sistemos pasiekimą.
600 per mėnesį
Tiek vaikų per liepą buvo paimta iš nesaugios aplinkos, kai kilo pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto, tėvų girtavimo. 305 vaikai per 2 dienas grąžinti tėvams ir su šeimomis toliau dirbama. 297 nustatytas 2 grėsmės lygis – tėvai kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir (arba) gyvybei, arba nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei (pvz, daugiadienio gėrimo maratono metu niekas nesirūpina kūdikiu). Ar skaičiai dideli? Dideli. Nes tokia realybė. Nes mes buvome pripratę pamatyti tik kraupiausius atvejus iš socialiai apleistų šeimų, tuo tarpu tūkstančiai vaikų savo kančioje buvo nematomi. Juos matydavo medikai, mokytojai, kaimynai – ir nepateisinamai dažnai tylėdavo. Dabar gi – per metus užaugusio visuomenės pilietiškumo dėka – mes tuos vaikus pradedame pamatyti. Ir dar daug pamatysime per ateinančius mėnesius.
Galime rinktis kaip į tai žiūrėti – baisėtis skaičiais (ir pamiršti, kad visi šie atvejai buvo tragedijos rizika), regzti sąmokslo teorijas – arba pripažinti, kad apleidome, žiauriai apleidome Lietuvos vaikus, Lietuvos šeimas. Ir dabar pradedame gelbėti mažuosius, kad pagaliau nutrauktume smurto ratą, kai karta iš kartos perduodamas luošinantis siaubingas smurto palikimas. Pradedame traukti šeimas iš bejėgystės kupino smurtavimo – nes smūgis vaikui tėra suaugusiojo bejėgystės išraiška.
Dovilė Šakalienė
Žinomos dizainerės, menininkės, rašytojos ir garsaus juvelyrikos srities prekės vardo „YURGA“ savininkės, Jurgos Lago komentaras Facebook tinkle, paskaičius šią naujieną:
Tik noriu, kad žinotumėte – šiandien suvokiu, kad nebeturiu jėgų, kad gyvenimas per trumpas kovoti su pačia kvailyste. Su pačia jos esencija. Buvau iš tu “žvaigždžių”, kurios nuo pat pirmos akimirkos kalbėjo garsiai ir PRIEŠ. Šiandien noriu, kad šiuo mano šalies istorijos laikotarpiu mano vardas būtų kuo toliau nuo šių žmonių.
Nuo šitų eksperimentų. Nuo galimų klaidų ir žiaurumo.
Nieko negaliu pakeisti. Pati bijau tamsos – jaučiuosi silpna prieš žmonių bukumą, prieš intelekto nebuvimą, prieš mėgavimąsi valdžia. Nekenčiu prievartos ir būtent todėl labai atvirai sakau, kad aš pati būčiau eilėje “neteisingu Lietuvos tėvų” (buvau sulaukusi poros grasinimų, kad “negerai auklėju vaikus”) ir žinau – negaliu gyventi šalyje, kuri krypsta kairėn, kurios vaikai yra labiau valstybės, nei tėvų. Netikiu jokiais “protingais žmonėmis”, nes jie yra iš mūsų tarpo – tos pačios bukos, knygų neskaitančios moterys ir vyrai, tie patys tuščiagarbiai valdžiažmogiai, tie patys vergo akimis iš padilbų žiūrintys, it visa gyvenimą mušti šunys valdininkėliai šiandien ims “auklėti” mano vaikus? Spręsti už mane? Teisti? Brautis į mano namus?
Kelis metus gyvenau su geriančiu seneliu, gavau nuo babytės į kuprą kaime, mano vyras tuo tarpu vaikystėje nukaršino savo senelius, dirbo dieduko saldainių parduotuvėje po pamoku nuo 11 metų – visa tai – gyvenimas ir pasaulis nežada mums šypsotis. Po gėrio kauke dažnai slepiasi baisi it mirtis žmogiškos sielos tuštuma.
Niekada nebijojau būti savimi – nebijau ir šiandien. Ir tik tėvams yra Dievo suteikta teisė klysti ir išpirkti savo kaltes, valstybė tokios teises neturi. Ji gali padėti, bet Lietuva dar pernelyg slidi ir korumpuota, kad vaidintų šiandien tyrą it ašara. Tiesa sakant, kai viena korumpuočiausių ES valstybių ims vykdyti teisingumą prieš savo žmones, prie galios demonstravimo prisidės dar prekyba poveikiu.
600 atimtu vaiku… per du mėnesius! (per mėnesį – red past) Fuck you! Tokia mano reakcija tegul jūsų neišgąsdina – jus mane pažįstate – jeigu pasauliui uždrausi būti blogam, blogis nedings! Jis tik taps rafinuotesnis…
infa.lt komentaras:
Klausimas – kaip gali būti, kad iš 600 atimtų vaikų daugiau negu pusė grąžinti ten, kur jiems, pasak Dovilės Šakalienės, grėsė pavojus? O jeigu jie grąžinti – tai reikia suprast tikras pavojus negrėsė? Tai kokiu pagrindu tada jie buvo jėga dviems dienoms atplėšti nuo šeimos? Ir kokį stresą patyrė atimti vaikai per tas dvi dienas, kol buvo grąžinti tėvams? Ir ar tai nepažeidžia tų pačių vaiko teisių, sukeliant jam didžiulį stresą, keliant pavojų jo sveikatai ir normaliai raidai? Ir kiek dar tų vaikų bus sugrąžinta tėvams dar po savaitės? Kas už tai atsakys? Kas atsakys už augančią emigraciją, kurią neabejotinai skatins tokie šeimų išskyrimai? Ir kiek manote pragyvuos toks įstatymas iki jo skubaus pakeitimo? Atsakymus sužinosime rudenį.
P.s. Gerbiama Seimo narė niekur nemini, jog ji džiaugiasi, tačiau, žvelgiant į jos įdėtą nuotrauką prie jos pasisakymo, kažkodėl kyla tokios asociacijos.