Autorius: Vitalija Vosylė Šaltinis: https://visuomenedotcom.wordpr... 2018-07-20 13:16:03, skaitė 594, komentavo 2
Vakar rašiau apie būsimą svarbų susitikimą. Daug nekomentavau, nes žinau, kad žodžiai lieka žodžiais. Šiandien turiu pasisakyti, nes susiklostė labai įdomi ir netikėta situacija, kuria bandoma mane įbauginti naudojant psichologinį spaudimą.
Apie susitikimą vakar informavo pati Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja. Jame dalyvavo NDNT atstovas, reabilitacijos “Lopšelis” kūdikių namų soc. darbuotoja, mūsų gydytoją vaduojanti gydytoja, įstaigos direktorė ir slaugos skyriaus vadovė. Susitikimas buvo suplanuotas 10 :00 kai su Pija turėjom 30 min. pertrauką tarp užsiėmimų. Prieš pat susitikimą reabilitacijos seselės pasakė, kad gavo įsakymą mums pasakyti jog daugiau nebegalime vazineti i namus. Į namus važinėjam nuo birželio 28d. Ta daro dauguma ten gaunančių reabilitacijos paslaugas tėvų. Į susitikimą 10 valandai nebuvau pakviesta ir kantriai išlaukiau 30 min ir tada pati pradėjau ieškoti žadėto susitikimo. Susitikimas kaip sutarta įvyko 10 val, bet be manes.. aš jau neprisijungiau….. Ka aptarinėjo… taip ir nesužinojau. Prisijungus prie susitikimo “Lopšelio” direktorė pasišalino. Kas man buvo padakyta, tai, kad mes esam reabilitacijoje ir neigalumas nebus skirtas, nes nėra nustatytų ilgalaikių funkcinių iu sutrikimų ir mums vyksta gydymas. Paklausus kodėl jie ministerijai teigė ir man paskambinus pranešti, kad trūksta traumotologo išvados (nors ji buvo, bet NDNT vedėjas nepasivargino ir nepatikrino elektroninėje ligos istorijoje) šiandien argumentuoja kitu argumentu. Atsakymo negavau tik kažkokius išvedžiojimus apie sunkią Pijos būklę. Paprašiau prie manęs aptarti dukros būklę, paaiškinti kokių dar tyrimų trūksta, kaip turėtų būti rašoma epikrizė. Atsakė, jog viskas ten gerai… Kas tas “ten”? Buvo pilstyta iš kiauro į kiaurą, kol aš nepaklausiau ar mūsų “gydymas” būtų baigtas jei mes pasirenkam ambulatorinę reabilitaciją. Atsakymą gavau teigiamą. Tad jei mes, kad ir rytoj pasirenkam kitokią reabilitaciją mums suteikia neįgalumą ir stebuklingai tampam ne ūmios būklės. Reabilitacijos istaiga įstūmė i kampą, kad atsisakyčiau reabilitacijos savo noru(nors aš to niekada nedarysiu) ne išleisdami mūsų į namus ir šantažuodami, kad per mane nukentės kiti vaikai ir tėvai. Neneigsiu, iš skyriaus vadoves buvo ir patyčių, kad mums wc kėdės net ir nereikia, nes vistiek šlapimo nelaiko. Pasišaipydama paklausė ar mes žinom, kad ju įstaiga fondas ir gali visada prašyti trūkstamų neįgaliųjų technikos priemonių. Tai mielas fonde, kodėl as savo dukrai tos nelemtos wc kėdės prašau jau 3 savaites??????
Ir jei jau stojot prieš savo pacientą teigdami, kad vyksta gydymas, tai atsakykit koks gydymas??? Nuo kada gydomi smegenys, nuo kada gydomos žuvusios smegenų ląsteles, nuo kada gydymo būdų pagyja nutrūkę aksonai????
Šiandien susitikimas įvyko, kad mane įbaugintų, kad mane nuspalvintų juodomis spalvomis kaip mamą kuriai rūpi tik finansinė pusė ir nerūpi vaiko reabilitacija… Aš taip norėčiau, kad pamatytumėte mūsų praleistą laiką namuose, mūsų veiklą ir gal laikas įvertinti tai, kad per trumpą laiką pasiekta didelė pažanga i prieky su nuostabių specialistų darbu, ir mano pačios dideliu indeliu. Ir šioje reabilitacijos įstaigoje kas gero, tai tik specialistai, kurie išmano savo darba ir dėl kurių rinkausi šią reabilitacijos įstaigą.
Atvirai? Nežinau, negaliu paaiškinti kuo neįtikau “Lopšelio” vadovybei.
Įdėsiu porą foto su namų ir reabilitacijos istaigos salygom, patogumais, maistu, kad būtų aiškiau kodėl tėvai su vaikais vaziuoja į namus. Neringa Stanevičienė, gal tu turi dar vaizdinės medžiagos?
Labas rytas, Lietuva!
Vakar teko isgirsti daug valdininku isvedziojimu, daug neatiksliai neatsakytu klausimu. Kai kurie pasislepe uz tylos sienos. Dar reikia nepamirsti komentuojanciu zmoniu, kurie visiskai neismano istatymu, nezino kas jiems priklauso ir kas ne. Butu trumpas atsakas ir tuo paciu klausimas valdininkams, ministerijoms ir seimo nariams(kurie net nezino istatymu ir nezino kas vienu ar kitu atveju priklauso, kaip vakar paaiskejo).
NDNT tarnybos atsovai argumentuoja, kad neigalumo negalima skirti del nesibaigiancio gydymo. Tai gal pradekim aiskintis kas yra gydymas ir reabilitacija. Tai, mielieji, mes nesigydom, o mes atsistatinejam sveikatos bukle reabilitacijoje.
Toliau….. nurimsiu tik tada kai bent vinas atsovas, ministerijos parodys istatyma kuriame yra parasyti terminai, kuriam laikui praejus po sunkios galvos traumos galim kreiptis del neigalumo.
Toliau… To pacio istatymo aktas sako:
Neįgalumo lygis nustatomas tokiais terminais:
pusei metų, kai neįgalumo lygis vertinamas pirmą kartą ir prognozuojamas greitas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumo lygiui;
Nesu ta mama, kuri nesuvoktu realios situacijos ir nematytu kintancios vaiko sveikatos bukles, bet jus negalite mums neduoti to, kas priklauso mums ir kitoms to pacio likimo seimoms.
Apskritai, vaiku reabilitacijos laikotarpis galimas iki 3 metu po traumu ir kitu susirgimu. Tai patvirtino ir pats ministras. Todel akcentuodami, kad mes esam reabilitacijoje ir, kad del siu priezasciu negalim gauti neigalumo- esat neteisus. Musu reabilitacija truks iki rugpjiucio 1d, tada bus pratesimas dar menesiui, po to menesio 2 lygio reabilitacija, po antro lygio reabilitacijos mes vel galesim vykti i trecio lygio reabilitacija, po situ n menesiu mes reabilitacija atliksim pas privacius specialistus. Tai reiskia, kad mums neigalumas nepriklauso niekada??
Gal jau laikas persiziureti istatymus ir keisti visa sistema?
https://e-seimas.lrs.lt/…/leg…/lt/TAD/TAIS.252970/XuLNGslYgD
Vitalija Vosylė