Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…
Autorius: Infa.lt Šaltinis: http://infa.lt/24002/uzfiksuot... 2018-07-17 10:33:59, skaitė 602, komentavo 2
Arvydas Daunys
Užfiksuota daugiau nei dvigubai galimo smurto atvejų, kurių metu galimai nukentėjo vaikai. Pastebimas galimo psichologinio ir fizinio smurto atvejų prieš vaikus skaičiaus didėjimas
Pereitą savaitę infa.lt skelbė medžiagą (Elta) apie 90 vaikų atimtų iš šeimų per 9 pirmąsias šio mėnesio dienas. Tą daryti leidžiantis „Vaikų teisių apsaugos įstatymas“ įsigaliojo nuo liepos 1-os dienos.
♦ Vaiko teisė būti atskirtam nuo šeimos – ar teisingai suprantamos vaiko teisės?
„Iš tėvų ir teisėtų globėjų buvo paimta (atimta) 90 vaikų, iš jų 30 nustatytas antras grėsmės lygis ir priimtas teisinis sprendimas paimti iš tėvų. Kiti 60, įvertinus grėsmės lygį, bus grąžinti tėvams arba, nustačius antra grėsmės lygį, bus sprendžiama dėl paėmimo iš tėvų“, – sakė tarnybos direktoriaus pareigas einantis J. Maciejevskis. (Delfi).
Primename, kad antras grėsmės lygis vaikui nustatomas, kai kyla grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Jis matomai nustatomas vietoje, po ko vaikas paimamas iš šeimos.
Kadangi tokie dideli atimtų vaikų skaičiai per kelias dienas tiesiog stulbina, infa.lt pateikė klausimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.Į klausimus sutiko atsakyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos komunikacijos specialistė Eglė Juozėnaitė.
infa.lt: Kokio amžiaus buvo paimti iš šeimų vaikai (procentais pagal amžiaus grupes)?
Paimtų vaikų skaičiaus pagal amžiaus grupes laikinai neturime, tačiau tikrai turėsime.
Norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad žiniasklaidoje nurodomas paimtų vaikų skaičius nenurodo vaikų, paimtų iš atstovų pagal įstatymą skaičiaus. Tai reiškia, kad vaikas buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir tai gali būti šiais atvejais:
♦ kilo pavojus vaiko ir (ar) specialisto gyvybei ir (ar) sveikatai;
♦ vaikas buvo paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinosi ir dėl to kilo grėsmė jo saugumui, sveikatai ar gyvybei,
♦ buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių.
Vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos dar nereiškia, kad jis yra ar bus paimtas iš atstovų pagal įstatymą. Ši priemonė yra taikoma, kai būtina laikinai užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Pažymime, kad po vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos per 2 d. d. vertinamas grėsmės vaikui lygis.
Nustatant grėsmės vaikui lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 1 ir 2 prieduose. Vertinant grėsmės vaikui lygį, tuo pačiu metu vertinama vaiko, jo šeimos narių, su juo gyvenančių asmenų ir (ar) kitų asmenų, specialistų pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Specialistai, įvertinę vaiko funkcionavimo rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko atstovais, tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu su vaiku) bei socialine aplinka arba nustatę, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, nustato antrąjį grėsmės vaikui lygį (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 40 straipsnis) ir kreipiamasi į teismą dėl vaiko paėmimo iš tėvų arba kitų atstovų pagal įstatymą leidimo išdavimo.
Per laikotarpį nuo liepos 1-10 d. nustatyto antrojo grėsmės vaikui lygio skaičius buvo apie 30. Tai reiškia, kad po vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos ir, vadovaujantis aukščiau pateikta informacija, buvo įvertintas antrasis grėsmės vaikui lygis.
Nenustačius grėsmės vaikui lygio arba nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį (kai nereikia kreiptis į teismą dėl vaiko paėmimo iš atstovų pagal įstatymą leidimo išdavimo) vaikas perduodamas tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą.
infa.lt: Iš kokių šeimų tie vaikai buvo paimti – asocialių ar normalių šeimų?
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2018m. birželio 19d. Nr. A1-296, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. A1-212 ,,Dėl Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažintas netekusiu galios.
Tai reiškia, kad nuo š. m. liepos 1 d. nebėra socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos. Tačiau šeimoms, kurios iki š m. liepos 1 d. buvo įtrauktos į minėtą sąrašą, ir toliau teikiamos socialinės paslaugos.
Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus buvo visada. Pažymėtina, kad Socialinės paramos šeimai sistemoje (toliau – SPIS) per 2017 m. (savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai (toliau – VTAS) iš viso užfiksavo 5625 atvejus, kada nuo smurto galimai nukentėjo 4995 vaikai (tai sudaro beveik 1 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų). Lyginant su 2016 m. duomenimis, VTAS 2017 m. užfiksavo daugiau nei dvigubai galimo smurto atvejų, kurių metu galimai nukentėjo vaikai. Pastebimas galimo psichologinio ir fizinio smurto atvejų prieš vaikus skaičiaus didėjimas (atitinkamai 72 proc. ir 59 proc.). Psichologinį smurtą per 2017 m. patyrė 2519 vaikai, fizinį – 1639. Palyginus 2015-2017 m. duomenis, seksualinio smurto atvejų skaičius kasmet kinta, tačiau 2017 m. galimai seksualinį smurtą patyrusių vaikų skaičius, lyginant su 2016 m. išaugo 90 proc. 2017 m. seksualinį smurtą patyrė 141 vaikas. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, atskirai SPIS vedant duomenis apie galimus nepriežiūros atvejus, 2017 m. užfiksuoti 1054 vaikų nepriežiūros atvejai.
Už visus 2018 m. ataskaitą galėsime pateikti 2019 m.
infa.lt: Ar vaikų buvo atsiklausiama – ar jie nori išvykti iš savo namų su jiems svetimais žmonėmis?
Atkreipiame dėmesį, kad Tarnybos teritorinių skyrių specialistai, paimtą vaiką iš jam nesaugios aplinkos, jį laikinai apgyvendina, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 1-2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.264 straipsnyje nustatyta prioriteto tvarka. Tai reiškia, kad vaikas gali būti laikinai apgyvendintas pas: giminaičius, asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, vaiko brolį ir (arba) seserį globojančią (rūpinančią) šeimą, taip pat gali būti apgyvendintas globos centre, šeimynoje, vaikų globos institucijoje.
infa.lt: Jei buvo atsiklausiama ir išgirstamas neigiamas atsakymas – ar buvo į tai atitinkamai reaguojama, ar elgiamasi priešingai vaiko valiai? Jei nebūdavo užduodamas tiesioginis klausimas vaikui – ar jis nori išvykti su svetimais žmonėmis iš savo namų – ar tai nepažeidžia jo teisių, prievarta jį išgabenant ten, kur jis nenori būti?
Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, privalo būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.
infa.lt atkreipia dėmesį į aukščiau pateiktus galimai žymiai, galimai išaugusius, galimo smurto prieš vaikus, galimus atvejus, kur teigiama (jau ne galimai), kad fizinį smurtą patyrė 1639 vaikai, tačiau pabandžius paieškoti iškeltų bylų skaičiaus statistikos dėl fizinio smurto prieš vaikus internete aprašoma vos viena kita byla. Kalbant apie nepriežiūros atvejus, tai jų skaičius padidėjo tik dėl teisinio reglamentavimo pakitimų, kai nusikaltimu buvo įvardinta tai, kas anksčiau nebuvo joks nusikaltimas. Jeigu nepriežiūros rezultatu, pavyzdžiui, bus įvardinta vaiko sloga – atitinkamai dar labiau išaugs tokių „smurto prieš vaiką“ atvejų. Ir tai įmanoma plečiant vaiko teises. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis neoficialiai teikė „rekomendacijas“ įtraukti tėvų atsisakymą skiepyti vaikus į nepriežiūrą, kuri traktuojama kaip smurtas prieš vaikus, apibrėžimą.
Kas tai? Ar tai tikrai tik „galimai“ sutirštintos spalvos, kad „galima“ būtų buvę galima „galimai prastumt“ tokį įstatymą ar realiai vien dėl apsidraudimo pats įstatymas traktuojamas griežčiau nei reikėtų?
Iš tikrųjų visi tie nekonkretūs „galimai“ – prognozuoja atimtų vaikų skaičiaus didėjimą – smurtas (galimai) prieš vaikus auga – visuomenės sąmonėje programuojama daugiau atimtų vaikų. Ką baudžiame? Vaikus? Tėvus? Visuomenę?