Lietuva nežino, kaip reikėtų elgtis, jei įvyktų branduolinė avarija Astrave

Autorius: SputnikNews.lt Šaltinis: https://sputniknews.lt/world/2... 2018-07-17 10:28:43, skaitė 526, komentavo 1

Lietuva nežino, kaip reikėtų elgtis, jei įvyktų branduolinė avarija Astrave

Astravo AE statybos, archyvinė nuotrauka.
Astravo AE statybos, archyvinė nuotrauka.

Lietuva nuolat kritikuoja Astravo AE, tačiau net neturi Vyriausybės patvirtinto plano, kaip būtų teikiama pagalba šalies gyventojams, jei, įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje, radioaktyvus debesis pasklistų Lietuvoje

VILNIUS, liepos 17 — Sputnik. Lietuva yra pagrindinė Astravo AE, kuri statoma apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, kritikė, tačiau paaiškėjo, kad ji net neturi plano, kaip reiktų elgtis, įvykus branduolinei avarijai Astrave, sakoma LRT reportaže.

Baltarusijos valdžia praneša, kad jau 2019 metų pradžioje Astrave planuojama įjungti pirmąjį reaktorių, o dar po pusantrų metų – ir antrąjį. Tačiau aiškėja, kad Lietuva neturi Vyriausybės patvirtinto plano, kaip būtų teikiama pagalba šalies gyventojams, jei, įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje, radioaktyvus debesis pasklistų Lietuvoje. Savivaldybių atstovai tikina, kol kas galintys kliautis tik savais ištekliais.

Lavoriškių miestelis nuo Baltarusijos atominės nutolęs vos 20 km. Jo gyventojai vieni pirmųjų pajustų pasekmes, jei įvyktų rimtesnis branduolinis incidentas, tačiau kaip būtų organizuojama pagalba gyventojams, kol kas nežinia.

Kol kas Lietuvoje galiojantis "Valstybinis gyventojų apsaugos planas branduolinės avarijos atveju" numato priemones, kurių būtų imtasi, įvykus avarijai uždaromoje Ignalinos atominėje. Apie Baltarusijos jėgainę 2012-aisiais priimtame plane net neužsimenama. Vidaus reikalų ministerija 2017 metais parengė ir pateikė derinti institucijoms papildytą variantą, į kurį įtraukta ir galima branduolinė grėsmė iš Baltarusijos. Savivaldybių atstovai tikina, kad su jais nebendradarbiauta.

Radiacinės saugos ekspertų skaičiavimais, sunki avarija paveiktų teritoriją, kuri skirstoma į kelias zonas. Didžiausia, bet mažiausią poveikį gyventojams galbūt turėsiančią tūkstančio kilometrų spindulio zona išsiplėstų už Lietuvos teritorijos. Į ją patektų sostinės Talinas, Varšuva, Berlynas, Kopenhaga, Stokholmas ir kitos.

Vilnius ir dar 16 Lietuvos savivaldybių yra 100 km zonoje. Ekspertų teigimu, čia esančios savivaldybės privalo turėti aktyviojo jodo tablečių atsargą, kad įvykus branduolinei avarijai galėtų medikamentą išdalyti gyventojams per dvi valandas. Plano rengėjai atmetė Užsienio reikalų ministerijos reikalavimą tokiu atveju numatyti 50 km nuo Astravo nutolusio Vilniaus gyventojų evakuaciją.

Vilnius teigia, kad jėgainė statoma, nesilaikant tarptautinių saugumo standartų, nėra paaiškinta, kodėl pasirinkta būtent ši statybos vieta, esanti netoli tankiai apgyvendintos Lietuvos sostinės. Tačiau Baltarusija kaltinimus atmeta ir teigia besilaikanti visų reikalingų standartų.

Pernai birželį Seimas įstatymu pripažino branduolinę elektrinę, statomą Astravo rajone, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. 50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia — 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuota įjungti 2019 metais, o antrasis reaktorius, kaip planuojama, turėtų pradėti veikti 2020 metais. Baltarusijos AE statoma Gardino srities Astravo rajone.

Europos ekspertai pripažino Astravo AE saugumą

Europos branduolinės saugos reguliavimo grupės ekspertai (ENSREG) padarė išvadą, kad Baltarusijos AE statyba atitinka organizacijos reikalavimus.

Baltarusijos AE streso bandymai buvo alikti dar 2016 metais pagal Europos metodiką. 2017 metų lapkričio pradžioje Baltarusija pristatė Europos Komisijos patikros rezultatus. Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministro pirmoji pavaduotoja Ija Маlkina pabrėžė, kad organizacija liko patenkinta Minsko veiksmais dėl jėgainės saugumo.

Baltarusijos atominė elektrinė išlaikė streso testą ir egzaminus, tačiau Lietuva vis dar kategoriškai priešinasi jos statybai.