Nacionalinio stadiono nebus. 30 mln. eurų – į klozetą?

Autorius: Kibirkštis Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.com... 2018-07-05 17:50:51, skaitė 559, komentavo 4

Kokia mintis kyla paskaičius naujienas iš Vilniaus – trečiadienį (liepos 4 d.) sostinės savivaldybė nubalsavo už Šeškinėje, greta „Akropolio“ prekybos centro stovinčių planuotojo nacionalinio stadiono griaučių griovimą. Dar 1987-aisiais iškilę pamatai, įskaičius ilgamečius projektus pagaliau užbaigti vos pradėtą stadiono statybą (pvz. – 2007-aisiais buvo nuspręsta atnaujinti darbus, o „Vikipedijoje“ iki šiol rašoma, kaip darbus „numatoma“ baigti iki senai praėjusių 2016-ųjų...), įkainuoti per 30 mln. eurų suma.

Nejau viskas iššvaistyta?

Klausimą kelia pats faktas, kad kažkas lyg ir turėtų atsakyti. Tačiau kaltųjų, kaip įprasta – nėra. Visgi manyti, kad viskas nuėjo vėjais, kaip tikina žiniasklaida, būtų naivoka. Kiek valdininkų ir valdininkėlių, buržujų ir paprasčiausių spekuliantų pralobo iš tų 30-ies milijonų? Tai geras klausimas, į kurį bent teoriškai atsakyti turėtų vadinamoji teisėsauga. Jos tylėjimo, dargi visiško abejingumo faktas labai aiškiai sako, kam tarnauja dabarties valstybė ir jos institucijos.

Be to, Vilnių administruojantys „šaunuoliai“ kartu pašventino kone dvigubai mažesnio, 15 tūkst. žiūrovų talpinti turėsiančio futbolo stadiono statybą (ankstesnis turėjo talpinti 25 tūkst. žiūrovių varžyboms, 37 tūkst. – koncertams). Šis projektas, kurio žada imtis konkursą laimėjusi kompanija „Axis industries“, pirminiais skaičiavimais kaštuosiąs apie 79 mln. eurų.

Skaičiai iš ties įspūdingi. Juolab, jei nepamiršime apgailėtinos padėties eilėje sostinės mikrorajonų, net pačioje savivaldybės panosėje, į kurių problemas miesto valdžia su R. Šimašiumi priešaky tiesiog žiūri pro pirštus. Nenuostabu, nes jo kompaniją labiau domina elitinių zonų tvarkymas bei atitinkamiems klanams pelningas lėšų įsisavinimas, vykdomas tokių bei panašių „konkursų“ keliu.

Kol liaudis tylės, arba „šakosis“ vien internetiniuose komentaruose, o ne eis į gatves reikalauti elementaraus teisingumo, tol – būkime tikri – lėšos toliau bus panašiai „įsisavinamos“, o kažkas ramiai sau lobs tūkstančių paprastų dirbančiųjų mokamų mokesčių sąskaita.