SGD-charakiris: Lietuva išnaudoja verslininkus

Autorius: Vladimiras Matvejevas Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2018-06-26 00:33:39, skaitė 798, komentavo 2

Achema, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė bando sumažinti milijardus dolerių kainuojančią SGD terminalo Klaipėdos uoste išlaikymo naštą didelių mėlynojo kuro vartotojų sąskaita

Kartu su Lietuvos energetinio saugumo vėliava — "Independence", kurią sukūrė prezidentė ir konservatoriai, Lietuva išdidžiai keliauja į… bedugnę. Didžiausia šalies įmonė — koncernas "Achema" (Achemos grupė) atsidūrė ant žlugimo slenksčio. Dalis gamybos pajėgumų jau buvo sustabdyta. Dėl visko kaltos suskystintos gamtinės dujos, kurios Lietuvoje yra pripažintos pigia dujų pramonės panacėja.

Azoto trąšų gamyboje pagrindinės pelningumo dalys — tai dujos ir jų kaina. Bronislovas Lubys, buvęs ministras pirmininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas ir "Achemos grupės" pagrindinis akcininkas, tai puikiai žinojo. Jo autoritetas buvo neginčijamas. Todėl su buvusio Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko palaikymu Lubys sugebėjo pasiekti, kad įmonė tiesiogiai pasirašytų sutartis su "Gazprom", apeidama valstybines struktūras. Tai išgelbėjo bendrovę. Stabilus "Achemos" darbas nepriklausė nuo rusofobinės Vyriausybės ir prezidento politikos.

Verslininkas ir politikas Bronislovas Lubys visada palaikė gerus santykius su Rusija ir puikiai suprato šių geros kaimynystės santykių naudą ne tik savo verslui, bet ir visos Lietuvos ekonomikai. Lubys kritikavo konservatorių ir prezidentės Dalios Grybauskaitės planus nusipirkti didelį SGD terminalą. Jis prognozavo, kad tokia našta yra per didelė tokiai mažai valstybei kaip Lietuva. Jis pats siūlė nupirkti daug mažesnio dydžio terminalą už "Achemos" pinigus. Tačiau Vyriausybėje ir Daukanto aikštės rūmuose Lubio niekas nesiklausė, be to, jis buvo vadinamas "Kremliaus agentu".

Visa tolimesnė "Independence" istorija įrodė Bronislovo Lubio pranašystės tiesą. Įplaukiant į Klaipėdos uostą, SGD terminalas pavadinimu "Nepriklausomybė" padarė didžiulę skylę Lietuvos ižde. Kasdien pro šią skylę nuteka 150 tūkstančių eurų, per metus — apie 60 milijonų eurų.

Norėdama uždaryti spragą, Vyriausybė nurodė, kad visos šalies įmonės privalo pirkti SGD iš terminalo. "Achema" nuginčiojo šį įsakymą Europos teismuose ir pasiekė diskriminacinės tvarkos panaikinimo. Tačiau vardan patriotizmo vis tiek sutiko pasidalyti su valstybe SGD terminalo išlaikymo išlaidas.

Tačiau Vyriausybė neaprimo. Pagal specialų užsakymą, visos Lietuvos strateginės įmonės tapo griežtai kontroliuojamos Valstybinio saugumo departamento (VSD). Nuo šiol šalies pagrindinė žvalgybos tarnyba su mikroskopu nagrinėja visas šių įmonių sutartis. Ypač atidžiai nagrinėjamos tos sutartys, kurios susiję su  verslu Rusijoje, Lietuvoje pripažintu pagrindine grėsme nacionaliniam saugumui.

"Achemai" prasidėjo sunkūs laikai. Šiandien bet kokie ryšiai su Rusijos kompanijomis prilyginami valstybės išdavystei. Juolab su "Gazprom".

Po Bronislovo Lubio mirties 2011 metais jo jo žmona Lida Lubienė perėmė koncerno vadovavimą. Iš pradžių ji kažkaip sugebėjo atremti vis didėjančią valstybės ataką, kuri traukia į SGD terminalo dugną. Ir štai nauja ataka. Energetikos ministerija siūlo "Achemos grupei" pasirašyti ilgalaikę sutartį dėl garantuotų dujų tiekimo iš Klaipėdos terminalo. Mainais jie siūlo sumažinti terminalo išlakymo naštos dalį, kurią visgi sugebėjo primesti koncernui. O "Achemos" metinės SGD-duoklės suma ir taip nemaža — 20 milijonų eurų. Koncerno vadovybės teigimu, ši suma yra lygi įmonės penkių tūkstančių darbuotojų darbo užmokesčio fondui. Nauji mokesčiai gali sukelti "Achemos" bankrotą.

Koncerno vadovybė kategoriškai pareiškė, kad Vyriausybės pasiūlymas nėra priimtinas.

"Ilgalaikiai įsipareigojimai tiek buvo neįmanomi iš ministerijos atstovų arba Vyriausybės atstovų, tiek ilgalaikiai įsipareigojimai neįmanomi iš mūsų pusės. Mes visi už energetinę nepriklausomybę, bet našta turi būti paskirstyta proporcingai, o ne ant vienos įmonės pečių", — sakė Lida Lubienė po susitikimo su energetikos ministru.

Įmonė jau sustabdė dalį gamybos pajėgumų dėl gamybos nepelningumo, susijusio su pasaulio ir vidaus energijos šaltinių kainų svyravimais.

Jei gamykla visiškai sustabdys savo darbą, tai "Achemos" didžiulės mokesčių sumos daugiau nebeįplauks į Lietuvos biudžetą, o gatvėje atsidurs penki tūkstančiai koncerno darbuotojų. Kuo tai gresia Lietuvos ekonomikai ir visai visuomenei? Nesunku numatyti. Pasak Lidos Lubienės, tai bus didžiulės galios socialinis sprogimas.