Autorius: SputnikNews.lt Šaltinis: https://sputniknews.lt/baltic/... 2018-06-15 16:24:47, skaitė 832, komentavo 1
NATO kariai, archyvinė nuotrauka
VILNIUS, birželio 14 — Sputnik. Baltijos šalyse ir Lenkijoje vyksta karinės pratybos "Saber Strike" ir "Baltops", todėl regioną užtvindė Aljanso kariai: 18 tūkst. žmonių iš 19 pasaulio šalių. Valdžios institucijos aiškina gyventojams, kad tai yra būtina, siekiant užtikrinti saugumą šalia "agresyvios Rusijos". Pastaraisiais metais Baltijos šalyse rengiamos kelios pratybos per metus. Tačiau ne visi piliečiai yra patenkinti užsieniečiais su karine uniforma, rašo RIA Novosti autorius Konstantinas Sevastijanovas.
Uostamiestis, turintis išvystytą turizmo infrastruktūrą, dabar priima kitokius svečius: čia atvyko 37 kariniai laivai iš įvairių NATO šalių. Klaipėdos savivaldybės narys, vietos "Lietuvos rusų sąjungos" skyriaus vadovas Viačeslavas Titovas išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad aljanso kareiviams pratybų metu buvo leista laisvai naudotis viešuoju transportu. Atitinkamas sprendimas buvo priimtas dauguma balsų miesto tarybos posėdyje. Pokalbyje su "RIA Novosti" Titovas pabrėžė, kad meras Vytautas Grubliauskas net nenorėjo skirti laiko diskusijai šiuo klausimu.
"Mūsų mieste nemokamai keliauti viešuoju transportu gali tik vaikai iki septynerių metų ir tik tada, kai jie neužima sėdimų vietų. Per pastaruosius 25 metus mokama tapo viskas, kas tik įmanoma. Pilna kelionės kaina viešajame transporte yra 80 centų. Moksleiviai, studentai, taip pat senatvės pensininkai, sulaukę 70 metų, moka perpus mažiau. Ir net tie, kuriems sukako virš aštuoniasdešimt metų neturi teisės nemokamai keliauti: jie turi 80 proc. lengvatą. Pasirodo, kad socialiai neapsaugotų gyventojų grupių atstovai turi skirti pinigus, o kariai, kurie gauna ne patį mažiausį atlyginimą NATO padaliniuose, važinėja nemokamai. Aš asmeniškai nesutinku su šiuo požiūriu. Kareiviai turi poligonus — tegul ten jie sau važinėja ir šaudo nemokamai", — piktinosi Titovas.
Tačiau Viačeslavas Titovas — tai mažuma. Kiti tarybos nariai posėdyje susitarė dėl būtinybės parodyti didžiausią svetingumą užsienio kareiviams, nes jie "saugo miestą". Čia gana dažnai vyksta įvairios karinės pratybos, o valdžios institucijos kaskart ragina klaipėdiečius "nebijoti". Tačiau jie vis tiek bijo ir nori, kad kariai atliktų pratybas toliau nuo gyvenamųjų pastatų.
Balandžio mėnesį, kai mieste vyko pratybos "Brave Griffin 2018" ("Narsus grifonas 2018"), Klaipėdos gyventoja Julija Dobilienė socialiniame tinkle pranešė: "Žinoma, galima kikenti dėl to, kas vyksta. Galima paaiškinti vaikams apie pratybas neva "nebijok, tai geri dėdės". Tačiau mieste jau daugiau nei valandą vyksta "šaudymas". Šalia yra trys ligoninės (viena jų skirta pagyvenusiems žmonėms), kelios mokyklos ir vaikų darželiai. Ir aš, kaip Lietuvos pilietė, noriu pasakyti — aš prieštarauju karinėms pratyboms miesto ribose".
Šis užrašas socialiniame tinkle sukėlė daugybę atsiliepimų, žmonės išreiškė savo pasipiktinimą.
"Pratyboms skirti poligonai. Ten yra pastatų, galima bėgioti, kiek nporisi, ir niekam netrukdyti. Aš nesuprantu, kodėl aš turėčiau atsibusti keletą kartų per naktį dėl to, kad už dvidešimt metrų nuo mano langų Klaipėdos gatvėje visą parą važinėja karinis metalo laužas", — skundėsi Nikolajus Morozovas.
"Valstybė atvirai švaisto pinigus. Ne pensijas didina, ne ligonines remontuoja. Rengia kvailas pratybas su daugybe pašalinių liudininkų ir dėl to didėja potenciali rizika šiems žiūrovams", — pabrėžė Julija Baraneckaja.
Kai kurie gyventojai palygino manevrus su žaidimu "Counter-Strike".
Kalbos apie riziką turi pagrindą. Karinė technika kelia grėsmę kelių eismo saugumui. Birželio 7 dieną Prienų rajone įvyko didelė avarija — susidūrė keturi JAV šarvuočiai "Stryker". Nukentėjo 13 amerikiečių. Kitas eismo įvykis įvyko birželio 9-osios naktį prie Kazlų Rūdos: Amerikos kariuomenės šarvuotis "Stryker" rėžėsi į medį. Amerikos kareivis buvo hospitalizuotas dėl klubo traumos. Toliau — dar viena avarija: netoli Pabradės miesto apsivertė kariuomenės visureigis, nukentėjo du kariai. Ironiška, kad šiuo metu Lietuva, kaip praneša vietos spauda, ketina prašyti ES 430 milijonų eurų kelių modernizavimui.
Yra ir kitas problemos aspektas. Praėjusį rudenį "Rygos šunų klubo" Facebook paskyroje buvo paviešinta nuotrauka, kurioje pavaizduotos NATO karių paliktos šiukšlės miške netoli Adaži, kur yra aljanso bazė: plastikiniai buteliai, konservų skardinės, popieriaus atliekos ir kitos šiukšlės.
"Ir visą mišką išvartė, tiesiog širdį skauda! — nuogąstauja vietos gyventojai. — Mes, atsiprašau, savo kiaulių turime".
Apskritai Baltijos valstybių piliečių požiūris į NATO karius yra dviprasmiškas. Etniniai lietuviai, estai ir latviai vertina juos teigiamai — valstybės propaganda įtikino juos, kad Rusija bet kuriuo momentu gali atakuoti. Vietiniai rusai yra skeptiškai nusitekę — jie praleidžia daug laiko Rusijos informacinėje erdvėje ir puikiai supranta, kad Maskva neketina pulti Baltijos regiono. Užsienio karininkai taip pat yra bauginami: jiems sako, bet koks neteisingas žingsnis bus panaudotas "Kremliaus propagandos".
"Dovana" kovotojams su Rusijos "informacine agresija" tapo praėjusių metų įvykis Lietuvoje: Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir kiti Seimo nariai gavo anoniminį laišką, kuriame buvo pranešta, kad vokiečių kariškiai iš motorizuoto NATO pėstininkų bataliono tariamai išprievartavo penkiolikmetę moksleivę Jonavoje. Informacija nebuvo patvirtinta, o NATO karinio komiteto pirmininkas Peteris Pavelas tuoj pat spėjo, kad "gandus" paleido kokie nors "prorusiški elementai".
Svetimi mieste: ką sau leidžia užsienio kariai Lietuvoje >>
Tiesą sakant, "Rusijos propagandininkams" nieko nereikia išgalvoti. Toje pačioje Klaipėdoje policininkai sulaikė penkis neblaivius Čekijos karius, kurie susimušė su vietos jaunimu šalia vieno iš naktinių klubų. Teko pasinaudoti elektros šoku.
Tokie incidentai taip pat yra dažni ir Latvijoje. Pavyzdžiui, Rygoje keturi girti britų kariai sugadino taksi automobilį, nes suorganizavo šokius ant transporto priemonės stogo.
2015 metais dėl amerikiečių kario kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas, kuriame nukentėjo penki žmonės, tarp jų Rusijos lenktynininkas Vasilijus Griazinas — gydytojai nustatė keletą atvirų lūžių abiejose kojose, susmulkintą kulną ir perkirstą arteriją dešinėje kojoje. Avarijos kaltininkas nebuvo laiku nubaustas, nes greitai išvyko į tėvynę.
2014 metų gegužę skandalu virto NATO eskadrilės buvimas Ventspilyje pratybų "Open Spirit" metu. Mieste įvyko keli susidūrimai su užsieniečiais. Po vieno iš jų Nyderlandų karys pateko į ligoninę be sąmonės su veido kaulų lūžiu ir smegenų edema.
Ventspilio meras Aivaras Lembergas pasidalijo informacija: "NATO jūreiviai elgiasi kaip kiaulės, nepaisydamos Latvijos įstatymų ir privalomų Ventspilio savivaldybės taisyklių. Jie būdami neblaivūs šlapinosi ant vitrinų, juos pykino, jie vartojo alkoholį viešosiose vietose, o tai mūsų šalyje draudžiama. Jie taip pat skynė gėles ir dovanojo jas prostitutėms".
Meras spėliojo, kad kariai buvo sužeisti, kai vietos gyventojai gynė savo moteris nuo priekabiavimų. Iš viso nubausti 23 kariai: 13 — už alkoholio vartojimą, 10 — už nepadorų elgesį.
Tačiau meras taip pat sulaukė kritikos: Latvijos užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrai pavadino mero pareiškimus apie sąjungininkus "neatsakingais", "nepriimtinais", "keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui" ir vandens pylimu ant "rusų propagandos" malūno.
Buvęs gynybos ministras Artis Pabriksas užsiminė, kad incidentai uoste galėjo būti surengti, siekiant supykdyti Latviją ir NATO. Lambergs skundėsi: "Pasirodo, kad ne NATO kariai elgėsi netinkamai, o aš girtas šlapinausi viešose vietose ir sugadinau gėlių lysves! Tai absurdas!"
2016 metų rudenį Rygos "McDonald's" britų karys užpuolė jauną latvį Akselį Aizkalnį ir sulaužė jam nosį. Po to britų ir latvių spauda rašė apie "suplanuotą išpuolį prieš prorusiškų aktyvistų karį".
"Galima sakyti, kad aš gavau antrą smūgį ir stiprų šoką", — skundėsi Aizkalns.
Pasak jo, komentaruose Latvijos tinklalapiuose "kilo audra dėl rusų beteisiškumo ir Putino planų". Vėliau, tiesa, teisingumas triumfavo: britų karinis teismas nubaudė chuliganą daugiau kaip tūkstančio eurų bauda.