Jolanta Lipkevičienė: „Lietuvos ugdymo įstaigose jau dešimtmetį diegiama „tolerantiškųjų“ propaganda“
Autorius: Jolanta Lipkevičienė Šaltinis: http://www.propatria.lt/2018/0... 2018-06-08 12:08:52, skaitė 612, komentavo 3
Į Lietuvą vis labiau skverbiasi homoseksualistų propaganda, savo kelyje neapeinanti ir ugdymo įstaigų. Gintis reikia jau dabar. Tuo įsitikinusi Kauno vaikų darželio „Medutis“ direktorė Jolanta Lipkevičienė. Jų organizacija - sąraše tarp 61 organizacijos iš Lietuvos, kurios su kitomis Europos šalimis kreipėsi į ES vadovybę, prašydami negriauti tradicinės šeimos.
- Paaiškėjo, kad ESTT sprendimas nepalankus tradicines vertybes ginantiems visuomenininkams. Ką ši žinia reiškia jums, kaip vaikų darželio direktorei, pedagogų ir tėvų atstovei? - „Respublika“ paklausė Kauno vaikų darželio „Medutis“ direktorės Jolantos Lipkevičienės.
- Esu socialinės veiklos darbuotoja, nuolat bendraujanti su mokytojais, vaikais ir jų tėveliais, mokyklose vedu įvairius seminarus. Todėl man labai liūdna išgirsti, kad vertybės ir toliau „plaunamos“, o vietoje jų, ydos verčiamos naujosiomis dorybėmis. Manau, šis sprendimas - signalas, kad turime dar stipriau saugoti savo vaikus. Nes tai palies ir švietimo įstaigas, ir bendrą politinę situaciją. Mums nėra norma, kad du vyrai ar dvi moterys, įteisinę savo santuoką, vėliau galėtų įsivaikinti vaikus. Nemanau, kad tai yra tinkama terpė vaikams vystytis. Todėl prisidėjome prie kreipimosi.
- Nebijote būti apkaltinti netolerancija, kuri taip pat tampa naująja ES vertybe?
- Mes, kaip tradicinės šeimos šalininkai, turime viską toleruoti, o jeigu ne - vadinami homofobais ir panašiai. Tarsi mūsų požiūrio į vertybes toleruoti niekam jau nereikia. Todėl, matant dabartines aktualijas, tolerancija tampa lygia abejingumui. Būk abejingas, negink savo vertybių ir įsitikinimų, tada būsi laikomas tolerantišku. Siekiama mus paversti amorfinėmis būtybėmis, kurias bus lengviau valdyti.
- Tai yra kaina, kurią mokame už buvimą ES?
- Matyt. Kažkodėl visos ES naudos ir gerybės, apie kurias girdime, ilgokai nepasiekia Lietuvos. O visi drastiški pokyčiai, griaunantys mūsų tradicijas, labai greitai mus pasiekė. Suprantu, kad visi turime teisę į asmeninį gyvenimą. Tačiau reikia suprasti, kad jis yra labai tampriai susijęs su mūsų socialine atsakomybe. Šalia kiekvieno mūsų gyvena kaimynai, kiti aplinkiniai. Taip pat ir jaunuomenė bei vaikai. Jie visada mus stebi ir mūsų pavyzdžiu formuoja savo gyvenimo modelį. Todėl tik asmeniniu gyvenimu prisidengti nederėtų. Ta riba tarp asmeninio gyvenimo ir socialinės atsakomybės prieš visuomenę yra labai nežymi. Tikrai nesakau, kad šie žmonės neturi gyventi pasaulyje. Visi esame skirtingi, kai kurie žmonės turi sutrikimų, pasaulyje jau skaičiuojamos 54 priklausomybės. Tad į kitą pirštu rodyti nereikia. Bet propagandai mes sakome „ne“. Nes ji liečia mūsų visų vaikus ir kuria mūsų vaikų ateitį.
- Šiemet Vilniuje Tolerantiško jaunimo asociacija surengė tolerantiškumo žygį po ugdymo įstaigas, kur pradinukams skaitė pasakas apie tai, kaip tos pačios lyties asmenys įsimyli ir susituokia. Pastebite panašių tolerantiškųjų vertybių invazijų į ugdymo procesus?
- Visa tai daroma labai tikslingai ir nuosekliai gausinant savo gretas. Mums svarbu suprasti, kad tokie dalykai nedaromi atvirai. Ne tik ši asociacija, bet ir kitos, panašių vertybių organizacijos, diegiančios abejotinas vertybes, organizuoja daugybę projektų švietimo įstaigose. Mes esame pastebėję juos mokyklose dar prieš gerą dešimtmetį. Kai kviesdavomės šių organizacijų atstovus diskusijoms ir bendrų vertybių paieškoms, nė vienas iš jų neatvyko. Štai kartą rajono mokyklose buvo vykdomas multikultūriško ugdymo projektas, po kurio iš tėvų sužinojome, kad vaikams buvo rodomi filmukai apie įvairius žmones, gyvenančius pasaulyje. Filmuke buvo pasakojama vaikams, kad aplink gyvena daug žmonių: kai kurie jų yra su negalia, vieni labai aukšti, kiti labai žemi, liekni ar stambūs. Taip pat ir homoseksualūs. Po filmuko pasakoma žinutė, kad norint suprasti šiuos žmones, reikėtų išbandyti.
- Taip sakoma vaikams mokyklose?
- Taip. Galima sakyti, kad tai nesusiję su homoseksualumu, tačiau mes žinome iš mokslo, kad pirmoji seksualinė patirtis iššaukia tam tikrą pokytį smegenyse ir nulemia vaiko seksualinį ir visą likusį gyvenimą. Retas susitvarko su visais šiais dalykais. Turime patys savęs paklausti, kokią kainą mokės mūsų vaikai? Dar kartą sakau, kad tai priemonės, kurios nėra viešai aptarinėjamos, bet jos „traukiniu važiuoja“ ugdymo įstaigose. O mums liepiama būti tolerantiškiems ir bėgti paskui tą traukinį.
Visos šios priemonės būna įvyniotos į gerą pakuotę. Sakoma, kad tai priemonės, skirtos patyčių prevencijai, kitoms problemoms mokyklose spręsti. Anksčiau, įvairių programų ir projektų pavadinimai buvo aiškūs ir atviri. Bet šių vertybių šalininkai jau išgudrėjo. Tad ir pavadinimai jau kuriami daug atsargiau. Iš pradžių gali nė nesuprasti, kas slepiasi po skambiomis frazėmis. Pavyzdžiui, yra organizuojamos paauglių savęs pažinimo stovyklos, kuriose, kaip sužinojome iš tėvelių, vaikai raginami pirmajai seksualinei pažinčiai su tos pačios lyties atstovu. Tai tik keli argumentai, kad suprastume, jog viskas vyksta čia ir dabar. Propagandos diegimas vyksta jau labai seniai.
- Idėja, kad ateityje vaikai galėtų patys pasirinkti savo lytį - viena iš šios propagandos dalių?
- Taip. Pasaulyje jau yra tokios idėjos išbandytos praktikoje. Vienas švedų psichiatras, D.Eberhardas, viešėjęs Lietuvoje dalijosi patirtimi, kai įstatymiškai šalyje buvo įtvirtintos lyties keitimo operacijos. Buvo aiškinama, kad tai sumažins savižudybių skaičių, nes šie žmonės lengviau priims save, jų neatstums artimieji. Tačiau praktikoje tai nepasiteisino, savižudybių nesumažėjo, o dar padaugėjo jų tarpe. Šiandien jau aiškiai matyti, kad toks pagalbos būdas nėra tinkamas.
- Dalis visuomenės mano, kad tokie dalykai vyksta kažkur kitur, bet tikrai ne Lietuvoje?
- Dalis tėvų taip pat galvoja, kad mums iki to dar labai toli, esą tai užsienio šalių problemos. Tačiau kai pradedame bendrauti per lytinio tapatumo seminarus, pasakoti, kas vyksta ne tik kitur, bet ir mūsų šalyje, įsijungia budrumas net ir tų žmonių, kurie iki šiol apie tai nebuvo net susimąstę. Deja, šiandien tėvai vis dar labai nutolę nuo mokyklos, todėl dažnai sužino tik dalį informacijos, kurią turėtų žinoti. Ir ne tik tėvai, kai kurie mokytojai, vietoj to, kad dalyvautų tokiuose seminaruose, pasiima laisvas minutes. Tai rodo mūsų visuomenės mentalitetą. Bet nuo kiekvieno iš mūsų doros ir pilietinio aktyvumo priklauso, kiek bus gajus šios propagandos virusas.
- Kaip manote, kokioje ateities Lietuvoje ir Europoje gyvens šiandien dar tik darželius ir mokyklas lankantys vaikai?
- Manau, kad vertybės ir tiesa vis tiek prasiskins kelią. Nereikia būti pesimistais, tačiau tam, kad vertybės nugalėtų, turime jas puoselėti, neužsidaryti savo narveliuose. Turime būti bendruomeniški, pilietiški, nebijoti šviestis ir nagrinėti, kas vyksta pasaulyje. Rūpinantis savo sąmoningumo ugdymu ir susivienijus, mes galime labai daug.
Jeigu nebūsime abejingi, pamatysime, kad mums nepriimtinų vertybių skleidėjai viską daro labai nuosekliai. Į socialinius vandenis įmeta vieną temą, palaukia, kol ratilai išsisklaidys, tuomet įmeta kitą. Jie naudojasi mūsų nusilpusiu budrumu. Turime nepasiduoti.
- Nors po ES šalių kreipimusi dėl ESTT sprendimo savo parašus padėjo ir 61 organizacija iš Lietuvos, už parašų rinkimą atsakingas Laisvos visuomenės institutas nesiryžo paviešinti organizacijų sąrašo, bandydamas šias organizacijas apsaugoti. Ar tai reiškia, kad šiandien tradicines vertybes ginančios organizacijos dėl savo įsitikinimų gali sulaukti nemalonumų?
- Taip. Galiu tik patvirtinti. Kartą mūsų, asociacijos „Šviesos kampelis“ ir Lietuvos tėvų forumo atstovų, nenorėjo įleisti į seminarą apie socialinį ir emocinį vaikų ugdymą. Mes vis tiek dalyvavome, nepaisydami pasakymo, kad neįsileis. Nedavė mums dalomosios medžiagos kaltindami, kad plagijuosim. Mokymų pavadinimai skelbiami skambiais žodžiais, o iš tiesų mes puikiai žinome šį seminarą vedusios lektorės Daivos Šukytės požiūrį. Nepriimami kitaip mąstantys. Man tai buvo pirma patirtis, kai į seminarą nepriimama dėl pažiūrų.
Informacija
ES diktuojamos liberalistinės idėjos patyliukais tvirtinasi Lietuvos teisinėje sistemoje jau dabar. Štai Teisingumo ministerija dar 2017 m. pabaigoje paruošė Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo, kuris užtikrintų galimybę kiekvienam piliečiui apsispręsti dėl savo lyties nepriklausomai nuo to, ar atlikta chirurginė lyties požymių pakeitimo procedūra. Apsisprendus, tokiems asmenims būtų suteikiama įstatyme užtikrinta teisė pakeisti lytį gimimo įraše pakeičiant vardą ir pavardę bei asmens kodą taip, kad šie įrašai atspindėtų asmens lytinę tapatybę.
Beje, teisę į lytinės tapatybės pripažinimą galėtų įgyvendinti ir nepilnamečiai asmenys, sulaukę 16 metų, o esant tėvų (rūpintojų) sutikimui, - ir sulaukę vos 14 metų.
Nors buvo planuota, kad įstatymas įsigaliotų jau 2018 m. liepos 1 d., kol kas vyksta projekto derinimo procedūros. Po jų įstatymas ankščiau ar vėliau bus pateiktas Vyriausybei.
Parengė Justina Gafurova.