Kodėl Vytautas Bakas slepia, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo „MG Baltic“ parankinė ir šantažavo Bažnyčios hierarchus nesipriešinti alkoholio reklamai?
Autorius: Sigita Kriaučiūnienė Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/2018... 2018-06-06 19:12:00, skaitė 1261, komentavo 1
Seimo NGSK pirmininkas Vytautas Bakas pristatė komiteto tyrimą, kuriame nebuvo nė žodžio apie prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmenį valstybę užvaldant „MG Baltic“ ir panašioms organizuotoms nusikalstamoms struktūroms.
Tai, kad ekspolicininkas V.Bakas slepia Dalios Grybauskaitės vaidmenį, reiškia tik viena – arba prezidentė jam yra kažką pažadėjusi arba jau įvykę kažkokie susitarimai dėl to, kad Dalia Grybauskaitė išvengtų atsakomybės už savo vaidmenį šioje istorijoje, ir savo dalies už tam tikrų nusikaltimų nutylėjimą tikisi ir Vytautas Bakas.
Nors Dalios Grybauskaitės vaidmuo – pats svarbiausias. Prezidentei atsiskaitė visa teismų ir prokuratūros sistema, kuri 15 metų visaip pridenginėjo korupcinius nusikaltimus, nes buvusio UAB „Mitnija“ vadovo privedimą iki savižudybės – už tai atsakinga „MG Baltic“ ir jos nupirkti prokurorai ir teisėjai.
Beje, dar vienas pavyzdys rodo, kad Dalia Grybauskaitė jau seniai atidirbinėjo „MG Baltic“ koncernui.
Mat dar 2011 m. Seimas nubalsavo už tai, kad būtų atšauktas alkoholio reklamos draudimas žiniasklaidoje. Už tai, kad būtų atšauktas šis draudimas, „MG baltic“ nusipirko visas tuometes politines partijas – reklama televizijoje buvo itin suinteresuotas šis koncernas, valdantis degtinės gamyklą „Stumbras“. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė šį įstatymą, prieš tai šantažu priversdama nutilti Katalikų bažnyčios hierarchus.
Kaip D.Grybauskaitė „užčiaupė“ bažnyčią dėl alkoholio reklamos?
2011 m. gruodžio 12 dieną Grybauskaitė pas save pasikvietė Vyskupų konferenciją ir davė jiems užuominą – jei priešgyniausite dėl alkoholio reklamos ir jį parėmusius seimūnus bažnyčiose kalsite prie gėdos stulpų, aš pasirūpinsiu, kad Bažnyčia pati turėtų mokėti už kunigų pensijas.
“Tokį tekstą prieš porą metų parašė vienas iš “žaliųjų valstiečių“ lyderių Aurelijus Veryga.
Po susitikimo arkivyskupas Tamkevičius iškart prakalbo, kad draudimais gal ir ne visada visko pasieksi. Tačiau kolegos iš NTAKK (Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos) praneša, jog arkivyskupas sakė, jog prezidentė gruodžio 12 dieną neminėjo, kad pasirašė alkoholio reklamos įstatymą, bet davė suprasti, kad yra linkusi tai padaryti. Apie tai rašė apžvalgininkas Aurimas Guoga:
Prezidentė pasirašė girtuoklystės įstatymą
2011 gruodžio 14 d.
Vakar iš prezidentūros atėjo netikėta žinia: prezidentė pasirašė alkoholio reklamos įstatymą, liaudyje dar pramintu girtuoklystės įstatymu.
Mums, NTAKK, tai buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.Nuolatos bendravome su prezidentės patarėja sveikatos klausimais, kuri mus tikino, kad yra 95 proc. tikimybė, kad prezidentė vetuos. Tad ja pasitikėjome ir teikėme informaciją apie tai, kad renkame visuomeninių organizacijų parašus po kreipimųsi vetuoti įstatymą.
Vakar, vos mums spėjus įteikti 256 (!) organizacijų prašymą, gavome žinią: prezidentė įstatymą jau pasirašiusi. Atseit, praėjusią savaitę.
NTAKK esame praktiškai tikri, kad praėjusią savaitę nieko ji nepasirašė. Dar penktadienį kalbėjomės su prezidentės patarėja Aira Mačėniene, ir ji nieko apie tai nežinojo. O prezidentė nuo ketvirtadienio iki savaitgalio buvo išvykusi į užsienį.
Svarbu pažymėti, kad šįkart gausybė nevyriausybinių organizacijų piktinosi ne tiek alkoholio reklamos įteisinimu, kiek gausiais demokratinio proceso pažeidimais, padarytais priiminėjant šį įstatymą. NTAKK iškart po alkoholio reklamos legalizavimo įstatymo seime nusiuntė prezidentei jų aprašymą. Net jei netyčia ir suklydome (nelabai tikėtina) ir prezidentė tikrai pasirašė praėjusią savaitę, apie minimus pažeidimus ji tikrai sužinojo dar iki pasirašymo. Mes gavome prezidentūros patvirtinimą, kad NTAKK kreipimasis yra gautas. Kokius pažeidimus nurodėme prezidentei – žiūrėkite prisegtame faile.
Pirmadienį, gruodžio 12 d., atsitiko kai kas įdomaus. Prezidentė susitiko su vyskupų konferencijos atstovais. Šiame susitikime buvo du klausimai: 1) ar kunigai neturėtų patys mokėtis už savo pensijas? ir 2) alkoholio kontrolė.
Arkivyskupas S.Tamkevičius kalbėjo apie tai, kad mokėti įnašus už kunigų pensijas bažnyčiai būtų nepakeliama našta. Tada įvyksta staigus jo nuomonės pasikeitimas alkoholio kontrolės klausimu. Toliau cituoju iš „Bernardinai.lt“: „Ir prezidentė, ir vyskupai yra tos pačios nuomonės, kad šiandien alkoholizmas Lietuvoje yra didelė bėda, bet tą didelę bėdą negalima išspręsti vien tik draudimais. Reikia kai kur draudimų, kai kur reikia ieškoti kitų formų, kad jis būtų ne taip lengvai prieinamas“, – sakė S.Tamkevičius“.
Taigi arkivyskupas, anksčiau kalbėjęs jog šis klausimas – tai moralės egzaminas seimo nariams, staigiai keičia savo poziciją, o mes kitą dieną sužinome, kad prezidentė girtuoklystės įstatymą jau atseit seniai pasirašiusi. Vienas NTAKK narys po susitikimo paskambino arkivyskupui S.Tamkevičiui ir paklausė, ar pirmadienį prezidentė minėjo, kad įstatymą yra pasirašiusi? Arkivyskupas atsakė, kad davė suprasti, jog yra linkusi tai padaryti.
Na, o šiandien žiniose jūs skaitote, kad visuomenininkai, nežinodami, kad prezidentė jau buvo pasirašiusi šį įstatymą, surinko 256 organizacijų parašus, prašydami jos nepasirašyti šio įstatymo. Žiniasklaidos pranešimas nutyli, kad šios organizacijos piktinasi gausiais pažeidimais, užfiksuotais priiminėjant šį įstatymą.
Pabaigai lyrinis nukrypimas. Citata iš prezidentės pasisakymo, skelbiamo „Delfi“ birželio 7 d.: „Sakoma: tauta turi pažinti savo didvyrius. Tačiau būtina pažinti ir savo niekdarius, nemokšas, o ypač – parsidavėlius. To reikia, kad apvalytume valstybės tarnybą, kad išguitume iš jos tuos, kurie atėjo ne tarnauti, o prekiauti įstatymais, leidimais, sprendimais ir nuosprendžiais. O baisiausia – žmonių pasitikėjimu valstybe. Taip, vėl kalbu apie korupciją“, – sakė D. Grybauskaitė.
Žadėjo vetuoti kiekvieną kvailybe dvelkiantį įstatymą
Valstybės prezidentė pažymėjo, kad per šiuos metus turėjo vetuoti net dvylika teisės aktų, mat privalėjo, pavyzdžiui, užkardyti alkoholio lobistų iniciatyvą, kuria siekta valstybės biudžeto sąskaita alkoholio industrijos magnatų kišenes papildyti 100 mln. Lt.
„Lygiai tiek milijonų būtume praradę mes – visuomenė ir valstybė“, – teigė D. Grybauskaitė.
Nacionalinės tabako ir alkoholio koalicijos kreipimosi į prezidentę tekstas:
J.E. LR Prezidente
Kreipiamės į Jus, kaip į šalies demokratijos garantą, prašydami vetuoti Seimo itin neskaidriai priimtą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kuria atšaukiamas prieš 3 metus praėjusios kadencijos Seimo priimtas sprendimas uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą visuomenės informavimo priemonėse.
Svarstant šį įstatymo projektą buvo vengiama tartis su visuomeninėmis organizacijomis. Svarstymo pradžioje viešoji diskusija buvo sąmoningai blokuojama alkoholio reklamos pajamomis suinteresuotos žiniasklaidos, o viešesnė diskusija prasidėjo tik pastarosiomis savaitėmis. Net ir iki šiol dalis žiniasklaidos pateikia tik vienašališką ir alkoholio pramonei palankią informaciją.
Nebuvo atsižvelgta į Seimo patariamosios institucijos – Nacionalinė sveikatos tarybos, Pasaulio sveikatos organizacijos, vaikų ir jaunimo, tėvų ir kitų organizacijų nuomonę. Skirtingai nei alkoholio gamintojų atstovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai buvo nepageidaujami parlamento frakcijų posėdžiuose. Dalis Seimo narių, savo deklaracijose deklaravę savo ar savo šeimos narių veiklas susijusias su alkoholio bei reklamos verslu nenusišalino nuo įstatymo pataisų svarstymo ir balsavimo.
Dėl šių veikų Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją pateikdami duomenis apie Seimo narių deklaracijas ir jų dalyvavimą svarstymuose. Tačiau komisijos pirmininkas apie tai net neužsiminė parlamentarams. Taip pat buvo kreiptasi ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl galimo Seimo narių viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, bei vienos iš verslo grupių atstovo ryšių su Seimo nariu.
Proceso metu buvo imtasi priemonių manipuliuoti ir falsifikuoti viešąją nuomonę. Dviems iki tol atliktoms visuomenės nuomonės apklausoms neparodžius alkoholio gamintojams palankių rezultatų ir didesnei daliai visuomenės pasisakius už reklamos draudimą, buvo užsakyta viešosios nuomonės tyrimo kompanija, kuri pateikė kitokius duomenis ir skirtingai nei įprasta jos duomenis ėmėsi komentuoti ne tyrėjai, o šios kompanijos komercijos direktorius. Į klausimus apie tyrimo užsakovus ir metodiką Baltijos tyrimų atstovai taip ir neatsakė.
Su alkoholio kontrole susiję klausimai buvo nepagrįstai nagrinėjama slaptai. Seimo sveikatos reikalų komitete buvo skelbiama, kad alkoholio kontrolės klausimai bus nagrinėjami slaptai. Seimo statutas numato, kad slaptai nagrinėjami tik su valstybės paslaptimi susiję klausimai. Slaptumas prieš pat posėdį buvo atšauktas, tad jame nedalyvavo dauguma alkoholio kontrole besidominčių visuomeninių organizacijų, nors alkoholio gamintojai buvo informuoti apie galimybę dalyvauti posėdyje.
Priėmimo metu klausimo laikas buvo keičiamas taip, kad kuo mažiau visuomenės galėtų stebėti ar dalyvauti pačiame procese. Be to reklamos draudimo atšaukimo klausimas darbotvarkėje buvo atskirtas nuo kitų klausimų ir alkoholio kontrolės pasiūlymų, nors mūsų žiniomis egzistavo susitarimas svarstyti alkoholio kontrolės politikos klausimus kompleksiškai. Nuolatinė skuba, laiko kaitaliojimas, kitos manipuliacijos Seimo darbotvarke sudaro prielaidas manyti, kad klausimo svarstymą stengiamasi maksimaliai nuslėpti nuo visuomenės, vengti viešumo ir pan.
Nevyriausybinės organizacijos jau kreipėsi į Jus prašydamos nepritarti alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimui. Mes norime priminti šį kreipimąsi ir taip pat prisidedame prie prašymo vetuoti šį Seimo sprendimą. Jūs jau ne kartą pasisakėte už visuomenė sveikatos išsaugojimą ir sustabdėte alkoholio pramonei naudingus ir Lietuvos visuomenei žalingus siūlymus mažinti akcizą alkoholiui bei švelninti sąlygas prekybai alkoholiu. Tikimės jūsų principingumo ir šiuo klausimu.
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga
Visą šią istoriją dar 2011 m. aprašė visuomenininkas Juozas Dapšauskas:
Ar 250 visuomeninių organizacijų finansuojamos kontrabandininkų?
Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys iš Seimo tribūnos pareiškė, kad tie, kurie pasisako už griežtesnę alkoholio kontrolę tikriausiai yra finansuojami kontrabandininkų. Audito komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė jam savotiškai antrino. Seimo pirmininkė Irena Degutienė po galutinio balsavimo dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo pareiškė, kad jautė iš abiejų pusių lobistų spaudimą. Po plenarinio posėdžio jos paklausiau: „Jūs manote, kad visuomeninės organizacijos, kurios atstovauja viešąjį interesą, yra tame pačiame lygmenyje lobistai, kaip ir alkoholio pramonę atstovaujančios ir jos finansuojamos organizacijos?“ Viena iš aukščiausių šalies asmenų atsakė: „Aš taip manau.“ Išreiškė požiūrį į visuomenines, pilietines organizacijas.
Jei nevyriausybinės organizacijos – per 250 (tiek kreipėsi į Prezidentę, kad būtų vetuotas alkoholio reklamos draudimo atšaukimas) yra finansuojamos kontrabandininkų – nusikaltimas nesikreipti į atitinkamas teisėsaugos institucijas, kad šį klausimą išsiaiškintų ir neleistiną finansavimą nutrauktų, o kaltus pasodintų į kalėjimą.
Visuomenininkai, suprantama, už tai, kad būtų ištirta ir nustatyta, koks yra tas kontrabandininkų finansavimo mechanizmas. Bet visuomenė taip pat prašo ir reikalauja, kad būtų nešališkai ištirtas alkoholio reklamos draudimo atšaukimo korupcinės aplinkybės ir procesas, Seimo statuto pažeidimai. Visuomenininkai bent pagrindinius siūlus yra pateikę už kurių atitinkamos institucijos gali „kabintis“, jau gali imtis darbo. Tikriausiai savaime suprantama, kad ir tie, kurie teigia, kad tie nevyriausybininkai tikriausiai yra finansuojami kontrabandininkų – taip pat turi kažkokius pirminius duomenis tyrimo procesui pradėti?
D. Grybauskaitės žinia alkoholio junginiams: klastokit sociologines apklausas, elkitės nedemokratiškai
Pasirašydama alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą šalies prezidentė D. Grybauskaitė pasiuntė nusikalstamam pasauliui, verslui, politikams žinią: taip ir elkitės, aš tokiems procesams pritariu. Manęs netenkina korupcija vokeliuose, bet aš laiminu sudėtingesnes korupcinių susitarimų schemas, nesilaikymą Seimo statuto ir kitas neskaidrias bei nusikalstamas veikas.
Beje, D.Grybauskaitė pasielgė gana klastingai. Jau pasirašiusi alkoholio reklamos draudimo atšaukimą, susikvietė Lietuvos vyskupus ir į Vyskupų konferencijos pirmininko Sigito Tamkevičiaus lūpas savotiškai įspraudė savo slepiamo sprendimo „pranešimą spaudai“: „Ir prezidentė, ir vyskupai yra tos pačios nuomonės, kad šiandien alkoholizmas Lietuvoje yra didelė bėda, bet tą didelę bėdą negalima išspręsti vien tik draudimais. Reikia kai kur draudimų, kai kur reikia ieškoti kitų formų, kad jis būtų ne taip lengvai prieinamas. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-12-12-prezidente-isreiske-parama-tikinciuju-bendruomeniu-vykdomai-socialinei-veiklai/73575
Savaime suprantama, kad ne tik draudimais reikia spręsti šią problemą. O kur girdėtos panašios frazės, kad nereikia draudimų, jie neveiks? Ar tai ne alkoholio junginių skrajutė – klišė, kad tik jokiu būdu nedrauskite mums krautis žmonių sveikatos ir gyvybių sąskaita milijonų? Dar kelis dešimtmečius ieškokime „kitų formų“ nors ekspertai pačias efektyviausias jau seniai yra pateikę.
Po susitikimo su vyskupais Prezidentūros spaudos centras paskelbė: „Bendruomeniškumo ir savanorystės skatinimas yra vienas iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklos prioritetų. Šalies vadovės teigimu, stiprinant bendruomenes ir skatinant padėti vieni kitiems, labai svarbus ir katalikų bažnyčios vaidmuo bei indėlis. Prezidentė paragino dvasininkus ir toliau aktyviai veikti sveikatinimo bei socialinių paslaugų srityse, kad pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai – vieniši seneliai, našlaičiai, neįgalieji, iš įkalinimo įstaigų grįžtantys ir sunkumus išgyvenantys žmonės – sulauktų pagalbos ir mažėtų jų socialinė atskirtis.“
Girdint tokią išdėstytą poziciją ir parašą po girtuoklystę skatinančiu įstatymu galima perfrazuoti prezidentės poziciją: „Jūs, „kvaileliai“ savanoriai, visuomenininkai dirbkite už ačiū (o kartais ir be „ačiū“, kontrabandininkų finansuojamais lobistais įvardijami) likviduokite mūsų, politikų, negebėjimą ir nenorą užkirsti blogybėm kelią jo ištakose, spręsti problemas iš esmės. Blogio šaknų neraukime, apgenėkime tik piktžoles.“
Turima informacija sako, kad prezidentė nevetuodama įstatymą argumentavo tuo, kad, pavyzdžiui Norvegijoje, kur yra visiškai draudžiama alkoholio reklama, tai nedavė rezultatų (Suprantama, kas tokius melagingus duomenis pateikė, tačiau tuo keisčiau kaip ji jais patikėjo?). O ką rodo vien tai, kad Norvegijoje vienas iš mažiausių Europoje alkoholio suvartojimas – 6,1 litro etilo alkoholio tenkančio vienam žmogui per metus (kai tuo tarpu Lietuvoje dvigubai). Prancūzijoje, kurioje alkoholio reklama buvo beveik visiškai uždrausta, alkoholio suvartojimas visą laiką mažėjo.
Skambios D. Grybauskaitės metinio pranešimo frazės, tėra tik tuščios kalbelės, kaip ir nemažos dalies kitų politikų. Kai reikia imtis konkrečių sprendimų ta apgaulinga mimika visai pasikeičia. O metinio pranešimo kalba buvo daug žadanti: „Ir kiekvieną kartą, kai man bus pateiktas koks nors atskiros grupelės užsakytas, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiantis įstatymas, asmeniškai domėsiuos jo kilmės istorija. Asmeniškai aiškinsiuos, kurioje teisėkūros grandyje atsirado tokių įtarimų keliančios nuostatos.“
Viliamės, kad bent po pasirašymo Prezidentė kreipsis į STT ar ir kitas teisėsaugos institucijas, kad išsiaiškintų kaip alkoholio reklamos draudimo atšaukimas buvo užsakytas, kokia jo kilmės istorija, kokie padaryti akivaizdūs Seimo statuto pažeidimai.
Alkoholio prekybos apimtys apie 5 milijardai litų
Ne veltui kai kurie Seimo nariai sako, kad Seimo vicepirmininku tapo pastovus alkoholio pramonės atstovas Erikas Tamašauskas, o Seimo pirmininku – alkoholio junginių koordinatorius Saulius Galadauskas. Jis ne tik sudarinėdavo darbotvarkę, kada įrašyti alkoholio reklamos draudimo atšaukimo klausimą, bet ir nurodydavo „savo pavaldiniams“ kaip balsuoti. Ir alkoholio junginiai veikė išvien – tiek stipriųjų, tiek silpnųjų gėrimų gamintojai, Lietuvoje gaminantys ir importuotojai. Kartu bėgiodavo į Seimo kavinę pasitarimams.
Alkoholio propagandistai trimitavo, kad reklama neveikia, Vyriausybė savo išvadoje dėl svarstomo įstatymo pareiškė, kad vienoks ar kitoks sprendimas neturės poveikio šalies raidai, o alkoholio junginiai ėjo iš proto, kad būtų atšauktas reklamos draudimas. D. Grybauskaitė pasisakė už naujas priemones, formas mažinant alkoholio suvartojimą. Viena iš priemonių – numatomas kurti Narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos fondas, kurio įplaukos būtų ir keli procentai nuo tabako ir alkoholio akcizų. Kad šis sumanymas taps realybe tikimybė yra itin minimali. Alkoholio junginiai įtakos valdžios institucijas, kad toks fondas neatsirastų. Alkoholio pramonei netinkamos yra visos priemonės, kurios yra bent kiek efektyvios. Juk tokia yra legalaus narkotiko „verslo“ paskirtis: didinti apyvartą, suvartojimą ir pajamas. O visos valdžios institucijos pagal šių junginių nurodymus šokinėja. „Euromonitor“ analitikai vertina, kad alkoholio prekybos apimtys Lietuvoje siekia 4,8 mlrd. litų. Tai kaip atskira valstybė (mafijinė) valstybėje su įstatymų leidyba ir finansų ministerija.
Žurnalistai, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, supranta, kad alkoholio reklama daro didžiulę įtaką ypač jaunajai kartai. Šioje istorijoje stebėjome ne vieną atvejį, kaip redaktoriai patalpindavo kitokią nuomonę nei alkoholio junginiai pageidaudavo, po kurio laiko medžiaga dingdavo, tikriausiai akcininkams davus įsakymą išimti. Žinios vis vien skverbėsi su socialinių tinklų pagalba, per kai kurias neparsidavusias žiniasklaidos priemones. Šios priemonė bus naudojamos artinantis rinkimams, kad informavus visuomenę, ką pažadukai krūtinmušiai, saldžialiežuviai kalbą ir ką daro.
O alkoholio lobistų siautėjimas akivaizdus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Dėl alkoholio žymėjimo yra baisus paradoksas: alkoholio gamintojai visomis išgalėmis stengiasi, kad alkoholis būtų priskirtas maisto produktų grupei, bet kai kalbama apie jo ženklinimą padaroma viskas, kad jam negaliotų maisto produktų reikalavimai. Kaip skamba tokia žinia iš Europos Parlamento, kad maisto produktų pakuotėse nuo šiol visoje ES bus privalu nurodyti riebalų, sočiųjų riebalų, angliavandenių, baltymų, cukraus bei druskos kiekį, o taip pat – „europarlamentarai pasiekė, kad šie reikalavimai būtų netaikomi alkoholiniams gėrimams“. http://www.europarl.europa.eu/news/lt/headlines/content/20110627FCS22686/10/html/Maisto-produktų-etiketės-bus-išsamesnės-ir-aiškesnės Tokiu „pasiekimu“ buvo stengiamasi dėl visuomenės intereso? Ne, tai taip pat alkoholio junginių darbas.
Šia alkoholio junginių propagandos istorija padidino ir taip jau įsisenėjusį reiškinį mūsų visuomenėje – valdžios ir visuomenės takoskyrą. Valdžia eina siauro verslo nurodomu keliu , visuomenė – savo beviltiškumo keliu. Tačiau tikrai reikia padėkoti tiems Seimo nariams ir politikams, kurie neveidmainiškai tarnauja viešajam interesui.
Daiva Stankevičiūtė “Prezidentė pastūmėjo Lietuvos politiką į alkoholio pramonės rankas?”
2011-12-19 ntakk
Liūdina ir tai, kad alkoholio vartojimas sukelia gausybę traumų, ligų, apie 20 % procentų nedarbingumo atvejų – tai darosi nepakeliama našta Europos sąjungos valstybių biudžetams.
Europa yra pirmoje vietoje Pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą: ~ 11 litrų gryno etilo alkoholio vienam gyventojui per metus. Tuo tarpu Lietuvoje vienas gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja 15 litrų gryno etilo alkoholio. Europa pirmauja pasaulyje, o Lietuva tarp pirmaujančių Europoje, tuo pačiu tarp pirmaujančių pasaulyje. Ką reiškia 11 ir 15 litrų etilo alkoholio? Kad išgertum 11 litrų etilo alkoholio turėtum išgerti 440 butelių 5% stiprumo alaus arba 55 butelius 40% degtinės. Na, o statistinis lietuvis per metus išgeria vidutiniškai 600 butelių alaus arba 75 butelius degtinės!
Pažvelkime, kas šiuo metu darosi Lietuvoje stengiantis nepriimti alkoholio vartojimą mažinančių įstatymų.
2008 metais Seimas priėmė alkoholio reklamos draudimo įstatymą, pagal kurį nuo 2012 metų sausio 1 dienos turėjo įsigalioti visiškas alkoholio reklamos draudimas. Pasaulio ir Europos sveikatos ekspertai visišką alkoholio reklamos draudimą įvardija kaip vieną iš efektyviausių ir pigiausių priemonių siekiant mažinti alkoholio vartojimo mastus. Tokios rekomendacijos tikrai yra logiškos, nes reklamos viena iš pagrindinių paskirčių yra skatinti vartojimą.
Tačiau, artėjant 2012 metams, 2011 metų gegužės 10 dieną dalis Seimo narių (E. Tamašauskas, J. Razma, V. Matuzas, K. Kuzminskas, A. Bilotaitė, S. Stoma, V. Mazuronis, P. Luomanas, K. Masiulis, S. Pečeliūnas, A. Butkevičius, A. Melianas, K. Daukšys, V. Bacevičius) įregistravo alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą. Vėliau P. Luomanas ir K. Kuzminskas savo iniciatyvos atsisakė. 2011 metų gegužės 20 dieną dar gausesnis būrys Seimo narių inicijavo skubų reklamos draudimo atšaukimo įstatymo svarstymą. Šio būrio priešakyje jau buvo ne tik E. Tamašauskas, V. Matuzas, J. Razma, bet labai aktyviai ragino paskubėti ir K. Daukšys. Kokie tokio didelio noro greitai atšaukti alkoholio reklamos draudimą motyvai?
Alkoholio pramonės atstovas, aludarių gildijos prezidentas, S. Galadauskas tuos motyvus Seimo nariams buvo paaiškinęs. Oficialiai buvo kalbama viena, bet pagrindinis S. Galadausko siūlomas motyvas (viešai neišsakomas, tačiau matomas plika akimi), tai pasiūlymas Seimo nariams prieš artėjančius rinkimus žiniasklaidoje turėti daug eterio, skelbti palankią, Seimo narius giriančią informaciją. Visi suprantame, kad tai labai svarbu kiekvienam politikui. Visi suprantame, kad reklama skatina vartojimą ir tai labai svarbu alkoholio pramonei.
Čia ir atsiranda bendras vardiklis – žiniasklaida, abiem pusėms labai svarbi. Bet iš to išplaukia labai iškreiptas žiniasklaidos panaudojimo būdas – alkoholio pramonė skiria milijonus alkoholio reklamai (oficialiai yra minimi įvairūs skaičiai: nuo 17 mln.litų iki 50 mln. litų, neoficialiai minima net iki 170 mln. litų), politikai naudojasi turėdami parodyti save. Ir tuomet žiniasklaidoje nebėra vietos tiems, kurie kalba apie alkoholio žalą, apie alkoholio vartojimo prevencijos priemonių griežtinimą, bet atsiranda ir bus daug vietos ir dėmesio tiems, kurie bus palankūs alkoholio pramonei.
Šitais Seimo veiksmais pasipiktinusi visuomenė ir visuomenininkai pradėjo piktintis ir neleisti slapta, niekam nepastebėjus priimti Lietuvai žalingo įstatymo, pradėjo viešinti Seimo narių ketinimus. 2011 metų birželio 7 dieną LR prezidentė skaitė metinį pranešimą. Jame ji pareiškė: „Nes privalėjau užkardyti alkoholio verslo lobistų iniciatyvą, kuria siekta valstybės biudžeto sąskaita alkoholio industrijos magnatų kišenes papildyti šimtu milijonų litų. Lygiai tiek milijonų būtume praradę mes – visuomenė ir valstybė.” Matyt, Prezidentė turėjo omenyje jos vetuotas alkoholio akcizų mažinimo ir alkoholio prekybos laiko prailginimo iniciatyvas.
Visuomenininkai ir Seimo nariai, nepritariantys alkoholio liberalizavimui, naiviai tikėjosi, kad po šiais Prezidentės žodžiais yra nepritarimas ir alkoholio reklamos draudimo atšaukimui. Tuo tarpu alkoholio pramonės atstovas, neregistruotas lobistas S. Galadauskas ir palankūs alkoholio pramonei Seimo nariai labai sunerimo, dėl tokio Prezidentės pareiškimo. Beje, S. Galadauskas Seime būna kasdien – kalbasi su Seimo nariais, diskutuoja, įkalbinėja, vilioja Seimo narius, kad šie būtų sąmoningi ir nekenktų alkoholio pramonei.
Alkoholio reklamos draudimo reikalas persikėlė į rudeninę Seimo sesiją. Tačiau, kad nepatirtų galimos nesėkmės S. Galadauskas ruošėsi rimtai ir sutarė su Socialdemokratų, Liberalų, Tvarkos ir teisingumo partijomis, kad šie balsuos vieningai už alkoholio reklamos draudimo panaikinimą. Taip ir buvo – drausmingumas buvo išlaikytas kaip niekad drausmingai – šių partijų atstovai drausmingai balsavo už draudimo atšaukimą. Nepasikeitė taktika neprileisti visuomenės prie alkoholio reklamos klausimo. Nors Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija nekartą prašėsi ateiti TS-LKD frakcijos posėdžius, tačiau šios frakcijos seniūnas J. Razma to neleido daryti. Taip pat J. Razma alkoholio reklamos svarstymo klausimą stengėsi įtraukti į darbotvarkę iš vakaro, kad kuo mažiau žmonių galėtų dalyvauti Seime priimant draudimo atšaukimą ir kt.
Prieš dvejus metus sveikatos ir teisės ekspertai (G. Belian, R. Žekas, G. Ivoškas, E. Jankauskas ir A. Veryga) parengė alkoholio vartojimo mažinimo priemonių paketą. Paketas pasiekė Seimą ir… nusėdo į Sveikatos reikalų komiteto pirmininko A. Matulo stalčių. Stalčiuje paketas dulkėjo du metus, kurį staiga, nežinia dėl kokių priežasčių, A Matulas ištraukė į dienos šviesą. Kodėl taip atsitiko, kad du metus šis paketas nesusilaukė jokio dėmesio, o buvo pateiktas būtent alkoholio reklamos draudimo atšaukimo batalijų metu. A. Matulas sako, kad jam pradėjo grasinti ir jis buvo priverstas pateikti alternatyvą. Šis paketas Seime buvo pradėtas vadinti A. Matulo paketu. Visi Seime manė, kad Prezidentė alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą vetuos. Todėl Seime buvo priešpastatyta arba paketas arba draudimas – taip į kampą TS-LKD frakciją spyrė liberalai. Tuo netruko pasinaudoti ir S. Galadauskas. Jis galėjo numanyti, kad Prezidentė turės taip pat rinktis tarp alkoholio reklamos draudimo ir pakete numatytų priemonių. Jis buvo teisus.
Tuo metu Seime toliau nuo visuomenės buvo slepiama informacija apie svarstymus dėl alkoholio pramonei nenaudingų įstatymų svarstymais. A. Matulas pradėjo atvirai šokti pagal S. Galadausko dūdelę – paskelbė, kad 2011 metų lapkričio 23 dieną bus uždaras Sveikatos reikalų komiteto posėdis, kuriame bus svarstomas minėtas paketas priemonių. Prieš pat posėdį, pasitaisė ir paskelbė neuždarą. Tokiu būdu nevyriausybinių organizacijų atstovai neturėjo galimybės dalyvauti tame posėdyje, kurio rezultatas – gerokai aptirpęs paketas.
2011 metų gruodžio 7 dieną paskelbiama, kad balsavimas dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymo priėmimo vyks 2011-12-08 d. 16 val. Socialiniame tinkle Facebook greitai pasklido ši žinia. Žmonės pradėjo organizuotis dalyvauti Seime svarstymo metu, kiti ruošėsi stebėti internetu. Alkoholio pramonės šalininkai Seime tai sužinojo ir, nenorėdami, visuomenės spaudimo, 2011-12-08 d. ryte pakeitė darbotvarkę ir nutarė svarstyti atšaukimą ne 16 bet 11 val. Rezultatas – alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymas buvo priimtas. Daugelis nusivylė.
Tuomet visų akys nukrypo į Prezidentę – žinodami, kad Prezidentė nėra palanki alkoholio pramonei ir gali vetuoti priimtą įstatymą. 2011 gruodžio 10 dieną, viešėdama Druskininkuose Prezidentė, paklausta ar vetuos priimtą įstatymą, pareiškė: „Taigi pirmiausia norėčiau matyti galutinį variantą ir tada priimsiu sprendimą. Bet, kaip minėjau, išstudijavusi ne tik pasiūlymą, taip pat ir tarptautinę, europinę patirtį, kur matysiu, kad instrumentai suteikia arba pasiekia geriausią rezultatą, matomai, tuo pagrindu ir darysiu sprendimą.” Visuomenininkai buvo ramūs – Prezidentė išstudijuos europinę patirtį, kuri byloja,kad alkoholio reklamos draudimas ženkliai mažina alkoholio suvartojimą.
Norvegijoje yra visiškai uždrausta alkoholio reklama ir ji suvartoja mažiausiai alkoholio visoje Europoje – 6,1 litro etilo alkoholio. Prancūzijoje, kurioje alkoholio reklama buvo beveik visiškai uždrausta, alkoholio suvartojimas visą laiką mažėjo. Tuo tarpu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, po alkoholio reklamos liberalizavimo alkoholio suvartojimas išaugo drastiškai: Estijoje nuo 6 litrų 1999 metais iki 16 litrų 2005 metais, Latvijoje 9 litrų 2000 metais iki 11 litrų 2006 metais, Lietuvoje nuo 6 litrų 1999 metais iki 13 litrų 2005 metais. Tokia europinė patirtis niekam nedavė jokio pagrindo tikėtis, kad prezidentė nevetuos akivaizdžiai žalingo Lietuvai įstatymo.
Deja, bet viskas vyko taip, kaip norėjo S. Galadauskas. 2011 metų gruodžio 13 dieną buvo numatytas aukščiau minėto alternatyvaus „A. Matulo paketo” svarstymas. Tą pačią dieną visi sužinojo, kad Prezidentė jau pasirašė alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą. Prezidentė pasirašė įstatymą, bet kaip ir Seime buvo stengtasi padaryti viską kuo slapčiau, taip ir ji apie pasirašymą niekam nepranešė. Arba ji naiviai tikėjosi, kad A. Matulo projektas Seime bus priimtas ir tai atsvers alkoholio reklamos uždraudimą arba… Bet kokiu atveju buvo apsisprendusi pasirašyti. Na, o Seime 2011 gruodžio 13 dieną viskas vyko taip, kaip Seimo nariams buvo nurodęs S. Galadauskas. Kodėl rašau „nurodęs”? Todėl, kad S. Galadauskas išsiuntė visiems Seimo nariams, kaip reikia balsuoti dėl „A. Matulo paketo” priemonių, t.y. už ką galima balsuoti ir ką reikia atmesti. Seime buvo viskas atmesta, ką S. Galadauskas buvo nurodęs atmesti ir neatmesta tai, ką jis buvo nurodęs palikti.
Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad dabar alkoholio pramonė turi ir turės galimybes žiniasklaidoje valdyti informaciją apie politikus. Todėl, kad alkoholio pramonė neleido žiniasklaidoje diskutuoti apie alkoholio žalą, tuo labiau apie jo reklamos poveikį – per visą pusmetį į didžiąją žiniasklaidą neprasiskverbė nuomonės ir žinios apie alkoholio reklamos poveikį iš sveikatos ekspertų ir visuomenės.
Tai labai liūdina. Bet dar labiau liūdna dėl to, kad būtent Prezidentė pastūmėjo Lietuvos politikos sistemą į alkoholio pramonės rankas, būtent ji neatmetė akivaizdžiai ydingo įstatymo. Ji tai padarė po to, kai pati pateikė Seimui įstatymo pataisas draudžiančias finansuoti politines partijas. Nesvarstau ar tas įstatymas geras ar blogas. Galbūt geras, galbūt ne. Tačiau, pradėjus veikti šiam įstatymui ir leidžiant alkoholio pramonei reklamuotis žiniasklaidoje, Prezidentė alkoholio pramonės įtaką politikams padidino keliskart.
Kodėl ji taip pasielgė, tikriausiai niekada nesužinosim, tuo labiau, kad alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymo pasirašymą ji laikė paslaptyje iki pat 2011 gruodžio 13 dienos, nors pasirašė beveik iš kart po jo priėmimo Seime. Galima įtarti, kad ji taip pasielgė dėl S. Galadausko įtakos – ji pasakė, kad Norvegijoje alkoholio reklama yra draudžiama ir, kad Norvegijoje tai problemos neišsprendė – alkoholizmas ten taip pat yra didelis. S. Galadauskas visą laiką platino melagingą informaciją, galėjo pateikti ir Prezidentei. Seimo narius S. Galadauskas įtakojo tiesiogiai. Lieka klausimas ar S. Galadauskas tiesiogiai įtakojo Prezidentę ar tai padarė per patarėjus? Vienaip ar kitaip, Lietuva nuo šiol bus dar stipresniuose alkoholio pramonės gniaužtuose.
Nevyriausybininkai reikalauja detalesnio tyrimo
Seime priatatomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas dėl verslo ir interesų grupių įtakos politiniams procesams ir sprendimų priėmėjams. Tačiau Lietuvos sveikuolių sąjunga (LSS) pasigenda svarbių epizodų, kurie nuo 2007 m. nevyriausybiniam sektoriui buvo daugiau nei akivaizdūs ir gali būti įvardijami aukščiausio lygio politinė korupcija.
Tyrime užsimenama apie 2007 m “MG Baltic“ darytą įtaką, kai buvo svarstomi alkoholio reklamos ribojimai televizijoje ir kitos nedidelės priemonės, kurios vėliau buvo priimtos ir davė akivaizdų alkoholio vartojimo sumažėjimą. Tačiau apie 2011 m alkoholio reklamos draudimo atšaukimo proceso korupcinę pusę, šešėlinius epizodus kažkaip nekalbama. “Man nebuvo klausimo, kad čia yra akivaizdžiai politinė korupcija, verslo ir partijų slapti susitarimai, tik dar nežinojome, kad atsiskaitoma yra ne paslaugų mainais, o šimtais šūkstančių eurų alkoholio dėžutėse”, – sako Lietuvos sveikuolių sąjungos vadnybos narys, žurnalistas Juozas Dapšauskas.
Šio proceso tyrime tiesiog nėra, tad manome, kad tyrimas turi tęstis ir apimti būtent šiuos epizodus. Tame tamsiame šešėliniame procese dalyvavo visos partijos, taip pat ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Iš 11 įstatymo teikėjų iniciatorių 7 buvo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai. LSS savanoriai sukūrė ta proga vaizdo įrašą, kad būtų lengviau prisiminti, kas iniciavo ir kaip vyko šio alkoholio reklamą atšaukiančio įstatymo priėmimo skubinimas.
“Konservatoriai buvo vieni iš šio įstatymo atšaukimo iniciatorių, kas nustebino didelę daugumą jų rinkėjų. Procesas vyko atvirai ir be jokios baimės, kad stebintys jį nevyriausybininkai negalėjo patikėti tuo, kas vyksta. Seimo narys konservatorius V. Matuzas į bet kokius klausimus turėjo vieną atsakymą – iš paruoštumo ir kartojo jį visur ir visada. Jie taip pat įamžinti vaizdo įraše”, – sako Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė.
A. Matulo ir D, Mikutienės pasirodymą šiame procese taip pat įvertinto nevyriausybininkai. Sukurta procesą aprašanti pasaka ir karikatūra. “A. Matulo ir D. Mikutienės veiklos schema visada buvo aiški, gaila, kad tik nevyriausybininkams. Į frakcijos posėdžius tuomet galėjo patekti tik aludarių gildijos prezidentas S. Galadauskas,” – prisimema S. Kriaučiūnienė
2012 m. rinkimuose į Seimą “MG Baltic“ viceprezidentas Artūras Listavičius net TS-LKD sąraše kandidatavo į Seimą bei vienmandatėje kaip TS-LKD atstovas! Pasipiktinimas buvo kilęs ir pačioje TS-LKD partijoje, nes tas kandidatavimas oponentų buvo nurodomas, kaip atlygis už alkoholio reklamos draudimo atšaukimą.
250 nevyriausybinių organizacijų prašė prezidentės šį varslo ir partijų sandoriu pagrįstą korupcinį sprendimą vetuoti, tačiau ji pasirašė, bijodama net normaliai pakomentuoti. Apie tai plačiau buvo rašyta prieš 8 metus: „Prezidentei patinka valdyti paliegusią, nusigėrusią ir isižudančią šalį?“
Lietuvos sveikuolių sąjungos vceprezidentė
Sigita Kriaučiūnienė