Seimas palaimino NSGK tyrimo išvadas: „MG Baltic“ ir „Rosatom“ įvardinti grėsme valstybei

Autorius: Anonimusas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2018-06-05 22:08:35, skaitė 523, komentavo 2

Antradienį parlamentas skubos tvarka pritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl interesų grupių įtakos politikams, valdžios institucijoms išvadoms.

Už parlamentinio tyrimo išvadas balsavo 88 Seimo nariai, nepritariančiųjų nebuvo, 18 susilaikė.

NSGK, daugiau negu pusmetį vykdęs tyrimą, nutarė, kad Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ veikla Lietuvoje remiasi neteisėtos įtakos valdžios institucijoms darymu, jos tikslas yra dominuoti regiono energetikos sektoriuje, o tai nesuderinama su Lietuvos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Anot komiteto, „Rosatom“ planai įkurti bendrą konsorciumą su Lietuvos įmonėmis bei siekti savo veiklai palankių sprendimų ir projektų vertintinas kaip siekis pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, o tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui.

NSGK išvadose pažymima, kad „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai, nes politinius sprendimus priima niekam neatskaitingos asmenų grupės, politinė įtaka koncerno rankose tapo preke, koncerno kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės naudojamos kaip spaudimo ir manipuliacijų įrankis savo interesams ginti. 

Seimo komitetas nustatė, kad minėtas koncernas aktyviai kišosi į politinius procesus, darydamas poveikį Seime ir Vilniaus miesto savivaldybėje atstovaujamų tam tikrų politinių partijų nariams, ministrams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, įmonių vadovams. Apie politikus ir pareigūnus rinkta konfidenciali arba kompromituojanti medžiaga, siekiant papirkti, daryti įtaką. NSGK priėjo išvados, kad ir „Rosatom“, ir koncerno „MG Baltic“ interesai Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procese sutampa. Buvo siekiama, kad koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ užsitikrintų ilgalaikius statybos darbus, o „Rosatom“ galėtų kontroliuoti uždarymo procesą.

Kaip neskaidriai vykdytas projektas išvadose minimas LEO LT sukūrimas. Anot komiteto, 2006–2007 metais įmonių grupės „Vilniaus prekyba“ akcininkai ir vadovai, siekdami įgyvendinti LEO LT projektą ir tuo pačiu užvaldyti pagrindines Lietuvos energetikos sektoriaus įmones, siekė kompromituoti, papirkti ar kitokiais būdais paveikti šiam projektui nepritariančius ar jam besipriešinančius politikus, institucijų vadovus, visuomenės veikėjus.

Komitetas siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ji patikrintų „Lietuvos geležinkelių“ ir „Mitnijos“ sudarytų sandorių teisėtumą. Išvadose nurodyta, kad per kelerius metus „Mitnija“ su partnere „Kauno tiltais“ iš „Lietuvos geležinkelių“ gavo per 1 mlrd. litų (apie 300 mln. eurų).

Tarp NSGK siūlymų taip pat yra raginimas kreiptis į Seimo Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė ar galėjo patirti dėl LEO LT veiklos, ir siūlyti priemones, kad ši žala būtų atlyginta.

NSGK pirmininkas V. Bakas yra minėjęs dėl minėtų neskaidrių sandorių valstybė galėtų atgauti jai galbūt padarytą 1,5 mlrd. eurų žalą.

Užsiminė apie makabrišką veiklą

NSGK vadovas V. Bakas, pristatinėdamas komiteto tyrimo išvadas, dėkojo tiek valdantiesiems, tiek ir opozicijai. Seimą ir visas frakcijas politikas ragino būti nugalėtojais ir patvirtinti tyrimo išvadas.

„Būtent čia gali būti priimami politiniai sprendimai, kurie pažabos politinę korupciją. Jokia teisėsauga negali to padaryti“, – pažymėjo V. Bakas.

Anot komiteto vadovo, NSGK, vykdydamas tyrimą, nedubliavo ikiteisminio tyrimo institucijų veiklos ar teismų darbo, nes tyrimo metu nebuvo svarstomi kaltinamieji aktai, bylų medžiagos.

„NSGK pradėjo tyrimą ne nuo vidaus interesų grupių įtakos politiniams procesams. Tyrimo prielaidos atsirado pernai atlikus vadinamąjį Mindaugo Basčio tyrimą, siekiant apibūdinti šio politiko veiklą, nesuderinamą su nacionalinio saugumo interesais. NSGK matė, kas stovi už M. Basčio, ir būtent dėl to, kad matėme iššūkius mūsų energetinei nepriklausomybei, privalėjome maksimaliai ištirti tuos galios centrus tiek Lietuvoje, tiek tikruosius interesus kitur, kurie stabdė mūsų kelią į energetinę nepriklausomybę“, – dėstė V. Bakas.

V. Bakas, BNS nuotr.

NSGK vadovo teigimu, koncernui „MG Baltic“ 2008–2013 metai buvo „aukso amžius“, mat tuo metu, anot V. Bako, kai Lietuvos buvo ekonominė krizė, kai visiems teko veržtis diržus, koncernas išlošė.

„Aitvarai nešė sėkmės istorijas ne tiems, kurie kūrė, bet tiems, kurie turėjo priėjimą prie sprendimų priėmėjų. Tai yra makabriška veikla“, – rėžė M. Bakas.

Komiteto pirmininkas, verslo grupes, kurios tapo tyrimo objektu, lygino su organizuoto nusikalstamumo grupėmis.

„Tų vyrukų – tiek „Leo LT“, tiek „MG Baltic“ atveju – užduotis nebuvo laimėti pavienio konkurso, o sukurti sistemą, kuri daugybę metų aprūpintų juos pajamomis. [...]

Tuos galios centrus, ypač kalbant apie „MG Baltic“ atvejį, įvardinome kaip turinčius organizuotos nusikalstamos grupės veiklos pobūdį. Tai yra įtaka žiniasklaidai, tai yra neapskaityti pinigai, kurie gali būti naudojami papirkimui, tai yra sistemingumas. Matome organizuoto nusikalstamumo požymius“, – pažymėjo V. Bakas.

Galiausiai po trumpos diskusijos Seimas po pateikimo pritarė NSGK išvadoms. Už išvadas balsavo 88 Seimo nariai, prieštaraujančiųjų nebuvo, susilaikė 13.

Vardijo, kokių tyrimų dar reikėtų

Prasidėjus diskusijai svarstant NSGK išvadas, parlamentaras Povilas Urbšys iškėlė klausimą, kodėl komiteto išvadose nekalbama apie „MG Baltic“ atstovų bendravimo su buvusiu konservatorių lyderiu Andriumi Kubiliumi epizodus bei šio politiko ryšius su „Rosatom“ valdomos įmonės NUKEM atstovu Jonu Tamuliu.

NSGK narys, konservatorius Arvydas Anušauskas akcentavo poreikį tobulinti politinių partijų finansavimo reglamentavimą. Politikas taip pat užsiminė apie tai, ko komitetas neištyrė.

„Taip, komitetas neištyrė daug ko. Neištyrė 2007–2011 metų ir ne Seime buvusių politinių jėgų įtaką energetikai“, – teigė A. Anušauskas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas piktinosi VSD informacija, kurios pagrindu NSGK vykdė tyrimą, apie liberalus. Anot jo, VSD pateikta medžiaga prasilenkia su faktais.

„Jeigu sakoma, kad „MG Baltic“ rankomis E. Masiulis buvo parinktas pirmuoju partijos pirmininku, tai galiu pasakyti, kad E. Masiulis nekandidatavo, o pirmininko rinkimus laimėjo P. Auštrevičius“, – pažymėjo E. Gentvilas.

E. Gentvilas, BNS nuotr.

Jis neslėpė nuostabos ir dėl teiginių, kad Liberalų sąjūdis esą yra „MG Baltic“ kontroliuojama partija.

„Daugiausiai paramos iš „MG Baltic“ gavo ne Liberalų sąjūdis, o Tėvynės sąjunga“, – atkreipė dėmesį E. Gentvilas.

Savo ruožtu jis teigė pasigedęs gilesnės analizės apie tokių verslo struktūrų, kaip „Vičiūnų grupė“, „Vikonda“, „Agrokoncernas“, galimą įtaką politikams.  

Prie tribūno stojęs konservatorių frakcijos narys A. Kubilius teigė, kad NSGK išvados yra svarbios ir joms pritarti reikėtų, mat komiteto tyrimas atskleidė „MG Baltic“ ir „Rosatom“ įtaką Lietuvoje.

„NSGK išvados parodo, kad Tėvynės sąjunga nepasidavė įtakoms. Žinau, kad tai nepatinka daliai „valstiečių“ lyderių, gal ir daliai socialdemokratų“, – į kai kurių „valstiečių“ pastabas atsikirto A. Kubilius.

Socialdemokratų frakcijos atstovė Rasa Budbergytė paskelbė, kad socdemai palaikys NSGK išvadas. Tiesa, politikė negailėjo kritikos tyrimui, nes, jos manymu, komiteto darbas priminė rinkimų kampaniją, kai kurių politikų siekį pasireklamuoti.

Konservatoriai susikibo su D. Gaižausku

„Valstiečių“ atstovas, NSGK narys Dainius Gaižauskas akcentavo, kad, jo manymu, komiteto tyrimas atskleidė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ryšius su koncernu „MG Baltic“.

„Kada politikai užmiršta priesaiką, žiniasklaidos priemonės tarnauja koncernams. Turime pavyzdį, kaip vadovavo konservatoriai ir jie nenusiplaus“, – aiškino D. Gaižauskas.

Jis atkreipė dėmesį į žiniasklaidoje paskelbtą politinės korupcijos bylos medžiagą, kur kalbama apie „MG Baltic“ paramą konservatoriui Mantui Adomėnui partijos pirmininko rinkimuose.

„Net jų partijos vadovybės klausimus sprendė koncernas“, – rėžė D. Gaižauskas.

Jam nepritarė NSGK pirmininkas V. Bakas. Anot jo, komiteto tyrimas nebuvo konkrečiai nukreiptas į konkrečias partijas.

„Tyrimas nebuvo nukreiptas prieš partiją ar asmenis. Šitą tyrimą mes komitete, balsuodami visi, matėme kaip galimybę kaip platformą sprendimams, kad tokių tyrimų daugiau daryti nereikėtų“, – Seime kolegoms aiškino NSGK vadovas.

Į D. Gaižausko žodžius sureagavo konservatorius A. Anušauskas, paraginęs „valstietį“ atsiprašyti arba įrodyti, kad TS-LKD yra padariusi kažkokį nusikaltimą.

„Jeigu įrodymų yra, turi pateikti. Jeigu jis nuslėpė informaciją apie galimus nusikaltimus, tai čia yra nusikaltimo slėpimas. Kviečiu D. Gaižauską arba pateikti įrodymus, arba atsiprašyti, arba baigti spekuliacijas“, – aiškino A. Anušauskas.

Galiausiai Seimas NSGK tyrimo išvadoms pritarė ir po svarstymo. Už projektą balsavo 94 Seimo nariai, 1 parlamentaras nepritarė išvadoms, 12 susilaikė.

D. Gaižauskas, BNS nuotr.

Išvadas palaimino su kritikos lavina

Antradienį po pietų skubos tvarka imtasi NSGK tyrimo išvadų priėmimo. Prie tribūnos stojęs Seimo narys P. Urbšys dar kartą apgailestavo, kad komitetas nesigilino į „MG Baltic“ ryšius su konservatorių partijos vadovybe.

 „Dabar viską norima „nurašyti“ ant Liberalų sąjūdžio ir Eligijaus Masiulio. Bet tai akių dūmimas. Eilinį kartą keliame politines dulkes, nes vienus koncernus pakeis kiti“, – perspėjo P. Urbšys.

„Valstietis“ Robertas Šarknickas tvirtino, kad tyrimą reikėtų tęsti toliau. Tiesa, jis neįvardijo, ką konkrečiai reikėtų dar tirti.

„Išvados rodo, kad naujas tyrimas turi būti pradėtas ir tęsiamas. Negalime Lietuvos palikti šitokioje problemoje“, – kalbėjo parlamentaras.

Seimo narys Petras Gražulis teigė teigiamai vertinantis NSGK įdirbį, tačiau, kaip ir P. Urbšys, akcentavo, kad būtinas tyrimo pratęsimas. Vis dėlto, pats politikas netikėjo, kad bus imtasi tyrimo pratęsimo.

„Netikiu, kad jūs pakelsite patį didžiausią purvo dangtį, tai yra konservatorių darbus“, – aiškino P. Gražulis.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis gyrė NSGK tyrimą, nes jis esą atvėrė Pandoros skrynią visuomenei. Vis dėlto, politikas teigė susilaikys, balsuodamas dėl komiteto tyrimo išvadų, dėl vienos priežasties.

„Išvadose nekalbama apie STT ir VSD neveiklumą. Jeigu VSD mato, kad yra korupcinės apraiškos, ta informacija turi pasidalinti su STT. Per 14 metų nei karto tos tarnybos nebuvo informacija pasikeitusios“, – tvirtino R. Žemaitaitis.