Pasodinti negalima paleisti Aurimą Drižių: kur sistema dės kablelį?

Autorius: Kristina Sulikienė Šaltinis: https://visuomenedotcom.wordpr... 2018-05-30 19:34:38, skaitė 923, komentavo 3

"Laisvo laikraščio" redaktorius A. Drižius su advokatu

Visų valstybių kariuomenių specialiuosiuose padaliniuose, bei taip pat slaptose nežymėtose tarnybose apmokymuose naudojama „sulaužymo“ taktika.

Tai yra – karį tiek įžeidinėja, tiek ant jo rėkia, paskutiniais žodžiais vadina, kol jis nebereaguoja į įžeidinėjimus.

Dar „sulaužymo“ taktika apima ir fizinį smurtą – karys tiek daužomas, kol nebejaučia skausmo, be to, kol išmoksta apsiginti. Tave daužys tol, kol tu parodysi, jog tu voši atgal, ir taip, jog mirtinai patiesi instruktorių. Tik tada tave aukštą kvalifikaciją turintis vadovas paleis.

Žvelgiant į Aurimo Drižiaus ir teisėjos Survilienės “kovą“, man nejučia ir išnyra vaizdas: teisėja Survilienė pirmą dieną kariuomenėje. Instruktorius, vėliau pagaunamas už vairo girtas su 2.48 promilės, taigi, ganėtinai neadekvatus netgi blaivas, klykia „aš jus visus užmušiu“. Man buvo nejauku, o teisėja Survilienė turbūt jau surašytų tarnybinį pranešimą apie teismo negerbimą.

O jeigu ji pakliūtų į specialų dalinį, kur lieptų valgyti iš šiukšlių dėžės, šliaužti per purvą ir mėšlą, valgyti mėšlą, aš nežinau, turbūt Survilienė neištvertų tokio pažeminimo, surašytų dar vieną tarnybinį pareiškimą, kad negerbiamas teismas.

Na, o jeigu rikiuotėje žaliūkas, perėjęs Vietnamą, Afganistaną, Kambodžą, Siriją, ir dar keletą kitų karštų taškų, tiesiai į ausį suriktų „ kas p…tavo motiną?“, tai turbūt apsiverktų ir vėl rašytų pranešimą.

Turiu galvoje, jog jeigu teisėjai yra valstybės tarnautojai, ir jie vykdo teisingumą, kodėl jie nepraeina jokių mokymų, kaip bendrauti su žmonėm – juk į teismo salę tai ne Lordų rūmai žymiuoja, ne Belgijos princesės, ir ne galų gale Ukrainos prezidentai, tiek Janukovyčius, tiek Porošenka, su kuriais susišnekėdavo Grybauskaitė.

„Teismo trukdymo“ straipsnis skirtas tokiam elgesiui, kai teismo proceso dalyvis keistai elgiasi: šūkauja, išgėręs gestikuliuoja, vaikšto tarp suolų, stumdo stalus, lenda prie teisėjų – va yra teismo darbo trukdymas, ir tokį pilietį pirmiausia reikia įspėti, tada pašalinti, tada bandyti skirti baudą, o jeigu jis nesiliauja taip elgęsis, tada tik galima mąstyti apie baudžiamąją atsakomybę.

Dabar gi toks eilinis o gal ir ne visai eilinis pilietis Aurimas Drižius parašė nušalinimą teisėjai, nuo kurios pervargo. Jau jam „marios iki kaklo“.

Teisėja ėmė ir įsižeidė, ir sakė, jog perskaitė sekretorė Zoselė ar Pranelė,todėl, vadinasi, šitas įžeidimas viešas, nes Zoselė su Pranele yra visuomenė.

Dabar įsivaizduokime teisėją amerikiečių specukų mokymuose, Vietname, Afganistane ir dar daug kur buvęs vis dar gerai atrodantis senis prieina, ir sako:

„Ką pupa, ne raumenys, o tešla?“ Ir skaudžiai suspaudžia jai rankas.

Neįsivaizduoju, kodėl tokie dvasia silpni žmonės galvoja, jog gali vykdyti teisingumą, jeigu padarius paprasčiausią veiksmą – įsivaizduojant tokius „teisingumo vykdytojus“ paprasčiausiuose kariniuose mokymuose, tu suvoki, jog nei šautuvo laikytų, sakytų, nagas nulūš, nei klausytų vadų įsakymų, nes „aš juk teismas, čia aš vadovauju“. Neįsivaizduoju teisėjos Survilienės Tėvynės gynyboje, jeigu reikėtų jai vadovauti. Ji tikrai neklausytų, ir visą laiką keltų man baudžiamąsias bylas, kad aš, liepdama išplauti grindis, arba paruošti vadavietei maisto (vyksta karas!), įžeidžiau teismą.

Aurimas Drižius tuo tarpu, kol aš tokiai buvusiai teisėjai, dabar eilinei aptarnavimo kuopos karei, davinėju nurodymus, sėdėtų raštininko pozicijoje, ir taip pat vadovautų tai pačiai taikos meto teisėjai, o dabar virėjai.

Nes į mūšį ji netinka, nes ji įsižeis dėl visko, nes civiliniame gyvenime ji neperneša teisybės: kad ji rašo neteisingas nutartis, ir atsibodo pareiškėjui, todėl jis reikalauja kitos teisėjos.
Aš nekalbu apie tuos teisėjus, kurie pirmadienį surašo vieną nutartį, o penktadienį pripažįsta savo pačių nutartį neteisėta. Šitie netinka net į virtuvę.

Nes pirmadienį pagamins kietai virtus kiaušinius, bet jų neduos kariams, o penktadienį juos supjaustys į mišrainę, tada visi apsinuodys. Nes jeigu kažkokia nelogiška logika, kuri yra teismuose, vadovautis, tai nereikės jokio ruso, nes užtektų teisėjus į aptarnavimo kuopą paskirti, jie ten su savo logika, kur dešinė nežino ką daro kairė, ištručys pusę pulko, ir rusai galės per facebooką skelbti okupaciją.

Ką kalbėti apie nutartis, kur neįrašomas suėmimo terminas, arba nepanešama į kalėjimą, jog kalinys jau paleidžiamas.
Įsivaizduokite, pasodinamas toks teisėjas į vadavietę, vis tik teisės magistras, taikos metu dirbo teisėju, turėtų būti ne bato aulas.

Sako majoras:

„Rašyk, eilini: draugas Putinai, paliaubos iki gegužės 31dienos, jeigu iki gegužės 29 dienos atsiųsite derybų planą, tai mes tada dvi dienas pagalvosime“.

Teisėjas, kuris taikos metu buvo įpratęs rašinėti pievas, rašo:

„Ponas Lukašenka,

Mes paleidžiame raketų kopleksą „Mai 31“, tačiau iki gegužės 29 dienos jūs galit sumokėti mums išpirką, tada negriausime Astravo.“

Leiskite pagalvoti, ką majoras padarytų su tokiu teisėju, o karo metu eiliniu?

O štai kas dieną jie teismuose taip tyčiojasi iš teisės, teisingumo, popieriaus ir rašiklio, ir nėra to majoro, kuris už karšieniaus paimtų ir įmestų į karcerį vandenyje pasėdėti 3 mėnesius, už tokias nesąmoningas rašliavas. Turint aukštąjį universitetinį teisės išsilavinimą.

Nuomonė apie teisėjus Lietuvoje – prasta. Pasitikėjimas teismais – beveik nulinis.

Tačiau teisėja, kurią žeidžia, jog sekretorės Zoselė su Pranute sužinojo, kad ja nepatenkintas Drižius, mano kitaip. Jai atrodo, jog su šia byla ji pakels pasitikėjimą teismais.

Na, o bylą nagrinėjantis teisėjas sėdi šiuo metu ties šiuo rebusu, nes jis tiesiog gali nekreipti jokio dėmesio į bylos eigą, įrodymus, jo paskirtis – padėti kablelį.

O kokia ryt mėnulio fazė,vėjas kurio krypties – tas ir lems. O gal Tulpės iš Magnolijos dvaro skambutis…