Nebūtina būti geriausiu - reikia būti geru. Geru vyru, geru tėčiu ir geru žmogumi

Autorius: Algis Kriščiūnas Šaltinis: https://www.facebook.com/algim... 2018-05-03 16:39:20, skaitė 738, komentavo 2

Šiandien gavau neramų laišką:

"Gyvenu Vokietijoje. Po 7 metų pagaliau įsigijome savus namus. Turėčiau džiaugtis, bet jaučiu, kad slysta žemė iš po kojų, nes nebepatinka man tas namas, nuolat griaužiuosi, kad paskubėjom su pirkimu, kad galėjom išsirinkti geresnėje vietoje. Jau 2 mėnesius kankinuosi, tiesiog apsirgau, ir pas daktarus buvau, sakė, sveikata be priekaištų, bet man nepraeina. Draugai guodžia, kad viskas tvarkoj su tuo namu, bet man nebetinka ir viskas. Nors kai rinkomės, jaučiau, kad čia bus gera, kad tai mano vieta, ir svajojau, kaip nusipirkęs tai tą darysiu, tai tą, kad tik būtų šeimynai geriau. Tai kodėl dabar man rankos nusviro?

Turiu nuostabią žmoną ir mylimą dukrytę. Kol nebuvo namo, džiaugiausi gyvenimu, o dabar niekas nebegirdi mano juoko. Žmona vis sako: "Sugrįžk, ankstesnis Mindaugai, toks koks buvai anksčiau".

Iki tol dirbau kaip išprotėjęs, net į Lietuvą nevažiuodavau, kad tik greičiau susitaupytume savo svajonei. O dabar esu neviltyje, naktimis miegu po 4 valandas, ir tai su raminamaisiais. Vis svarstau kokį kitą namą galėjome pirkti, nejučia imu žiūrinėti nekilnojamojo turto skelbimus, ir visi atrodo geresni, negaliu per tas mintis nei miegoti, nei džiaugtis ir matyti spalvotą pasaulį. Rytais bloga, nuolat pykina, į darbą eiti nėra jėgų, bet reikia, nes paskola nepalauks.

Bijau, kad nepalūžčiau, nenoriu prarasti šeimos: žmonai ir dukrytei namas patinka, bet per mane jos negali tuo džiaugsmu mėgautis."

Perskaičiau laišką ir apmirė širdis - juk ir man taip buvo: ilgai rinkomės svajonių namą ir kai pagaliau nusižiūrėjome, mintyse džiaugdavausi, kaip ten bus nuostabu! Bet kai nusipirkome, išsigandau, kad gal paskubėjome, kad aplink yra gražesnių, gal reikėjo ilgiau paieškoti (ieškojome 7 metus!). Bloga ir baisu. Nemiga ir savigrauža. Visai, kaip Mindaugui.

Bet tada sugalvojau vieną dalyką: jei čia patinka mano šeimai, tai bus gera ir man. Ne namas, ne vieta svarbiausia, o jausmas, kurį jaučiu savo mylimiems žmonėms. Esu sutikęs laimingiausių žmonių suklypusiose kaimo lūšnose, ir mirštančių nuo depresijos - prabangiose vilose.

Apie tai turiu galvoti, o ne apie namo trūkumus.

Mindaugai, tu niekada neturėsi geriausio - net jei į lovą pasiguldysi Anglijos karalienę, visada atrodys, kad kažkur yra geriau. Tu nori būti pats pačiausias pasaulyje. Ir aš taip norėjau. Ir 90 procentų pasaulio vyrų dėl to paties kenčia - dėl noro būti geriausiais. Bet to visai nereikia. Svarbiau būti geru.

Jei savo tikslą BŪTI GERIAUSIU pakeisi kitu tikslu - BŪTI GERU (savo žmonai ir dukrytei), atsiras prasmė.

Primink sau tai kas rytą: šiandien turiu būti geras vyras, geras tėtis ir geras žmogus.

Ir tegu tai būna vienintelis tavo tikslas.