Pribaltika Jevrosojūzo sudėtyje, arba nieko gero
Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2018-05-01 16:51:44, skaitė 1066, komentavo 2
Europinė integracija Baltijos šalių vadovybėms atrodė, kad yra istorinės raidos viršūnė, įėjimu į Dangaus karalystę, kur Lietuvos, Latvijos ir Estijos tik ir laukia tik klestėjimas ir gerovė.. Tikrovė tikrai, kaip pasirodė, nebuvo tokia rožinė: ES sudėtije Pribaltikos regionas pavirto į degraduojančią Europos periferiją su mirštančia ekonomika ir išsivažinėjančiais gyventojais.
1. Gyventojai.
Prognozės apie tai, kad narystė ES lems darbingų gyventojų nutekėjimą iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos į Vakarų Europą, ne tik išsipildė, o buvo pernelyg "optimistiškomis".
Jevrointegracija sukėlė ne tik nutekėjimą, bet realų žmonių bėgimą iš Pribaltikos
Įstojus į Jevrosojūzą ir gavus laisvo judėjimo teisę visoje Europoje, kas penktas Baltijos šalių gyventojas išvyko. Krizės metais Lietuvą daugiau nei metus paliko daugiau nei 150 tūkstančių, Latviją - daugiau nei 100 tūkstančių žmonių. Tačiau ir po iš dalies pokrizinės ekonomikos atkūrimo, emigracija tęsiasi. Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja 1,5 proc., Latvijoje - 1 proc. kasmet.
Titulinės nacijos Pribaltikos šalyse, vardan išsaugojimo kurių buvo paskelbtos Lietuva, Latvija ir Estija, dabar yra mirštančios.
Pasaulyje liko mažiau nei milijonas žmonių, kurie kurie kalba estų kalba. Latvijoje latvių - šiek tiek daugiau nei milijonas žmonių. Jauni estai, latviai ir lietuviai masiškai palieka savo šalis, sukuria šeimas užsienyje, atsisako grįžti į Pribaltikos šalis, o jų palikuoniai nebemoka kalbėti savo protėvių kalba ir nesijaučia priklausantys Baltijos tautomis.
2. Ekonomika
Jevrointegracija virto Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių ekonomikų ištisų šakų išnykimu, ko pasekoje patirti nuostoliai Baltijos šalims nebuvo kompensuojami iš Briuselio.
Įstojimas į ES užbaigė deindustrializacijos procesą Pribaltikoje: tie dideli pramoniniai objektai Baltijos šalyse, kurie išgyveno po rinkos reformų 1990-jų ir sąmoningos valdančiųjų nacionalistų politikos dėl gamyklų ir fabrikų likvidavimo, buvo uždarytos nes nesugebėjo atlaikyti pigios Europos importo konkurencijos.
Jevrosojūzas privertė Lietuvą uždaryti didžiausią atominę elektrinę pasaulyje - Ignalinos AE.
Latvija, spaudžiama Briuselio, buvo priversta atsisakyti cukraus gamybos ir uždaryti visus cukraus fabrikus.
Europos žvejybos kvotos ir žvejybos apribojimai žvejybai Baltijos jūroje lėmė tai, kad žvejybos laivynas Baltijos šalyse buvo supjaustytas į metalo laužą.
https://www.rubaltic.ru/upload/fastimage/9b1/9b1e9832d5a4c4b92449ebab681e5287.jpg
Pribaltikos fermeriams ES mokėjo subsidijas ne už savo gamybos vystimą, - pinigai buvo skiriami už atsisakymą auginti produkciją, todėl Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemės ūkio gamintojai net ir savo vidaus rinkoje nesudarė konkurencijos Vakarų Europos agroholdingams.
Dėl to narystė ES tapo normalios ekonomikos praradimu Pribaltikai. Jevrosojūze Baltijos šalys nėra ekonomiškai savarankiškos ir gyvena darant "dirbtinį kvėpavimą" ES fondų lėšomis.
3. Eurofondai
Mainais įgamybos mažinimą ir realios ekonomikos sunaikinimą, Jevrosojūzas nukreipė į Pribaltiką finansinį srautą iš ES struktūrinių fondų. Subsidijos buvo skirtos užtikrinti Pribaltikos ekonomikų "išauginimą" ir pritempti Lietuvą, Latviją ir Estiją iki vidutinio Jevrosojūzo ekonominio išsivystymo lygio.
Šiandien euro fondai suteikia Baltijos valstybėms 3 proc. BVP augimą - be subsidijų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje būtu ekonomikos nuosmukis. ES struktūrinių fondų sąskaita išgyvena žemės ūkis ir Pribaltikos statybos sektorius - nutraukus Briuselio pinigų srautą šiuos sektorius ištiks krizė, kuri persimes į visą Pribaltikos respublikų ekonomiką.
Tuo tarpu kalba eina apie būtent europinio finansavimo sumažinimą: po 2020 m. Europos biudžetas taps mažesnis, todėl gali sumažėti lėšų dalis subsidijuojamoms šalims, gaunančioms "ubago išmaldas".
https://www.rubaltic.ru/upload/fastimage/e85/e85d08be1dd35626e9ca8bf5d9f6bd34.jpg
Pribaltika jau dabar susiduria su finansavimo sutikimais. Jevrokomisija atsisakė bendrai finansuoti Lietuvos SGD terminalą, nedavė pinigų Estijos SGD terminalu ir Visagino AE.
Bet po dviejų ar trijų metų 'pritempimo" politika jevrosojūze gali arba visiškai sustoti, arba pasikeisti ne Baltijos šalių naudai. "Financial Times", pavyzdžiui, praneša, kad finansinės paramos skyrimas po sistemos reformos europiniai pinigai bus nukreipti iš Rytų Europos į Graikiją, Italiją ir Ispaniją.
4. Demokratija ir žmogaus teisės
Kada Lietuva, Latvija ir Estija įstojo į Jevrosojūzą, optimistai tikėjosi, kad europinė integracija pagerins niūrią situaciją dėl demokratijos ir žmogaus teisių šiose šalyse.
Pesimistai skeptiškai reagavo, kad jei Europa yra pasirengusi priimti į savo gretas šalis su gėdingų nepiliečių , tai į problemas su demokratija ir žmogaus teisėmis Baltijos šalyse užmerks akis.
Pastarosieji pasirodė esantys teisūs.
Demokratija Baltijos šalyse taip ir liko ydinga, visuotinė rinkimų teisė Latvijoje ir Estijoje neatsirado, nacionalinių mažumų diskriminacija ir toliau tęsiasi, visuomeniniame ir politiniame gyvenime Baltijos šalims įstojus į ES atsirado tokie išsigimėliški reiškiniai, apie kuriuos "apsišvietusioje Europoje" pastaraisiais dešimtmečiais buvo pamiršta.
https://www.rubaltic.ru/upload/fastimage/a0d/a0d3d77d217a3a7d66f602d6039a9eaf.jpg
Pribaltika dabar turi savo politinius kalinius. Disidentai ten dabar virsta "sąžinės kaliniais". Specialios tarnybas įvardija "liaudies priešus". Už "vienintelės teisingos" istorinių įvykių versijos neigimą galite sėsti į kalėjimą penkeriems metams.
Neįtikusius viešus asmenis ir žurnalistus sodina. Netinkami TV kanalai yra išjungiami. Uždaromos tautinių mažumų mokyklos. Rusų kalba, kuria kalba trečdalis Latvijos gyventojų ir kas ketvirtas gyventojas Estijoje neturi jokio oficialaus statuso.
Ir visa ši "demokratija" dedasi po Jevrosojūzo vėliava.
5. Gyvenimo lygis
Nuo įstojimo į Jevrosojūzą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tikėtasi, kad jie pagaliau pradės gyventi kaip Švedija, Danija ir Suomija. Pasivys "Senosios Europos šalis pragyvenimo lygiu.
Po 14 metų Jevrosojūze atotrūkis pagal pagrindinius socialinės gerovės rodiklius tarp Pribaltikos ir Skandinavijos su Vakarų Europos šalimis tapo tik dar ryškesnis
Lietuva, Latvija ir Estija dalijasi labiausiai nuskurdusių ir vargingų Jevrosojūzo šalių vardu su Rumunija ir Bulgarija.
https://www.rubaltic.ru/upload/fastimage/009/009ff5dc17593c2d67b6e65994bf9167.jpg
Pribaltikos šalys - antilyderės Jevrosojūze pagal gyventojų socialinę apsaugą. Latvijoje socialinės apsaugos išlaidos sudaro 14,5 proc. BVP - paskutinė vieta Jevrosojūze. Beveik toks pat skaičius Lietuvoje (14,7%) ir Estijoje (15,1%) - priešpaskutinės vietos. Palyginimui, Prancūzijoje 34 proc. BVP išleidžiama socialinei apsaugai, o Danijoje - lygiai trečdalis bendrojo vidaus produkto.
Taigi, Pribaltikos šalys užima paskutines beveik visuose socialinės gerovės reitinguose Jevrosojūzo šalyse. Jos yra paskutinėse vietose dėl išlaidų sveikatos priežiūrai, investicijų į socialinę infrastruktūrą, socialinių programų finansavime.
Jose yra vieni iš žemiausių Jevrosojūze atlyginimai, pensijos, stipendijos, bedarbio, negalios, vaikų priežiūros pašalpos.
Tačiau Lietuva, Latvija ir Estija yra lyderiai kituose Europos reitinguose. Įvertinus žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos skaičių, gyventojų reitinguose, kuriems gresia materialinė ir socialinė atskirtis. Baltijos šalys - lyderiai pagal savižudybes, žmogžudystes, alkoholio vartojimą. Šis liūdnas lyderiavimas - labiausiai matomiausias jų narystės Jevrosojūze rezultatas.