"Progresyvi ir sėkminga" Pribaltika neteks ES pinigų: juos atiduos "ubagiškai" Pietų Europai

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2018-04-27 03:17:20, skaitė 704, komentavo 1

Europos Komisija planuoja pertvarkyti finansinę paramą ES valstybėms narėms po 2020 m. Pinigų bus mažiau, ir gaus juos ne Vengrija, Lenkija ir Pribaltika, o Graikija, Italija ir Ispanija, kurios labiausiai nukentėjo jevrozonos krizės. Susidaro paradoksali situacija: Pribaltika yra baudžiama už gerą elgesį, o Pietų Europa yra apdovanojama už blogą. Lietuva, Latvija ir Estija sumažino socialines išmokas ir sumažino darbo vietas, siekdamos pagerinti savo makroekonominius rodiklius, ir dabar joms už tai nebus skiriamas finansavimas. Graikija, Italija ir Ispanija paskendo skolose, kad galėtų gyventi linksmiai ir patogiai, ir jiems už tai bus skiriama pinigų.

Įtakingas britų "Financial Times" leidimys praneša, kad Europos Komisija rengia ES lėšų finansinės paramos skyrimo sistemos reformą. Jei anksčiau euro-fondai buvo skirstomi tarp skurdžiausių Europos šalių pagal BVP vienam gyventojui, dabar bus atsižvelgiama į kitus kriterijus.

Briuselio finansiniai srautai bus nukreipti į jevrozonos šalis, kurias labiausiai paveikė neseniai įvykusi krizė. "Yra informacijos, kad pasiūlymas, kurį Europos Komisija paskelbs gegužės 2 d., apima įvairius kriterijus. Ne tik BVP, bet, pavyzdžiui, jaunimo nedarbą, migraciją ir kitus klausimus ", - skelbia aliarmą Estijos parlamento deputatas Riigikogu Marko Mihkelson.

Praktiškai finansinės paramos koncepcijos pasikeitimas reiškia, kad ES paims Briuselio pinigus iš Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos ,Vengrijos ir Pribaltikos šalių ir perduos juos Italijai, Graikijai, Ispanijai, Portugalijai.

Pietų Europos šalys yra nedarbo lyderiai ir ypač jaunimo nedarbo. Jos turi aukščiausius valstybės skolos indeksus palyginus su BVP. Italijojos valstybės skolos santykis su BVP santykis yra 132%, Portugalijos - 128%, Kipro - 108%, Graikijos - 183%.

Graikija, Ispanija ir Portugalija taip ir neatsigavo po krizės, savo suverenias skolas jie aptarnauja labai sunkiai, ir naujo krizės atveju jų laukia defoltas. Todėl Europos Sąjunga planuoja "susimesti" visiems ir patraukti chroniškus Pietų Europos skolininkus nuo finansinės bedugnės krašto.

Pats įdomiausias dalykas yra tai, kaip Pietų Europa prisirinko tiek daug skolų. Iš tiesų ji daugelį metų gyveno skolon, išlaikydama aukštą gyventojų gyvenimo lygį paskolomis.

Vidutinis darbo užmokesčio bruto privačiame sektoriuje (neatskaičius darbdaviui socialinių išmokų) šiaje Europos Sąjungos dalyje yra 2,5 tūkstančių eurų Ispanijoje ir 3000 eurų Italijoje. Palyginimui, bruto darbo užmokestis Baltijos šalyse yra 880 eurų Lietuvoje, 1 tūkst. eurų Latvijoje, 1,3 tūkst. eurų Estijoje.

Po atleidimo iš darbo Ispanijos ir Italijos bedarbiai ketverius metus gali gauti bedarbio pašalpas. Ir pirmuosius šešis mėnesius pašalpa yra 80% atlyginimo, po to - 60%.

Pasirodo, kad sėdintys be darbo ir nieko nedarantys ispanai ir italai gauna iš valstybės, du ar tris kartus daugiau nei dirbantys savo šalyse latviai ir lietuviai.

Tai ir yra stebinančio fakto paaiškinimas , kodėl daugelis gyventojų iš Pribaltikos šalyse emigruoja į "krizine" Ispanija, tačiau sunku rasti ispaną, kuris važiuotu gyventi į "klestinčią" Lietuvą. "Krizė" ir "gerovė" egzistuoja tik valdininkų ir ekonomistų popiergaliuose, bet realūs žmonės vertina savo gyvenimą visai kitais kriterijais nei TVF auditoriai. Juos domina ne makroekonominis stabilumas, ne kreditingumo reitingas iš tarptautinių mokslinių tyrimų agentūrų ir valstybės skolos santykis su BVP, o gebėjimas gyventi neūbagaujant.

Todėl, žmonės bėga masiškai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurias Europos Komisijos pareigūnai nepailstamai liaupsina už "sveiką" ekonominę politiką ir vadina "Baltijos tigrais", ir nebėga iš Pietų Europos, šalys kurios iki ausų paskendę skolose ir yra ant defolto ribos.

Krizės metu algos Latvijoje sumažėjo 20%, pensijos sumažėjo 10%, o dirbantiems pensininkams - 70%. Savo ruožtu nedarbo išmokos buvo nustatytos tokios unagiškos, kad bedarbiai turėjo rinktis: mirti iš bado Tėvynėje arba emigruoti į uždarbiauti į Vakarų Europoje.

Dėl tokios politikos Latvijos makroekonominiai rodikliai iš tiesų gerokai pagerėjo. Pavyzdžiui, nedarbo lygis smarkiai sumažėjo ... nes per keletą metų trukusią antikrizinę politiką 100 000 bedarbių keikdami savovyriausybę išvažiavo iš šalies. Šie žmonės niekada negrįš į savo gimtąją Latviją. Tokia pat sėkmės "sėkmės istorija" dėjosi Lietuvoje ir Estijoje.

Pietų Europos šalys pasirinko užsitraukti teisuolišką Europos Komisijos ir tarptautinių finansinių organizacijų pyktį, tačiau nesumažinti jokio socialinio rodiklio. Jie dar labiau įsiskolino ir pastatė visą euro zoną prieš defolto perspektyvą, tačiau išlaikė tame pačiame lygije atlyginimus, pensijas, socialines išmokas, išlaidas švietimui ir sveikatos priežiūrai.

Todėl Ispanijoje ar Graikijoje jaunimas yra bedarbis, tačiau, kitaip nei Pribaltikos šalyse, jis yra šiose šalyse. Didžiuliai nedarbo rodikliai PIGS šalyse (Portugalija, Italija, Graikija, Ispanija) išliko, tačiau jie nebuvo pakeisti į milžiniška emigracija. Bedarbiai neišvažiuoja, nes jie patogiai gyvena iš išmokų.

Dar daugiau, pagal liberastinę iškrypusios ekonominės logikos teoriją nuskurdę lietuviai, latviai ir estai laikomi turtingesniais nei ispanai ar italai, kurie gyvena daug geriau už juos, todėl turi apmokėti jų dolčevitas.

Prieš keletą metų, kai Europos Sąjungos šalys buvo įpareigotos susimesti pagalbai paskendusiai skolose Graikijai, ši aplinkybė sudirgino net valdantį Baltijos šalių elitą.

"Vidutinė pensija Graikijoje 2014 m. buvo 882 eurų, Latvijoje - 266 eurų. Be to, graikai nemoka už šildymą, kas pas mus sudaro didžiąją dalį išlaidų, - sakė 2015 m. Europos Parlamento narys nuo valdančios Latvijos "Vienybės" Inese Vaidere. "-Jei graikai nesilaikys naujų susitarimų, tada Latvija turės sumokėti už tai, įskaitant mūsų pensininkus, kurių pensija yra tris kartus mažesnė už graikų pensiją".

Dabar gi, Pribaltikos valstybėms už gerą makroekonominį elgesį nori atimti subsidijas iš ES fondų ir suteikti Europos pinigus "blogiukams" iš Pietų Europos.

Prieš Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybes tokioje situacijoje iškyla labai sudėtinga dilema. Arba jie patvirtina, kad visais pastaraisiais metais buvo sėkmingos ir progresyvios, todėl briuseliška išmalda ubagams jiems seniai nereikalinga - tegul atiduoda "badaujančiai" Italijai. Arba jos pripažįsta, kad visa jų "sėkmės istorija" egzistuoja tik gražiose "Power Point" pristatymuose ir neturi nieko bendra su realiu estų, latvių ir lietuvių gyvenimu.