Lietuva pati padėjo kryžių ant Kinijos tranzito, Kinija baus už Dalai Lamos vizitą

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2018-04-27 00:54:18, skaitė 1088, komentavo 6

Lietuva - viena iš nuoseklių nepripažintojo Tibeto rėmėjų. Reguliariai įvairiose tarptautinėse arenose, oficialūs Lietuvos Respublikos atstovai iškelia klausimą apie žmogaus teisių ir laisvių problemą regione, taip pat suteikia savo parlamentinę tribūną dvasiniam lyderiui Dalai Lamai XIV antikiniškai propagandai skleisti. Nepaisant to, Vilnius tikisi sėkmingo dialogo apie prekybą su KLR. Ar galima tikėtis, esant tokiam nedraugiškam požiūriui į Vidurio Karalystę, abipusiai naudingo abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo?

Lietuvos Seimo ir Tibeto tarpparlamentinių santykių grupė jau ketvirtą kartą rengiasi priimti šią vasarą į Vilniuje atvykstantį Tibeto dvasinį lyderį Dalai Lamos XIV. Ankstesnių vizitų programose privalomi punktai buvo: kalbėjimas Lietuvos Seime, paskaita Europos humanitariniame universitete, bendravimas su vietos budistų bendruomene. Akivaizdu, kad šįkart Lietuvos valdžios institucijos neketina nukrypti nuo tradicijos ir yra pasirengusios visiškai patenkinti lyderio prašymą pasinaudoti šios Baltijos valstybės ištekliais savo politinių idėjų propagandinimui.

Savo ruožtu Pekine atidžiai stebi kiekvieną dvasinio lyderio judėjimą pasaulyje. Kinijoje Dalai Lama, kuris pabėgo į Indiją po nesėkmingo sukilimo Tibete 1959 m. prieš Kinijos valdymą, laikomas separatistu, smurto kurstytoju. Kinijos valdžia taip pat kaltina jį už riaušes 2008 metų kovo mėnesį Tibete ir kitose Tibeto kompaktiškose tibetiečių gyvenamuose rajonuose, kada 19 žmonių buvo užmušta per daugiadienius pogromus, o žala siekė daugiau nei 30 milijonų JAV dolerių.

Todėl bet koks tarptautinis Dalai Lamos XIV vizitas neišvengiamai sukelia stiprią Kinijos valdžios reakciją. Priimančios šalys patenka į juodąjį sąrašą. Po perspėjimo seka sankcijos ir, kas ne mažareikšmiška, milijoniniai nuostoliai.

Pvz., 2008 m. Prancūzija prie prezidento Nikolia Sarkozy visiškai pilnai pajuto savo kailiu Kinijos ekonominio izoliavimo politiką. Prancūzijos vadovas ignoravo Kinijos užsienio reikalų ministerijos oficialų įspėjimą, kad susitikimas su dvasiniu lyderiu gali turėti neigiamos įtakos prekybos ir ekonominių santykių vystimuisi.

Situaciją tarp dviejų šalių dar labiau įkaitino incidientas kada Tibeto nepriklausomybės rėmėjai ne kartą bandė Paryžiuje sutrukdyti Olimpinių žaidynių - 2008 olimpinės ugnies estafetę. Jiems pasisekė ne tik tris kartus užgesinti fakelą, bet beveik ištraukti jį iš Kinijos parolimpinės sportininkės rankų.

Dėl to Kinijos pirkėjai masiškai atsisakė lankytis Prancūzijos kompanijoms priklausančias parduotuvėse Carrefour, Louis Vuitton ir The Body Shop. Prancūzijos verslas bandė atsiriboti nuo Prancūzijos valdžios veiksmų. Taip prekybos centrų tinklas "Carrefour", numatydamas didelius nuostolius, išplatino pareiškimą, kad neturi nieko bendro su bandymais sužlugdyti olimpinio deglo estafetę. Bet jau buvo vėlu. Kinai nustojo pirkti prancūzų pieno produkciją, odinę galanteriją ir kvepalus. Nuostoliai sudarė šimtus milijonų eurų.

2016 m. Kinija po Tibeto dvasinio lyderio vizito analogiškai nubaidė Mongoliją, padidindama muitus Mongolijos rūdos žaliavai, taip pat įšaldžius susitarimą dėl paskolų teikimo šaliai. Prieš pat renginį, Pekinas paragino Ulan Batorą nepriimti Dalai Lamos. Mongolų vadovybė buvo įspėjama apie neigiamas pasekmes ekonominiams santykiams. Diplomatinis konfliktas tapo rimtu smūgiu šalies ekonomikai.

Kinijos vyriausybė atšaukė Mongolijos ministro pirmininko pavaduotojo vizitą į Kiniją, taip pat dvišales derybas, per kurias buvo planuota svarstyti klausimus, susijusius su paskolų skyrimu geležinkelių ir vario kasyklos statybai. Taip pat nebuvo pateisintos viltys gauti iš Pekino iš 4 milijardų JAV dolerių paskolą. Ulan Batoras, kurio eksportas yra 90% priklausomas nuo Kinijos rinkos, atsidūrė labai sudėtingoje situacijoje. Vėliau, Mongolija išplatino oficialų paaiškinimą, kad Dalai Lamos vizitas buvo nesusijęs su politiką, o jo tikslas buvo tik mongolų budistų apmokymas.

Pekinas į savo juodąjį sąrašą įtraukia ne tik į ištisas valstybes, bet ir į pasaulio kultūros ir meno veikėjus, kurie kada nors palaikė Dalai Lamą.

2015 m. Kinijos pareigūnai uždraudė garsiai Amerikos roko grupei "Bon Jovi" pasirodyti Pekine ir Šanchajuje dėl Tibeto dvasinio lyderio palaikymo. Priežastimi tapo grupės pasirodymo 2010 metais Taivanyje vizualizacija, kurioje buvo rodomi kadrai su dvasiniu Tibeto liaudies lyderiu.

2016 m. Kinijos valdžia uždraudė Amerikos žydų dainininkės "Lady Gagos" kūrybą dėl jos susitikimo su JAV Dalai Lama. Dėl dvidešimties minučių dainininkės bendravimo prieš kamerą Indianapolyje, dainininkės kūrybai buvo pritaikytos sankcijos Vidurio Karalystėje. Kinijos komunistų partija išleido nurodymą įrašų kompanijoms, reikalaujantį uždrausti žydės atlikėjos kūrybą visoje šalies teritorijoje. Galima tik įsivaizduoti neigiamų padarinių mastą, kada pop žvaigždei yra uždaroma milijardinė gerbėjų fanatų auditorija ir neįtikėtinų honorarų perspektyva.

Jei Lietuvoje tikimasi, kad Pekine Dalai Lamos vizitas liks nepastebėtas, tai yra labai klystama. Galima kaip tik nori nušviesti Tibeto lyderio buvimą valstybės teritorijoje - "privatus vizitas" , "budistų asociacijos kvietimas," ir t.t . Nuo to prasmė nekeičia ...

Vilnius sąmoningai provokuoja Kiniją. Deja, ankstesnė patirtis nieko neišmokė Lietuvos politikų. Religinio lyderio 2013 metų vizitas į Lietuvą, kuris buvo pristatytas kaip "privatus" pas Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalia Grybauskaitę, atsisuko nenusakomais sunkumais Lietuvos verslui, siekiančiam patekti į Kinijos rinką.

Praėjus eilei metų lietuviams nepasisekė sukurti visaverčio dialogo su partneriais iš Kinijos. Šiandien lietuviškas prekes galite rasti kinų parduotuvių lentynose: mineralinį vandenį, sulti, sausus pusryčius, alkoholio ir kai kurių kitų produktų. Tačiau Lietuvos verslininkai tiesiai rodo į valdantį elitą kaip į kliūtį prekybos santykių vystymesi: jų vykdoma užsienio politika trukdo pagrindiniam eksporto - pieno ir mėsos produkcijos realizavimui. Pasak Lietuvos ir Kinijos verslo tarybos pirmininko Osvaldo Čiukšio, Lietuvos verslas "ir toliau bus baidžiamas už oficialių asmenų susitikimus su Dalai Lamos".

Būsimas Dalai Lamos vizitas į Lietuvą neišvengiamai susilauks Kinijos ekonominių sankcijų, kas galutinai palaidos Vilniaus ambicijas tapti logistikos intermodaliniu tiltu tarp Rytų ir Vakarų.