Autorius: SputnikNews.lt Šaltinis: https://sputniknews.lt/politic... 2018-04-26 10:38:28, skaitė 739, komentavo 2
Vilnius, archyvinė nuotrauka
VILNIUS, balandžio 26 — Sputnik. Antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Lietuvą atvykusiais Norvegijos Kronprincu Haakonu ir Kronprincese Mette-Marit. Šalys pasirašė Susitarimo memorandumus, kuriais remiantis Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas Lietuvai skirs 117,6 mln. eurų. Beveik 98% šios sumos yra Norvegijos Karalystės investicijos. Pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinius mechanizmus Lietuvai skiriamos lėšos turi buti panaudotos socialinei ir ekonominei atskirčiai Lietuvoje mažinti.
Interviu Sputnik Lietuva Globalizacijos ir socialinių judėjimų instituto Ekonomikos tyrimų centro vadovas Vasilijus Koltašovas sakė, kad suma yra "juokinga" ir mažai tikėtina, kad tai pakeis situaciją Lietuvoje.
"Galbūt, kai kas bus nukreipta į korupcijos problemas, socialinę paramą, tačiau aš apskritai nesitikėčiau, kad tokia juokinga suma pakeis situaciją. Greičiausiai, kalba eina apie tokio agitatorių antplūdžio organizavimą. Ir atlikti darbą taip, kad būtų užkirstas kelias galimam viešam pasirodymui, taip, toks masinis nepasitenkinimas, masinės protesto akcijos ir kad organizacijos, kurios konsoliduoja šį protestą, patektų į neliberalias pozicijas", — pabrėžė ekspertas.
Jo teigimu, Vakarai bando užkirsti kelią alternatyvių judėjimų atsiradimui.
"Tačiau tuo tarpu tai yra rimčiausia užduotis Europos Sąjungai ir Europos Sąjungos ribose. Kadangi tam tikro tautos stipraus pasipriešinimo prevencija atlaisvina Vakarų finansinį elitą, ne tik Vokietijos elitą, bet ir Amerikos, nuo Vengrijos situacijos pasikartojimo, kai valdžia yra Vyriausybės rankose, kuri šiurkščiai kalbasi su Briuseliu, arba tokios rimtos jėgos, kaip Nacionalinis frontas Marin Le Pen atsiradimo", — mano Koltašovas.