Autorius: Aleksandras Nosovičius Šaltinis: http://ldiena.lt... 2018-01-19 04:39:13, skaitė 1852, komentavo 2
Baltijos šalių atstovai vienas po kito kalba už ekonominio bendradarbiavimo su Rusija atnaujinimą. Tačiau visi tuo pačiu metu pabrėžia, kad jų šalių politika Maskvos atžvilgiu nesikeis. Rusijai toks požiūris negali patikti ir strategine partneryste su Baltijos valstybėmis ji nesidomi jau seniai. Tačiau Rusija gali atsisakyti Baltijos šalių ekonominės blokados strategijos ir padaryti nuolaidų dėl tranzito ir maisto embargo Lietuvai, Latvijai ir Estijai, jei Baltijos šalys iš esmės pakeisti savo vidaus ir užsienio politiką. Ko turi reikalauti Maskva iš Baltijos šalių mainais neatsisakyti visiškai prekybinių - ekonominių santykių.
1. Rusiškai kalbančių gyventojų teisės
Baltijos šalys nesusigrąžins Rusijos krovinių ir Rusijos rinkų iki bus toliau diskriminuojami rusakalbiai gyventojai. Jei Latvija ir Estija nori ekonominio bendradarbiavimo su Rusija, jos turėtų suteikti pilietybę visiems likusiems nepiliečiams ir atsiprašyti rusakalbių už fundamentalių teisių atėmimą 1991 metais. Baltijos etnokratija, įtvirtinta diskriminuojant tautines mažumas ir sukurianti dirbtinius pranašumus titulinės tautos atstovams, turi būti pripažinta ydingu politiniu režimu. Rusų kalba turėtų gauti bent jau savivaldybių lygiu oficialų statusą. Rusiškos mokyklos turėtų būti neliečiamos, garantuojama vaikų iš rusų šeimų teisė mokytis gimtąja kalba.
2. Kaliningrado srities deblokavimas
Kaliningrado srities gyventojai turėtu realizuoti savo konstitucinę teisę laisvai judėti link likusios Rusijos. Lietuva turėtų jiems tapti bevizio režimo teritorija. Lietuvos valstybė turi pripažinti Rusijos piliečių teisę laisvai judėti sausuma iš Kaliningrado ir į Kaliningrado sritį be leidimų ar draudimų iš Lietuvos pusės Be to, iš "Lietuvos geležinkeliai" pusės turėtu būti atšauktas "atkertantis" tarifas, nes siuntėjui tampa nepelninga eksportuoti savo krovinius per Kaliningrado uostą ir jis priversta juos perorientuoti juos į Klaipėdą. Jei Lietuvos vadovai tikrai nori abipusiai naudingo ekonominio bendradarbiavimo, Rusija turi būti tikra, kad ji niekada neturės problemų su Kaliningrado sritimi dėl Lietuvos.
3. Nutraukti antirusišką isteriją
Baltijos šalys turėtų nustoti būti "buferinė zona" tarp ES ir Rusijos, jei jos nori užsidirbti Rusijos pagalba. Baltijos šalys neturėtų toliau blokuoti ir lėtinti derybų dėl bevizio režimo tarp Rusijos ir Europos Sąjungos, kurti Rusijos piliečių "juoduosius sąrašus" , reikalauti pratęsti ir išplėsti sankcijų , drausti Rusijos žiniasklaidą ir Rusijos žurnalistų darbą, nekovoti su dujotiekio "Nord Stream" ir kitais strateginiais Rusijos ir Vakarų Europos projektais. Jei Baltijos šalys ekonomiškai bendradarbiauja su Rusija, iš jos lyderių lūpų Europoje neturėtu skambėti rusofobiški kliedesiai apie "Rusijos grėsmę", pareiškimai apie slenkančią rusišką agresiją ir reikalavimai sąjungininkams duoti pinigų apsiginti nuo Putino. Lietuva, Latvija ir Estija turėtų pasirinkti, kaip joms užsidirbti: bendradarbiaujant su Rusija ar kovojant su ja. Uždirbti ir vienu ir kitu joms neišeis.
4. "Rytų partnerystės" persvarstymas
Baltijos šalys turėtų susilaikyti nuo savo supratimo apie ES Rytų politiką primetinėjimo ES, pagal kurį posovietinės respublikos - yra geopolitinės konkurencijos tarp Rusijos ir Vakarų objektas, ir jų suartėjimas su Europos Sąjunga reikalingas susilpninti Maskvą. "Rytų partnerystės" šalims nebegalima kelti ultimatumo : "arba tu su Europa prieš Rusiją ar su Rusiją prieš Europa." Šimtamečiai ryšiai tarp Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano su Rusija neturėtų būti ignoruojami ir sunaikinti, turi būti atsižvelgiama į šių šalių prorusiškų grupių gyventojų interesus.
Lietuva turėtų pripažinti savo vaidmenį provokuojant Ukrainos krizę pirmininkaujant jai ES Tarybai. Baltarusijos ir Armėnijos pasirinkimas į euroazijietiška integraciją turėtų būti pripažįstama kaip jų teisė ir vidaus reikalas. Nustoti kištis į vidaus reikalus kitose šalyse vardan "demokratijos skatinimo" : visų pirma, Baltijos šalys turi nustoti remti Baltarusijos nacionalistus ir rengti "spalvotą revoliucija" Minske. Rusija turėtų būti pripažinta sudedamąją dalimi Vieningoje Europoje, bandymai skaldyti kurią pakenktu Europos saugumui. Eurazijos sąjunga yra geopolitinė realybė ir ji turi būti oficialiai pripažinta ES. Be EAES pripažinimo ir bendradarbiavimo su jos institucijomis Lietuva, Latvija ir Estija negali tikėtis gauti naudos iš dalyvavimo naujame Kinijos projekte "Naujas Šilko kelias".
5. Istorijos depolitizacija
Istorija Baltijos šalyse turėtų būti palikta istorikams ir nebevartojama kaip kovos su Rusija priemonė. Jei Baltijos šalys nori bendradarbiauti su Rusija, atėjo laikas nustoti skaičiuoti "sovietinės okupacijos padarytą žalą" ir pateikinėti Maskvai sąskaitas šimtams milijardų eurų materialinia kompensacijai. Atėjo laikas baigti, lyginti komunizmą su nacizmu ir su reikalavimais organizuoti "antrąjį Niurnbergą" Rusijai kaip SSRS šaliai įpėdinei. "Atminties karai" ir "karai su paminklais" turi būti baigti kartą ir visiems laikams: Raudonosios armijos karių laidojimo vietoms ir Tarybiniams Didžiojo Tėvynės karo memorialams Baltijos šalių vadovybės turi užtikrinti neliečiamybę.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai, kurie savo šalių istorijoje nemano, kad tarybinis laikotarpis yra "okupacija", turėtų turėti teisę laisvai reikšti savo nuomonę. Turi būti panaikinti represiniai įstatymai dėl baudžiamosios atsakomybės už "okupacijos neigimą", garantuojama žodžio laisvė Baltijos šalyse. Dėl susidurimo prie Vilniaus televizijos bokšto, turi būti surengtas tikras teismo procesas, o ne politizuotas teismimis farsas. Areštuoti "sausio 13 d. byloje" ir neteisėtai suimti laikomi Rusijos Federacijos piliečiai Jurijus Melas ir Genadijus Ivanovas turėtų būti paleisti.
6. Profesionalių rusofobų pasitraukimas
Maskva niekada nekurs santykių su politikais, darančiais karjerą per neapykantą Rusijai ir rusų kalbai. Jei Baltijos valstybės nori ekonominio bendradarbiavimo, tai koalicijose ir vyriausybėse neturėtų būti radikalių nacionalistų, lyginančių rusus su utėlėmis ir siūlantys deportuoti nepiliečius gyvuliniuose vagonuose. Palyginęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su Hitleriu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, prognozavęs rytinei kaimynei Trečiojo Reicho likimą jo Latvijos kolega Edgars Rinkēviča, vadinanusi Rusija teroristine valstybe Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kiti veikėjai, kurie siūlė Maskvos tarptautinę izoliaciją, o dabar nori bendradarbiauti su ja , turi nulipti nuo politinės scenos.
7. Neutralumas
Kol Baltijos valstybės tampa kariniu poligonu ir NATO forpostu prie Rusijos sienų, negali būti jokios kalbos apie bendradarbiavimą su Rusija . Remti Baltijos valstybių egzistavimą reiškia investuoti į galimą karinės agresijos placdarmą. Kaip Lietuva, Latvija ir Estija tikisi "užkalti pinigo" iš verslo kontaktų su rytiniu kaimynu ir tuo pačiu siekdamos įtvirtinti priešraketinės gynybos sistemą savo pasienyje, yra paslaptis. Jei Baltijos šalys nori būti kažkuo panašios pragyvenimo lygiu ir ekonomikos vystimusi į jiems pavyzdines Skandinavijos šalis, tada jos turėtų tapti neutraliomis o ne fronto linijos valstybėmis: pasitraukti iš NATO ir paskelbti karinį-politinį neutralumą.
Daugiau kažko Rusijai iš jų nereikia. Istorija parodė, kad Baltijos valstybės, esančios Rusijos sudėtyje - tai našta, išlaikytiniai, ir "papildomos burnos". Tačiau jei Lietuva, Latvija ir Estija yra tiek praradusios adekvatumą ir apsėstos didybės manijos, jog mano lyg jos yra reikalingos Rusijai ir be NATO ji jas nedelsiant užims ... ką gi, tegul toliau šaukiasi į savo teritoriją Aljanso kariuomenę. Pažiūrėkime, kaip ir kuo NATO kariai padės Baltijos valstybėms, kada demografinė katastrofa veda į socialinę krizę, Europos Sąjunga nustos finansuoti, o paskutinis Rusijos krovinys paliks Baltijos uostus.
https://www.rubaltic.ru/article/politika-i-obshchestvo/18012018-trebovaniy-rossii-k-pribaltike/