Pranašiškas filmas "Kin-dza-dza" arba: Kodėl eurovizija yra degradavimo propaganda ("Kin-dza-dza" potekstės traktuotė) (2 dalis)

Autorius: Vincentas Ragelskis Šaltinis: http://conceptualpower.com/lt/... 2017-05-13 02:24:39, skaitė 7178, komentavo 1

Pranašiškas filmas

Trumpas čatlano-pacakų žodynas

Žodynas, parodytas įvadiniuose antrojo filmo serijos titruose, susideda iš tokių sąvokų:

КC — degtukas
Cak — varpelis nosyje
Ecik — dėžė skirta kaliniams kalėti
Ecilopas — valdžios atstovas, policininkas
Pepelacas — erdvėlaivis
Gravicapa — pepelaco variklio detalė skirta įveikti didžiulius atstumus
Кju — visuomenėje priimtinas keiksmažodis
Кu — visi kiti žodžiai

TSRS laikų socialinė-psichologinė fantastika, nesuprasta sukūrimo laiku, o kaip rodo gyvenimiška patirtis, ne visų suprasta ir šiandien.

Prarabas (statybos darbų vadovas) iš Maskvos – dėdė Vova ir gruzinas studentas Gedevanas atsitiktinumo dėka papuola į kitą planetą, kurioje labai aukštas techninio išsivystymo lygis (telepatija, kosminės kelionės, teleportacija, tarpgalaktinis ryšys), bet išoriškai labai primenančią planetą su civilizacija po stambaus kataklizmo (kur link sparčiai veda vakarietiškas gyvenimo būdas su savo kultūra), kurios visuomenė panaši į žemiečių, bet su ganėtinai keistais papročiais ir tvarka. Kas liečia mūsų planetą - vakarų pasaulio atstovams kitų kraštų papročiai ir tvarka taip pat atrodo keisti, o dažnai nepriimtini ar „necivilizuoti“. Ko pasekoje jis, kaip „civilizatoriškos misijos“ nešėjas, jaučiasi galįs diktuoti savas taisykles, bei primesti nevisavertiškumo kompleksą kitų kraštų atstovams (šiame procese aktyviai dalyvauja „naminiai negrai“ kuriem jau pavyko įskiepyti nevisavertiškumo kompleksą, dažnai jie dar vadinami liberalais). Kaip rodo filmo siužetas rusiškos kultūros atstovai šituo neužsiima.

Pliuko planetos visumenė skirtoma į pacakų ir čiatlanų. Tarp jų nėra jokio skirtumo, bet skirstymą atlieka prietaisas „Vizatorius“ – pagal lemputės spalvą. Gedevanas stengiasi išsiaiškinti: «juk tai nacizmas?» - «Ne». – «Biologinės rasės?» - «Ne». «Tuomet kas tai?» - «Тu ka daltonikas? Žalios nuo oranžinės neatskiri?».

Čiatlas – piniginis Pliuko planetos vienetas. Iš čia čiatlanai – „pinigingi“ žmonės. Pacakai – žemesnė kasta Pliukoje. Cakas – varpelis nosyje, kuris planetoje nešiojamas žemesnės kastos atstovų. Ecelopas – policininkas. KC – medžiaga, esanti įprastų žemietiškų degtukų galvutėje, pliukoje turi milžinišką vertę. KC turėjimas smarkiai padidiną statusą, o priklausomai nuo KC kiekio pliukietis užima atitinkamą vietą griežtoje socialinėle hierarhijoje. Statusas suteikia eilę privilegijų, o išoriškai pasireiškia kelnių spalva.

Geltonos kelnės (turtingi gyventojai turintys KC) – prieš tokių kelnių savinikus pacakai turi pritūpti ypatingu būdu ir sakyti «Ku» du kartus.
Avietinės kelnės (turtingi gyventojai turintys daug KC) - prieš tokių kelnių savinikus pacakai turi pritūpti du kartus, o čiatlanai – vieną. Be to, ecelopams naktimis draudžiama mušti avietinių kelnių savininkus.
Mėlynos kelnės (Pliuko planetos valdovas) – nuosavas baseinas, asmeninė apsauga.

Pepelacas – kosminis laivas, pliukiečių transporto priemonė. Lucas – kuras pepelacui, gaminamas iš vandens. Pliuko planeta yra ištisinė dykuma. Vandenį galima nusipirkti tiktai už pinigus. Vienas planetos gyventojas paaiškina, kad «seniau, kai planetoje buvo vandens, mes iš jos darėme lucą; dabar vanduo baigėsi, mes iš luco atvirkčiai gaminame vandenį». Analogija su žeme – iš pradžių piknaudžiaujame gamtos dovanomis (naftos gavyba, o dabar dar ir skalūnų technologija), o po to kursime technologiją mėgindami gamtai gražinti pirminę būseną.

Čiatlanų-pacakų žodyną (susidedanti iš kiek daugiau nei 20 žodžių) vainikuoja žodis „Kju“ – visuomenėje leistinas keiksmažodis, „Ku“ – reiškia visus likusius žodžius, ir "Ы" – universalus jungtukas ir emocionalus išsireiškimas. Iš esmės pliukiečių bendravimui pilnai pakanka „Ku“ ištarto skirtingomis intonacijomis. Žemiečių kalboje taip pat yra visuotinai žinomas žodis, kuris kalboje gali pretenduoti į „visus likusius žodžius“. Ir jis taip pat beveik nesiskiria nuo kito, bet visuomenėje leistino. Taip pat ir jungtukui "Ы" irgi galima surasti analogą, naudojamą kaip universalų bet kokiame sakinyje. Apie savotišką dorovę ir moralę pliukiečių visuomenėje žemiečiui pasakoja vietinė gyventoja: «Koks durnius Pliukoje tiesą galvoja? Absurdas»

Dėdė Vova ir Smuikininkas (Gedevanas) Pliukoje priversti tapti artistais – šoumenais (kas dabar labai populiaru ir pelninga mūsuose). O jų „meno kurinys“, dainos pavidalu, susidedančiu iš pasikartojančių eilučių «Мама, мама, что я буду делать (Mama mama ką aš dabar darysiu)? Мама, мама, как я буду жить (Mama mama kaip aš dabar gyvensiu)?», kurias dėdė Vova nugirdo kaip foną namuose prieš pakliūdamas į svetimą planetą. Siaubingo džeržgimo pavidalu, netvarkingai atliekama muzika, susilaukia stulbinančios sėkmės. Ar bereikia čia minėti šiuolaikinę muziką, kiek nedaug ji atitolusi nuo šito „hito“.

Piukoje maistas atitinkamas: «Yra valgyt?» - «Košė.» «Kokia?» - «Plastikinė»

Pliukiečių ideologija yra mintys kaip gauti čiatlų ir KC. Viešpatauja komerciniai santykiai. Šiuo metu tokia pati ideologija nusistovėjo ir žemėje, nors ji ir neįgarsinta, tačiau ją galima būtų apibūdinti «pelningai parduok». Atskridus į planetą be oro, verslūs Pliuko artistai žemiečiam pasiūlo tokį sandėrį:

Pacakas: «Dabar planeta Chanud pigiau grybo. Mes mėnesį galaktikoje «Mamą» padainuosim – ir planeta mūsų kišenėje, o dar mėnesį - ir orą nusipirksime. Pas ką nėra oro, visi čia pasipils. Oras mūsų. Jie prieš mus ant keturių ropinės, o mes ant jų spjaudysime».
Gedevanas: «Kodėl?»
Čiatlanas: «Kad gauti malonumą!»
Gedevanas: «O koks čia iš to malonumas?»
Pacakas: «Et, jaunas dar...»

Tokį patį algoritmą galima pamatyti ir pas mus. Pvz. Į rytų aborigeniją atvyksta „investitoriai“, prieš tai ekonominėje sferoje palikę mus be oro. Pas save būdami vidutiniokai, čia investuoja santykinai nedideles sumas ir atsiduria socialinės piramidės viršūnėje, tuomet gali sau su pasimėgavimu apspjaudyti po jų kojomis ropinėjančius vietinius (jam gi tai didis žmogus iš vakarų).

Pakankamai įdomi ir „Alfos“ planeta – ten gamta žydi, žmonės protingi ir gražūs. Bet Alfos gyventojai pliukiečius be jų sutikimo verčia kaktusais (nepasiduoda perauklėjimui), o žemiečių prašo negadinti švaraus oro savu kvėpavimu.

Filme naudojamas geras psichologinis veiksmas, leidžiantis iš šono pamatyti kultūros blogybes, kurios įprastame gyvenime lieka nepastebėtos. Filmas visuomenei padarė pastebimą įtaką, turi aukštą reitingą kaip Rusijoje в России, taip ir užsienyje за рубежом. Daugelis frazių tapo liaudyje naudojamais išsireiškimais. Juosta priskiriama „Kiberpanko“ "Киберпанк" žanrui vienoje eilėje su tokiais filmais kaip „Penktasis elementas“, „13 aukštas“ ir „Matrica“.

Filme pakankamai aiškiai parodoma, kad aukštos technologijos, o taip pat ir ezoterinių technikų pagalba žmogaus organizmo ir intelekto galimybių „užpompavimas“, gali pilnai sugyventi su žmonių amoralumu ir žemu visuomenės organizacijos lygiu. Filmo pabaigoje dėdė Vova ir Gedevanas pliukiečiams siūlo skristi į Žemę, į ką tie atsako: : «Mane į planetą, kur nežino kas prieš ką turi pritūpti? Nesąmonė!» «Kuomet visuomenėje nėra spalvinės kelnių diferenciacijos — tai nėra ir tikslo!». Ech kad būtų pliukiečiai žinoję, jog žemiečių socialinėje santvarkoje taip pat yra «spalvinė kelnių diferenciacija» ir taisyklės prieš ką turi pritūpti ir kam sakyti „Ku“.

Galima būtų atkreipti žiūrovų dėmesį į 1-os serijos pabaigą – Gedevano sapną, kuris šiaip jau filmo dinamikoje nalabai įsipaišo į bendrą kontekstą. Ten Gedevanas – Smuikininkas teisinasi, kodėl mokymosi įstaigoje jo nebuvo ištisus 6 metus. Veiksmas vyksta Žemėje, ir kalbasi jisai su žemiete. Bet ji pokalbio pabaigoje pavartoja žodį «Ku». Susidaro įspūdis, kad įvyko tam tikras socialinės matricos užprogramavimas, pranašystės pavidalu, tokia labai subtili užuomina. Nes jei prie 1986 pridėti 6 metus turime 1992-uosius, kuomet buvusioje socialistinėje sistemoje pilnai įsivešėjo «Ku» sistema kaip ir pliukoje – kapitalizmas. Taigi Gedevanas per tuos 6 metus kai ką praleido – ogi būtent mūsiškės civilizacijos nuosmukį žemyn dorovės aspekte.

Keletas faktų apie filmą (wikipedia)

Apdovanojimai:

1987 — Tarptautinis Rio-de-Žaneiro kinofestivalis («Rio Cine Festival»), specialus žiuri prizas «Už išradingą KONSEPSIJĄ». Skirtas Georgijui Danelijai, Георгий Данелия;
1987 — «Niko» premija «Geriausio garso takelio» nominacijoje. Skirta Gijai Kančeli, Гия Канчели;
1987 — «Niko» premija «Geriausiam garso operatoriui». Skirta E. Popovai, Е. Поповой;
1988 — Tarptautinis kinofantastikos pestivalis Porto («Fantasporto»), specialus tarptautinės žiūri prizas. Skirtas Georgijui Danelijai, Георгий Данелия;
2002 — Premija «Keliautojas» nominacija «fantastikos kinematografo legenda». Skirta Georgijui Danelijai, Георгий Данелия;

Šalis – TSRS; Kinokompanija – Mosfilmas (Мосфильм); Žanras – antiutopija, komedija. Trukmė – 135 min.

Režisierius – Georgijus Danelija (Георгий Данелия).

Pagrindiniuose vaidmenyse:

Stanislavas Liubšinas (Станислав Любшин) — Bladimiras Nikolajevičius Maškovas (Владимир Николаевич Машков), prarabas
Levanas Gabriadzė (Леван Габриадзе) — Gedevanas Aleksandrovičius Aleksidžė (Гедеван Александрович Алексидзе), smuikininkas
Evgenijus Leonovas (Евгений Леонов) — Uefas (Уэф)
Jurijus Jakovlevas (Юрий Яковлев) — Bi (Би)
Anatolijus Serenko (Анатолий Серенко) — basas ateivis-keliauninkas
Georgijus Danelija, (Георгий Данелия) – Abradokasas (Абрадокс)

Sekantis filmas (pratesimas) – "Ku Kin-dza-dza". "Ку! Кин-дза-дза"

«Kin-dza-dza!» «Кин-дза-дза́!» —dviejų serijų meninis filmas, žanras – antiutopija. Ekranuose pasirodė 1986 gruodžio 1 d. 1987 m. užėmė 14 vieta pagal rodomumą, pamatė – 15,7 mil. žiūrovų. Ši juosta padarė didelę įtaką šiuolaikinei rusakalbei kultūrai – išgalvoti žodžiai iš filmo įėjo į šnekamają kalbą, o kai kurios personažų frazės tapo nusistobėjusiais išsireiškimais. (стали устойчивыми выражениями).

Scenarijus

1984-uju žiema žinomas Italų scenaristas Tonio Guerra svečiavosi pas G. Danelija, kur tas pasipasakojo, kad norėtu nufilnuoti šiuolaikišką neįrastą filmą jaunajai kartai, bet nežino apie ką. «Pas jus Rusijoje perdaug šaltos ir ilgos žiemos, padaryk pasaką, kad būtų galima sušilti» - patarė Guerra. Danelija nusprendžia nufilmuoti fantastiką, nusiūsti herojus į kitą planetą, kur labai karšta ir iš kur jiems labai norėtūsi gryžti namo. Kaip literatūrinį pagrindą režisierius planavo paimti R.L.Stivensono romaną „Lobių sala“ ir perkelti jį į kosmosą. Kelionės į Tbilisį metu Danelija filmo idėja pasidalijo su savo draugu – scenaristu Rezo Gabriadze. Jie ėmė ją aptarinėti ir rezultate pagrindinis scenarijaus siužetas pilnai pasikeitė. Pats filmo scenarijus Danelijos ir Gabriadzės buvo rašomas keleta mėnesių. Iš jo daug kas dėl vienokių ar kitokių priežasčių į filmą nepapuolė. Šusnis su visai scenarijaus variantais svėre apie 5 kg. Be to scenarijus tikslinosi, pildėsi ir buvo perrašomas paties filmavimo metu.

Pirmą kartą filmo scenarijus, dar iki filmavimų pabaigos, buvo dalinai publikuotas žurnale «Советский экран» (Tarybinis ekranas) 1985 metais, o 2003-ais į internetą pakliuvo jau pilnas tekstas, vienas iš filmo literatūrinio scenarijaus variantų. Siužeto linija literatūriniame scenarijuje ir filme iš esmės sutampa, bet eilėje vietų stipriai skiriasi. Pavyzdžiui, scenarijuju Pliukoje yra trečia rasė - fitiulkiai. Buvo numatyta, kad jie bus animaciniai, vienok jų teko atsisakyti dėl atitinkamų technologijų trūkumo. Be to filme pacakais nepatenkintas čiatlinis su trankliukatoriumi yra epizodinis personažas – jis tik išsako frazę: «Aš visiem pasakysiu, iki ko planetą davedė tasai niekdarys PŽ!» išeina per dykumą, vėl pasirodo tik scenoje, kur filmo herojai atidaro „ecixch“(dėžę, kurioje patalpinami kaliniai). Scenarijuje jo vaidmuo gerokai labiau išplėtotas, jam suteiktas netgi vardas – „Kyrras“ (Кырр). Jis užsiutęs ant išnaglėjusių pacakų, dėl kurių jam teko iššauti į balioną su savo tėvo «paskutiniu iškvėpimu» (laidojimo vietos analogas), iš apleisto katerio išėjo į miestą, tam kad trankliukuoti iki viso to privedusį poną PŽ. Mieste jis susprogdina balioną su «pono PŽ paskutiniu iškvėpimu», surengia revoliuciją ir užgrobia valdžią. Po to jį visi pradeda vadinti «tėtė Kyrras» (папа Кырр). Scenoje su «paskutiniu ecichu», pagal scenarijų, filmo herojai turėjo susitikti ne su Kyrru, o su ponu PŽ, kurį pasodino į geležinę dėžę.

Kai kurie personažai scenarijuje buvo sukurti konkretiems aktoriams. Pavyzdžiui scenarijuje specialiai buvo numatytas vaidmuo Borislavui Brondukovui (Борислав Брондуков).

Borislavas Brondukovas čiatlano kostiume (kinobandymai)

Bet kadangi jis patyrė insultą, nebegalėjo filmuotis. Jam pamainos nusprendė nebeieškoti, jo veikėją iš scearijaus pašalino. Buvo planuojama, kad aktorius Leonidas Jarmolnikas (Леонид Ярмольник) vaidins ateivį, spekuliuojantį kosminėmis dulkėmis, bet į filmą iš scenarijaus šis personažas nepapuolė.

Dalis scenarijaus nepatekusio į filmą yra susijusi su cenzūra. Pavyzdžiui pagal scenarijų Smuikininkas su savimi vežėsi ne actą, o čiačią. Į Alfą vietoj Žemės, filmo veikėjai, pataikė būtent todėl, kad prisigėrė ir nepataikė. Kada filmas jau buvo nufilmuotas, kaip tik buvo prasidėjusi antialkoholinė kampanija ir čiačią pakeitė į actą, o pataikymo į Alfą priežastimi padarė įprastą nesėkmę. Visgi vienu atveju cenzūros pavyko išvengti. Filmavimo metu į valdžią TSRS atėjo K. U. Černenka ir, tam kad filmo neuždraustų, Danelija su Gabriadze nusprendė pakeisti žodį «Кu», kuris sutapo su generalinio CK KPSS sekretoriaus inicialais, į kokį nors kitą žodį. Buvo svarstomi variantai «Кa», «Кo», «Кы», ir kiti, bet netrukus Černenko mirė ir žodis «Кu» pasiliko filme.

2005 metais G. Danelija, remdamasis literatūriniu scenarijumi bei įvesdamas eilę pakeitimų, pradėjo filmuoti perdarytą versiją, bet jau animaciniame pavidale. Į plačiąją publiką animacinis «Ku! Кin-dza-dza» išėjo 2013 metų balanžio 11 d.

Faktai

Filmas Karakumų dykumoje turėjo būti filmuojamas pavasarį, tačiau įvykus klaidai pepelacų krovinys vežamas geležinkeliais pasimetė. Pagal dokumentus jo negalėjo surasti, nes juose buvo nurodyta „krovinys pepelacai“. Atitinkamai geležinkeliečiai nežinodami kas yra „pepelacai“ negalėjo jų surasti. Galiausiai „Mosfilmo“ direktoriui teko pajungti KGB. Pepelacus surado Vladivostoke tik prėjus pusantro mėnesio. Dėl šio įvykio, vietoj suplanuoto pavasarį, filmavimas buvo vykdomas vasaros metu per pačius karščius.
Žodis «кu» portugalų kalboje sutampa su nepadoriu žodžiu kurį galima būtų išversti kaip «šikna». Įdomu tai, kad komedija «Kin-dza-dza», kur šis žodis vartojamas pakankamai dažnai, dalyvavo kino festivaliuose kaip tik portugalokalbėse šalyse (Brazilijoje ir Portugalijoje), kur nežiūrint į nieką (o gal – būtent dėl šios priežasties) laimėjo prizus.
2009 liepos 6 radijo stotyje „Sidabrinis lietus“ «Серебряный дождь» M.N. Kozyrevas (М. Н. Козырев) tiesioginiame eteryje ėmė interviu iš Majos Sutoerou-Ng (Maya Soetoro-Ng) – JAV p-rezidento Barako Obamos sesers. Interviu metu ji pasakojo, kad kai jie gyveno Havajų salose ir Barakas buvo mažas jis labai mėgo žiūrėti filmą «Kin-dza-dza»; kuris buvo surastas jų motinos name senoje kasetėje ir pažiūrėjęs šitą filmą Barakas tekartodavo «ku». Kartu su visuo tuo reikėtų pabrėžti, kad nors Barakas Obama, būdamas vaikas, iš tiesų gyveno Havajų salose, bet 1986-ais, kai buvo išleistas filmas «Kin-dza-dza», jam jau buvo 25 metai (o jei filmas buvo įrašytas į seną kasetę, tai Obama turėjo būti dar vyresnis). Be to Barakas iš Havajų salų 1979 metais persikraustė į Los Andželą, t.y. gerokai iki pradedant filmavimus.
Filmas toks populiarus, kad jo tema paišomi grafiti.
Visuotinio surašymo metu 2010 m. keletas Kursko srities gyventojų nurodė, kad jų tautybė — «pacakas», «пацак», taip ir buvo užfiksuota surašymo lapuose.