Tikrasis „labdaringųjų“ buržujų veidas: Antanas Guoga vengia mokesčių

Autorius: LTnacionalistas Šaltinis: http://ltnacionalistas.wordpre... 2014-12-14 20:42:38, skaitė 6796, komentavo 1

Šią savaitę įsižiebė dar vienas žiniasklaidos skandaliukas: savo „filantropine“ veikla pastoviai besigiriantis milijonierius oligarchas, Liberalų Sąjūdžio narys, Antanas Guoga, kątik įkliuvo  dėl savo nešvarių darbelių slepiant mokesčius.

Apie tai praneša „15 min“:

„Tarptautinę lažybų bendrovę „TonyBet“, poilsio ir pramogų parką „TonyResort“, IT sprendimus dešimtyje šalių siūlančią bendrovę „TP Engineering“ ir dar kelias kitas įmones valdančio A.Guogos pajamos toli gražu ne vidutinės. Vien pernai verslininkas deklaravo uždirbęs 700 tūkst. litų. Tiek per metus uždirba 35 vidutinį atlygį gaunantys lietuviai.

Tačiau į turtingiausių Lietuvos žmonių šimtuką patenkantis A.Guoga pernai pats asmeniškai sumokėjo vos 20 tūkst. litų mokesčių – tai yra tiek pat, kiek jų per metus sumoka 3 už vidutinį atlyginimą dirbantys lietuviai.

A.Guoga pernai pats asmeniškai sumokėjo vos 20 tūkst. litų mokesčių – tiek pat, kiek jų per metus sumoka 3 už vidutinį atlyginimą dirbantys lietuviai.

A.Guogos mokesčiams atiduotų pajamų dalis tesiekia 2,8 proc., kai paprastas lietuvis Gyventojų pajamų mokesčiui atseikėja 15 proc. algos.

Taip atsitiko dėl to, kad didžioji dalis A.Guogos pajamų – ne dividendai ir ne alga, o iš savo verslo už milijonines paskolas gaunamos palūkanos. Jos iki šių metų nebuvo apmokestinamos.“

Pati savaime, tai yra iš esmės niekuo ypatinga istorija: ne pirmą ir tikrai ne paskutinį kartą viešai paskelbiama, kad tūlas kapitalistas, vadinamojo šalies „elito“ atstovas, siekdamas kiek įmanoma labiau didinti savo turtus, vengė mokėti mokesčius.

Galime būti tikri, kad panašiai elgiasi absoliuti dauguma prie visuomenės „grietinėlės“ prieinančių veikėjų. Ir tame daugumai lietuvių – tikriausiai nieko naujo – viskas, taip sakant, „pagal programą“…

Kaip ir daugelis kitų atvejų, šis A. Guogos mokesčių vengimo skandalas iš esmės parodo tikrąjį buržuazinių „visuomenės gerintojų“ ir  „liaudies draugų“ veidą ir vadinamosios „labdaros“ dalijimo veidmainystę.

Bet kokiam blaiviam ir kritiškai mąstančiam žmogui turėtų būti aišku, kad A. Guoga bei kiti panašūs veikėjai iš savo turimo kapitalo, pelnydamiesi kitų žmonių atliekamo darbo sąskaita (ir tai yra ne koks nors kaltinimas, o paprasčiausias ekonominių santykių fakto konstatavimas), gauna milžiniškas pajamas, o iš šių nedideles daleles, kurios eiliniam piliečiui gali pasirodyti kaip įspūdingos sumos, atiduoda tai vienai, tai kitai institucijai, tai vienai, tai kitai „varguolių“ šelpimo iniciatyvai.

Tik kvailys arba visiškas naivuolis gali manyti, kad tai yra daroma iš kokios nors šventos ir samarietiškos „geros valios“, kai ir čia turime reikalą būtent su šaltu ir praktišku biznio interesu: vadinamoji „labdara“ yra ne kas kita, kaip viešųjų ryšių akcija, kuria kapitalistai mėgina eilinių dirbančiųjų akyse susikurti savotišką „geradėjų“ ar „visuomenės rūpintojėlių“ įvaizdį ir taip pagerinti savo pozicijas.

Šitokiu būdu daroma įtaiga naiviausiems mūsų tautiečiams, jiems sukurint iliuziją, kad tokie veikėjai kaip A. Guoga (tame tarpe ir kiti „filantropija“ užsiimantys oligarchai) viską daro „dėl žmonių“, „aukojasi“ ir t. t. ir pan., nors iš tiesų jų „didžiosios aukos“, palyginus su jų sąskaitose esančių pinigų bei viso turto suma, tėra tiktai mažmožiai, trupinėliai nuo pono Buržujaus stalo, metami šunų pozicijoje pastatytai vargdienių miniai.

Tokia jau ta „labdara“ – ciniškas žaidimas žmonių bukumu ir naivumu, manipuliacija geranoriškais jausmais ir vergiško mentaliteto skatinimas, neturinti nieko bendro nei su rūpesčiu dėl tautos gyvenimo problemų, nei, tuo labiau, su socialiniu teisingumu.

Tauta vieną dieną privalo suvokti – ir tikrai tai suvoks – kad ji privalo reikalauti ne savo išnaudotojų, spekuliantų ir korupcionierių „gailestingumo“, lyg kokiems tai šunims pamėtant „labdaringą“ kaulelį ar trupinėlį, o reikalauti visko, t. y. visų savu darbu sukurtų vaisių.

Ir galime būti tikri, kad šios savaitės nutikimas su ponu Guoga, kaip ir panašios istorijos, padės atverti akis vis platesniems ir platesniems tautos sluoksniams.