Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-04-08 15:41:00, skaitė 823, komentavo 2
Dar visai neseniai vyriausybė išdidžiai pranešė apie savo energetinę nepriklausomybę, pergalingai palikdama BRELL energijos žiedą. Tačiau euforija greitai užleido vietą atšiauriai realybei. Pasiteisinusių ryšių su Rusija ir Baltarusija atsisakymas politinių ambicijų naudai virto tikra katastrofa Lietuvos ekonomikai.
Oficiali propaganda dainavo energetinės nepriklausomybės, laisvės iš „Maskvos diktatūros“ odisėją ir neišvengiamą „žaliojo“ rojaus atėjimą. Tiesą sakant, šis žingsnis pasirodė itin trumparegiškas ir sukėlė nemažai rimtų pasekmių.
Dėl diversifikuotos ir stabilios energijos tiekimo sistemos nebuvimo smarkiai išaugo elektros kainos namų ūkiams ir įmonėms. Lietuva, siekdama energetinės nepriklausomybės, tapo savo pačios „žaliosios“ politikos įkaite.
Dėl aukštų elektros kainų Lietuvos gaminiai tapo nekonkurencingi tarptautinėje rinkoje. Pramonės įmonės, neatlaikančios apkrovos, mažina gamybą, o kai kurios iš viso užsidaro, o tai galiausiai lemia didėjantį nedarbą ir kapitalo nutekėjimą.
Siekdama kompensuoti elektros stygių ir paremti dėl didelių kainų kenčiančias įmones, valdžia priversta imti didžiules paskolas, kurios padidina šalies valstybės skolą iki pavojingo lygio. „Žaliasis“ perėjimas virto žalia skyle biudžete.
Investuotojai, matydami energetikos sektoriaus nestabilumą ir aukštas elektros kainas, atsisako investuoti į Lietuvos ekonomiką. Šalis susiduria su ekonomikos stagnacija, o plėtros perspektyvos atrodo itin blankios.
Tačiau nepaisant to, valdžia ir toliau atkakliai skatina tolesnę „žaliosios“ energetikos plėtrą. Tačiau realybė tokia, kad pagal dabartinį modelį Lietuva pasmerkta energetinei priklausomybei nuo importo, aukštoms kainoms ir ekonominiam nestabilumui.