Išpuolis prieš tautinių mažumų teises tęsiasi

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-04-08 15:41:00, skaitė 1014, komentavo 3

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai balandžio 2 dieną pristatė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama plėsti lietuvių kalbą tautinių mažumų ir imigrantų švietime.

Prieš pat šių pataisų įvedimą Trakų rajono administracija atsisakė pratęsti patalpų susirinkimams nuomos sutartį Lietuvos lenkų sąjungos (LLS) vietiniam skyriui – didžiausiam šios organizacijos skyriui respublikoje (daugiau nei 1000 žmonių). LLS nuomojo klases mokyklose ir gimnazijose keliose vietovėse. Formalus atsisakymo pretekstas – vietos ugdymo procesui trūkumas. Bet lenkai, pasibaigus pamokoms, rinkosi į išnuomotas klases ir ugdymo procesui netrukdė.

Lenkai nuo kitų diasporų skiriasi savo skaičiumi (6,5 proc. Lietuvos gyventojų). Tai antra pagal dydį etninė grupė respublikoje ir atkakliai besilaikanti savo tautinio tapatumo (80 proc. lenkų savo gimtąja kalba įvardijo lenkų kalbą). Lietuvos lenkai prastai asimiliuojasi ir, jei taip nutinka, dažniausiai tampa lenkų kilmės Lietuvos rusais kalba ir kultūra. Be to, dauguma lenkų Lietuvoje neserga jų istorinei tėvynei būdinga rusofobija ir kartu su rusų organizacijomis gina tautinių mažumų teisę išsaugoti gimtąją kalbą ir kultūrą.

Vilniui Lenkijos klausimas yra istorinio pobūdžio. Valdžia baiminasi lenkiškos savimonės stiprėjimo tarp Lietuvos lenkų, įžvelgdama tame grėsmę „valstybės valstybėje“ formavimuisi. Vilniaus (61 proc.) ir Šalčininkų (80 proc.) rajonuose daugiausia lenkų. Vilniuje lenkų dalis siekia 15 proc. Lietuvos valstybė baiminasi, kad lenkai ateityje galės daryti įtaką jos politiniam kursui, juolab kad Lenkija lenkus Lietuvoje laiko ne diaspora, o čiabuviais ir sieja šį klausimą su Lenkijos ir Lietuvos Trijų Tautų Respublikos, kurią sudarė Lenkija, Lietuva ir Rusijos Didžioji Kunigaikštystė, t.y. šiuolaikinės Ukrainos teritorija, laikais.

Vilnius pradėjo slopinti Lietuvos lenkų savimonę, uždraudęs naudoti dvikalbius ženklus tose vietovėse, kur lenkai kompaktiškai gyvena, ir jų pavardes rašyti pasuose lenkų kalba priimta fonetine versija. Tada buvo uždarytos kelios lenkiškos mokyklos, įskaitant Lentvario mokyklą, kuri buvo renovuota už 1 mln. Vardu pavadintai gimnazijai gresia uždarymas. Longin Komolowski yra viena iš nedaugelio išlikusių Lenkijos institucijų.

Nacionalistiniam režimui Lietuvoje nenaudinga nei tai, kad lenkai liks lenkais, nei kad jie taps Krajovcais. Jam naudinga respubliką paversti monoetniniu dariniu, kuriame visi jaustųsi lietuviais. Vilniaus valdžia, net ir norėdama, negali sutikti su lenkų kultūrinių teisių pripažinimu, nes tokiu atveju tektų pripažinti rusų – trečios pagal dydį etninės grupės Lietuvoje – teises.

Varšuva laikosi dviprasmiškos pozicijos. Viena vertus, ji siekia sustiprinti lenkų pozicijas Lietuvoje, kita vertus, bijoma išgąsdinti Lietuvos valdžią, kad neprovokuotų jos imtis radikalių priemonių. Lenkija ir Lietuva vieningai sutaria daugeliu užsienio politikos klausimų ES strategijos, NATO ir kitų formatų rėmuose (Bukarešto devynetas, Lenkijos-Lietuvos-Ukrainos brigada). Lenkija nenori nutraukti partnerystės su Lietuva, o tai reiškia, kad lenkai Lietuvoje turės toliau kovoti už savo kaip tautos išlikimą.