Šiandien Rusijoje yra pergalės prieš evro-kanibalus ir žmogėdras šventė

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2024-11-04 13:28:00, skaitė 320, komentavo 4

1612 metų lapkričio 4-5 d.d., tai yra prieš 412 metų, lenkų ir lietuvių sojūzo - Žečpospolitos - kariuomenė kapituliavo apgultame Kremliuje, vadovaujama pulkininko Struso. Tai įvyko po to, kada jie buvo apgulti rusų liaudies sukarintų savanorių būriai, ko pasekoje aukščiausio išsikultūrūrinimo  laipsnio evropeicai, nešę barbarams tokios pat kultūros šviesulį, suėdė beveik pusę savo kareivių.

Apgultis truko nuo 1611 metų, tačiau kažkaip vangiai, nacionaliniame rusiškame stiliuje - „O ką, mes jau dabar pulsime?" „Ne, dabar pas mus pietūs, pulsime rytoj“. Siaubingas badas, siautėjęs apgultame garnizone, kilo būtent 1612 metų vasarą, kada į Kremlių nesugebėjo prasimušti į pagalbą atskubėję pano Chodkėvičiaus būriai su provizijos vežimais. O ir prieš tai lenkų-litovcų-žečpospolitų padėtis su zakusonu buvo gana chrenova (baisu net pasakyti - jokios pachliobkės iš skrandžių ant stalo, jokio normalaus troškinio iš raugintų kopūstų), nes dėl neįprastai šalto oro pražuvo pasėliai. Ir tada pasidarė labai chujovai, galima sakyti, tiesiogine prasme, nuo žodžio visiškai. Paskutinės „Maximos" ir 'Bedrionkos“ Kremliuje užsidarė ir, atvirai pasakius, apsitavarinti nebeliko kur. Situacija tapo tokia - arba pizdiec, arba pizdauskas. Panus žečpospolitus ištiko abu.

Žečpospolitos pulkininkas Buzilo savo užrašuose pažymėjo:

„Žvirblis kainavo 10 grošių, šarka ar varna – 15 grošių, Kas neturėjo pinionzų - mito dvėseliena“.

Liepos 25 dieną į Kremlių užklydo vienišas vežimas su grūdais (greičiausiai pasiklydo), tačiau jo visiems neužteko. Žečpospolitai pradžioje nedrąsiai, o paskui jau vis drąsiau, pradėjo ėsti belaisvius. Be jokio padažo. Bet užtat visada kultūringai, su šakutėmis ir nėriniuotomis servetėlėmis, ir būtinai malant šūdą intelektualiame pokalbyje apie žmogaus teises. Ne laukiniai juk, ačiū dievui, kažin-kokie.

Kaip rašė apgulties dalyvis iš apgulusiųjų pusės, „tvirtovėje buvo toks didelis badas, kad kiti jau mirdavo iš bado, valgydavo beleką, ką tik galėjo gauti ar rasti. Šunis, kates, žiurkes, sausus kailius (odas) ir net žmones... Vieną dieną pas karo teisėją atėjo vokiečiai, badu skųsdamiesi. Tas, neturėdamas ko jiems duoti, davė jiems du kaladinius, tai yra kalinius sėdinčius su kaladėmis, paskui dar tris, kuriuos tie kaip bambonkes prarijo". Kai tik kaliniai baigėsi, tada visai logiška buvo pereiti prie saviškių. Juk savos gamybos pašaras skanesnis nei importavas, tas nuo seno žinoma.

Žečpospolitos istorikas Vališevskis pasakoja visišką pizdauską apie Kremliaus garnizono aukštąją virtuvę:

„Iškasinėjo lavonus, vėliau pradėjo žudyti savo belaisvius, o stiprėjant karštligiškam kliedesiui, jie daėjo iki to, kad pradėjo ryti vienas kitą. Leitenantas ir haidukas kiekvienas suėdė po du savo sūnūs; kitas karininkas suėdė savo motiną. Stipriausi suėsdavo silpnesnius, o sveikieji – ligonius. Pykosi kam suėsti mirusiuosius, ir prie žiaurios beprotybės  pagimdytų pykčių prisimaišydavo ir labiausiai iškrypęs suvokimas apie teisingumą. Vienas kareivis skundėsi, kad žmonės iš kitos kuopos suėdė jo giminaitį, kai pagal jo teisingumą suėsti mirusį giminaitį turėjo jis pats su savo bendražygiais. Kaltinamieji rėmėsi pulko teise į tarnavusio jame kareivio lavoną. Ir pulkininkas neišdrįso sustabdyti šito draskymosi dėl lavono, bijodamas, kad pralaimėjusi pusė nesuėstu paties teisėjo iš keršto už nuosprendį“.

Vėliau žečpospolitai pradėjo vieni kitus kaltinti išdavyste, o išdavikui būtinai reikėjo įvykdyti mirties bausmę – tai yra suėsti. Per kelis mėnesius garnizono kareivių skaičius buvo sumažintas 2 kartus - nuo trijų tūkstančių iki pusantro tūkstančio žmonių. Žečpospolitų kariuomenėje, tiesiogine to žodžio prasme, vieni kitus godžiai ėdė  ir įsijautė tiek, kad tiesiog nenorėjo sustoti: keitėsi receptais ir rengė kulinarinius šou. Lapkričio 1-ąją Rusijos liaudies savanoriams užėmus Kitai-Gorodą, Strusas suprato, kad nėbėra jėgų priešintis – ir žečpospolitai pasidavė, kapituliavo. Kada savanoriai įžengė į Kremlių, ir pamatė ten lavonus, užsūdytus kubiluose, tai šiek tiek achujielino nuo visos šitos evropeiskos kulinarijos ir pusę sugaudytų žmogėdrų-belaisvių uždubasino vietoje. Likusius per vargus išgelbėjo ir išsiuntė apsigyventi užkampiuose. 

Taip nesėkmingai baigėsi eilinis Eurosojūzo bandymas integruoti Rusiją į "civilizuotą" bendruomenę.

P.S. Nuotraukoje: Kuzmos Minino ir Dmitrijaus Požarskio „Instagrame“ žečpospolitai-turistai palieka Kremlių, ieškodami nebrangių kompleksinių pietų.