ŽEIT inspektorės Gražinos Ramanauskaitės kliedesiai atviru tekstu

Autorius: Gražina Ramanauskaitė Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-09-26 19:59:00, skaitė 501, komentavo 12

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 60, LT-01110 Vilnius, mob. +370 606 00 504, el. p. zeit@zeit.lt, elektroninio pristatymo dėžutės adresas 288692340
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 288692340

Už interneto tinklalapiuose https://ragelskis.lt/, https://netiesa.lt skelbiamą turinį atsakingam asmeniui

REIKALAVIMAS PAŠALINTI INFORMACIJĄ

Žurnalistų etikos inspektorius (toliau – Inspektorius), vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 50 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytą funkciją – atlikti viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programų stebėseną, nustatė, kad publikacijose:

https://ragelskis.lt/straipsnis/33369/kaip-litukrijos-prezidentas-valstybinius-apdovanojimus-teike (toliau – Publikacija 1), paskelbta ir kitame viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) valdomame interneto portale https://netiesa.lt/straipsnis/33369/kaip-litukrijos-prezidentas-valstybinius-apdovanojimus-teike (2024-09-12);
https://ragelskis.lt/straipsnis/33375/kokia-ateitis-laukia-pribaltikos (toliau – Publikacija 2), paskelbta ir https://netiesa.lt/straipsnis/33375/kokia-ateitis-laukia-pribaltikos (2024-09-13);
https://ragelskis.lt/straipsnis/33374/dar-vienas-okrainos-chuntos-nusikaltimas 3 (toliau – Publikacija 3), paskelbta ir https://netiesa.lt/straipsnis/33374/dar-vienas-okrainos-chuntos-nusikaltimas (2024-09-13);
https://ragelskis.lt/straipsnis/33435/geros-zinios-visiems-kuriems-nepriimtinos-lgbt-vertybes (toliau – Publikacija 4), (2024-09-21) viešai paskelbta draudžiama informacija.

Pažymėtina, kad VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą. Inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos VIĮ nuostatos (VIĮ 49 straipsnio 1 dalis). VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat yra nurodyta, kad Inspektorius vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų.

Remiantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnio 4 dalimi – jeigu informacija, dėl kurios duodamas privalomas nurodymas, yra neskelbtina informacija pagal VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, institucija nedelsdama apie tai praneša viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, reikalaudama šią informaciją nedelsiant pašalinti arba panaikinti galimybę ją pasiekti. Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas savanoriškai per 8 valandas nuo šio pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos arba nepanaikina galimybės ją pasiekti arba jeigu per 8 valandas nuo pažeidimo pastebėjimo momento nėra galimybės nustatyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, institucija duoda motyvuotus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir (ar) .lt domeno administratoriui panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms – su šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gautu teismo leidimu.

Teisiniam nagrinėjamos situacijos vertinimui svarbu pažymėti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų. Ši laisvė taikytina ne tik informacijai arba idėjoms, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo, tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai⁽¹⁾, tačiau kaip ir dauguma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys privalo elgtis sąžiningai informacijos adresato atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. Pabrėžiame, kad saviraiškos laisvę ir jos ribas įtvirtina teisės aktai. Konkrečiu atveju tai reiškia, kad viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) laisvė skleisti informaciją galėtų būti apribota tik konstatavus, jog buvo paskleista draudžiama informacija – dezinformacija ir (ar) karo propaganda. Sprendžiant, ar paskelbiant aukščiau minėtas publikacijas buvo paskleista draudžiama informacija, svarbu atsižvelgti į publikacijų pobūdį, turinį, skelbiamos informacijos tikslus.

Dezinformacija – tyčia viešai paskleista melaginga informacija (VIĮ 2 straipsnio 15 dalis). Tai yra kryptinga ir tyčinė informacija, kuria siekiama suklaidinti visuomenę arba kryptingai formuoti neigiamą jos nuomonę apie įvykius, remiantis klaidingais arba netiksliais, tendencingai pateikiamais faktais, viešai skelbiant informaciją. Taigi, dezinformacija yra sąmoningas, metodiškas klaidinančios informacijos skleidimas. Propaganda savo esme yra melas, tai išgalvoti faktai siekiant tam tikros naudos. Tai tarsi tyčinis realybės iškraipymas. Pagrindinis dezinformacijos ir propagandos skirtumas yra tas, kad skleidžiant dezinformaciją faktais yra manipuliuojama, o propagandą – faktai yra išgalvojami. Propaganda – tai tarsi įrankis, apimantis ir dezinformaciją bei vadinamąsias fake news. Pažymėtina, kad mokslinėje literatūroje išskiriami propagandos metodai / technikos / taisyklės, dėl šios priežasties Inspektorius atkreipia dėmesį į esmines, šiuo atveju taikytinas ir aukščiau minėtose publikacijose pastebėtas propagandos technikas. Pabrėžtina, kad dažnai skleidžiamos propagandos metodai persipina vienas su kitu. Nagrinėjamu atveju išskirtini šie: bauginimas, ateities pranašavimas, savybių perdavimas, karikatūra, sudarkymo taisyklė, etikečių klijavimas, stereotipai, orkestravimo taisyklė, kaltojo („atpirkimo ožio“) suradimas ir įvardijimas, iškraipymo metodas, neišvengiama pergalė, šūkiai.

Bauginimas – tai propagandos skleidimo būdas, kuomet skaitytojo emocijos nukreipiamos tam tikra linkme, pasinaudojant jo nerimu ar netikrumu dėl susiklosčiusių aplinkybių arba pabrėžiant, kad nesugebėjimas elgtis tam tikru būdu gali sukelti neigiamas pasekmes ar tam tikrą atpildą. Šis propagandos skleidimo būdas ypač išryškėja Publikacijoje 2 antrašte „Kokia ateitis laukia pribaltikos?“ Publikacijoje 2 pateikiami teiginiai apie tai, kaip Lietuva ir visa Europa neva sulauks atpildo – „galutinio savo ekonomikos žlugimo“ todėl, kad nutraukė ekonominius ryšius su Rusija – „Bet laukti nereikės ilgai, kol „Baltijos tigrai“ atsidurs pasirinkimo kryžkelėje – patirti visišką kolapsą arba stotis ant kelių ir vykti į Rusiją. Visa Europa, atsisakiusi Rusijos energijos išteklių ir nutraukusi visus verslo ryšius su Rusija, dabar sparčiai slenka į bedugnę. Ypač sudėtinga padėtis Vokietijoje, Skandinavijoje ir pribaltikos „valstybėse“. Skaitytoją akivaizdžiai bandoma įbauginti bei įteigti klaidingą mintį, jog Lietuva be Rusijos yra silpna. Lietuvą ir kitas valstybes viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) siekia atvaizduoti kaip šalis, kurioms neišvengiamai „teks nusilenkti Rusijai“, neva anksčiau ar vėliau Estija, Latvija ir Lietuva – „estliandija, latviešai ir litukrija turės rinktis: arba laukti galutinio savo ekonomikos žlugimo, arba nusilenkti Rusijai.“ Šiuo atveju labai ryškiai atsiskleidžia ir dar vienas propagandos skleidimo būdas – tai ateities pranašavimas. Dar vienas pavyzdys / citata iš Publikacijos 2 – „Liūdna ta ateitis laukia, o tiksliau skurdus likimas.“ <...> Tačiau Rusija šių šalių į savo glėbį nepriims iš karto.“ Ateities pranašavimas savo esme yra peršokimas prie išvadų, kai nei iš šio, nei iš to, nesant jokio pagrindimo, padaromos išvados, kurios pateikiamos kaip faktas. Ateities pranašavimo metodo esmė yra tai, kad pasakojama, kas esą bus, nors įrodymų nėra, o ir šiaip neaišku, kuo remiantis sugalvota tokia ateitis. Šis metodas pasižymi tuo, kad esą iš anksto žinoma, kaip bus ateityje, kokios bus pasekmės, nors išties nėra nei analizavimo, nei faktų. Tai tiesiog išsigalvota pranašystė.

Aukščiau pateikti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) teiginiai akivaizdžiai nėra paremti logika ir racionalumu, o išanalizavus juos galima suvokti, jog „ateities pranašautojas“ tiesiog kalba nesąmones, darydamas dar ir daug logikos klaidų. Teksto autorius pateikia save žinantį, kas įvyks ateityje, nors iš tiesų neturi jokių duomenų ar įrankių, leidžiančių taip prognozuoti ir daryti tokias išvadas – neva Lietuvos laukia skurdus likimas ir ji anksčiau ar vėliau „prašysis į Rusijos glėbį“. Nagrinėjamu atveju akivaizdus ir kitas metodas – savybių perdavimas. Metodas naudojamas, kai tam tikrai idėjai propaguoti remiamasi kokiu nors „autoritetu“. Aptariamoje Publikacijoje 2 vaizduojamas tipiškas tokio pobūdžio publikacijose įvardijamas „autoritetas“ – Rusija. Publikacijoje 2 pateikiama ir karikatūra – tai tarsi propagandos priedas, kai siekiama nuvertinti, pažeminti ar diskredituoti priešingą požiūrį. Karikatūroje vaizduojama lėkštė, simbolizuojanti Europos Sąjungos vėliavą, o joje padėta atidaryta šprotų skardinė. Karikatūra pateikiama su prierašu rusų k. – „После ужина хочу к России иск подать за испорченное детство (lietuvių k. po vakarienės noriu pateikti ieškinį Rusijai dėl mano vaikystės sugadinimo)“. Šiuo atveju taikytina ir sudarkymo taisyklė: diskreditavimas atviru šmeižtu ir parodijomis.

Etikečių klijavimas, stereotipai – tai pati paprasčiausia technika, naudojama Rusijos Federacijos propagandinėms dezinformacinėms žinutėms skleisti, ja siekiama priversti tikslinę auditoriją atmesti ar priimti kokį nors teiginį be kritiško jo įvertinimo. Vienas dažniausių propagandinio plūdimo pavyzdžių – pavadinti ką nors išdaviku, fašistu ar pan., nepateikiant jokių tokį teiginį įrodančių faktų. Pačios dažniausios etiketės minėtos šalies propagandinėse žinutėse šiandien yra „chunta“ ir „fašistai“. Pabrėžtina, kad nagrinėjamose publikacijose gausu tokių frazių ir epitetų, kaip – „Buvusios Lietuvos, valdančiosios chuntos paverstos į litukriją“ (Publikacija 1), „okrainos chuntos fiurerio žmonai Jelenai Zelenskajai“ (Publikacija 1), „Dar vienas okrainos chuntos nusikaltimas“ (Publikacija 3), „Fašistinė chunta“ (Publikacija 3) ir t. t.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju taikytina ir vadinamoji orkestravimo taisyklė – skleidžiant dezinformaciją nuolat kartojamos tos pačios žinutės skirtingais variantais ir įvairiais deriniais. Tų pačių minčių, argumentų, frazių ir epitetų pastovus kartojimas veda į tai, kad informacijos adresatas pradėtų tikėti tuo, kas nuolat kartojama, tačiau to plačiau neanalizuotų. Pastebėtina, kad nagrinėjamų publikacijų autoriaus pagrindinis tikslas paveikti skaitytoją jo paties emocijomis. Propagandos skleidėjai labai dažnai stengiasi sukelti stiprią emociją, kad žmogus imtų emociškai vertinti konkrečią propagandinę žinutę, kuri jam yra siunčiama. Kai žmogus patiria stiprias emocijas, jis nebegali logiškai mąstyti ir tai yra visiškai natūralu – emocijos yra instinktyvios, skirtingai nuo logikos.

Publikacijoje 3 bandoma ieškoti vadinamojo „atpirkimo ožio“. Beviltiškai ignoruojami šiuo metu pasaulyje vykstantys įvykiai ir jų kontekstas. Naudojamas iškraipymo metodas, kuris yra neatsiejama dezinformacijos ir juodosios propagandos dalis. Iš esmės tai yra piktybiškai šališkos ir kontekstą ignoruojančios interpretacijos. Metodas naudojamas, kai siekiama klaidinant ar performuluojant pateikti faktą ar idėją, o šio metodo tikslas pasiekiamas, kai informacijos gavėjas gauna neteisingą įspūdį apie konkretų faktą: „Fašistinė chunta, bet kokia kaina, net savo piliečių gyvybės kaina, siekia diskredituoti Rusijos kariuomenę, bandydamas sukurti nesugebėjimo suvaldyti situacijos ir užtikrinti civilių saugumo iliuziją.“

Neišvengiama pergalė. Metodas skirtas įtikinti auditoriją prisijungti prie tų, kurių pusėje įžvelgiama pergalė – „<...> jūs galite bėgti iš šitos Dievo pamirštos šalies į Rusiją, kuri yra praktiškai paskutinė valstybė, kovojanti su vaivorykštinėmis tradicijomis ir jų nešėjais! Publikacijoje naudojami ir šūkiai – „RUSIJA-PIRMYN!“ (Publikacija 4).

Pažymėtina, kad atlikta šios visuomenės informavimo priemonės ir jos valdomų identiškų interneto portalų „klonų“ stebėsena ir viešai skleidžiamo turinio analizė leidžia teigti, kad tokio pobūdžio tekstai (autorius „Махно“) skelbiami reguliariai dažnai. Tekstų turinys dažnu atveju kartojasi ir pasižymi šališkumu – šiuo metu pasaulyje vykstantys įvykiai tekstuose pateikiami subjektyviai, o ne objektyviai, grindžiami iškraipytomis interpretacijomis – išgalvotą melą bandoma pateikti kaip argumentuotą tiesą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad skleidžiamos informacijos tikslas nuolat, įkyriai ir sistemingai skleisti visuomenei Rusijos Federacijos propagandines dezinformacines žinutes. Rusijos Federacijos kuriama ir skleidžiama propaganda „integruoja“ aukščiau aptartus dezinformacijos metodus ir teksto sudarymo technikas į savo publikacijas. Propagandos kūrėjai taip elgiasi aiškiai suprasdami, kad būtent tokios mąstymo klaidos žmones itin lengvai paveikia ir apgauna. Be to, informacijos vartotojų apgaulė yra pagrindinis propagandos kūrėjų tikslas.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad visose minėtose publikacijose pateikiama nepagrįsta, neparemta jokiais faktais, argumentais ar įrodymais informacija, kuri yra priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir teisės aktams, reglamentuojantiems visuomenės informavimo sritį. Pabrėžtina, kad iš atliktos tekstų analizės matyti labai aiškūs aptariamos visuomenės informavimo priemonės tikslai: sistemingai skleisti visuomenei informaciją ir idėjas, kurios paremtos tyčiniu ir nuosekliu siekiu jomis ugdyti, veikti, žmonių pažiūras ir nuotaikas, manipuliuoti bei pateikti priešiškai ir teroristinei valstybei naudingas propagandines dezinformacines žinutes, naudojant šališkus teiginius, daryti įtaką visuomenės požiūriui bei jį formuoti. Skelbiama informacija ne tik kelia įtampą visuomenėje, bet ir yra palanki Rusijos Federacijai ir jos valdžios institucijoms. Pažymėtina, kad tokios informacijos viešas skleidimas prisideda prie draudžiamos informacijos (dezinformacijos ir karo propagandos) sklaidos ir nėra suderinamas su VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, taip pat ir su sąžiningos bei atsakingos žiniasklaidos veikimo principais.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Inspektorius reikalauja nedelsiant pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti aukščiau išvardintose publikacijose skelbiamą turinį.

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė

Gintarė Raižienė, tel. +370 606 00714, el. p. gintare.raiziene@zeit.lt

⁽¹⁾ EŽTT 1976-12-07 sprendimas byloje Handyside prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 5493/72.