Dalia Grybauskaitė priėjo ribą
Autorius: Dmitrijus Sedovas Šaltinis: http://sauksmas.lt/dmitrijus-s... 2016-07-30 16:45:39, skaitė 5201, komentavo 1
Vertėjo pastaba: Visada įdomu sužinoti, ką apie mus galvoja artimiausi kaimynai. Mes su savo kaimynais gyvenome greta tūkstančius metų, šimtus metų vienoje valstybėje. Ir savo genomais mes nuo tų savo kaimynų niekuo nesiskiriame. Tad, jei mes su jais visais pykstamės, gal būt, priežastis yra ne tik kaimynuose, gal priežastis yra mumyse, mūsų vadovybėje? O mūsų vadovybė labai specifiška. Labiausiai ji nekenčia mūsų, lietuvių. Iš 3,6 milijono teliko 2,5 milijonai gyventojų (gal ir mažiau), o pagal žlungančią ekonomiką, skurdą, ligas, alkoholizmą ir t.t., mes pirmaujame Europoje, o dažnai ir pasaulyje. Lietuva iš pramoninės valstybės virto ES fondų vagių ir ubagų valstybe. Kas gi tai, jei ne tautos genocidas? Sunku net suprasti, kaip galėjo tokie renegatai, taip nekenčiantys Lietuvos ir lietuvių, atsirasti prie valstybės vairo? Kodėl mes tokie akli, kad juos vis renkame? O gal iš šalies jie visai kitaip atrodo? Gal verta įsiklausyti į kaimynų nuomonę apie juos? Todėl ir siūlau liepos 30 dienos Dmitrijaus Sedovo straipsnio „Dalia Grybauskaitė priėjo ribą“ vertimą.
Bet kurioje bendruomenėje atsiranda figūros, bandančios prisiimti vedlio vaidmenį be ypatingų tam priežasčių. Dažnai lyderystės pretenzijos pas tokius žmones išauga iš tamsių sąmonės gelmių, kurias neįmanoma objektyviai ištirti. Gerai, jeigu bendruomenė yra kompanija kiemo berniūkščių ir jos vedliai dar nepriaugo iki akivaizdžios grėsmės visuomeninei tvarkai.
Kitas reikalas, kada galingų organizacijų formate, tokių kaip NATO arba ES, atsiranda kažkas turintis pretenzijas į idėjinio fiurerio vaidmenį, užimantis be to valstybės vadovo postą ir galintis „pagarsinti“ savo liguistas ambicijas.
Kalbu apie Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri, sprendžiant iš visko, nutarė išbėgti į priekį NATO traukinio, ir be to lekiančio konfrontacijos su Rusija kryptimi pilnu greičiu. Šiomis dienomis jos duotas interviu amerikiečių leidiniui The Post’s Lally Weymouth byloja apie tai, kad senai pareikštas Grybauskaitės agresyvumas nestovi vietoje, o turi negatyvią dinamiką. Visas jos interviu persunktas patologinės neapykantos Rusijai ir kraštutiniais neadekvačiais vertinimais. Pakanka pateikti kelias citatas iš šios medžiagos, kad suprasti, kokie prasti reikalai su buvusiu žymiu Lietuvos Komunistų partijos funkcionieriumi. „ …Rusijos kariniai daliniai vis dar Ukrainos teritorijoje. Tai reiškia, kad Europa ir pasaulis leidžia Rusijai ne tiktai bauginti savo kaimynus, bet ir taikyti karines pajėgas prieš jas. Tai – tas pats, kas tarptautinis terorizmas, tai, ką mes matome Irake ir Sirijoje!..
Kaip jūs manote, kur Putinas eis toliau?
Tik ką jis [Putinas] pareiškė, kad jeigu jis panorės, tai jo kareiviai per dvi dienas užimtų Varšuvą, Baltijos šalis ir Bukareštą. Tai atviras grasinimas kaimynų atžvilgiu.
Ar gali jis įžengti į Padniestrį?
Jeigu mes leisime jam tai padaryti, jis eis kur patinka. Problema tame, kad Putino Rusija pasirengusi karui ir nori kariauti. O štai Europa ir Vakarai nepasiruošę karui. Dabar nei Europoje, nei pasaulyje nėra tokio lyderio, kuris galėtų sustabdyti Putiną. Pagaliau, mes stebimės, kaip taip nutiko, kad užgrobiamos vis naujos teritorijos, valstybės. Delsimas ryžtingai veikti, kad sustabdyti agresorių šiame kelyje, atsigręš žymiai didesne kaina visiems, jeigu iš viso nebus per vėlu…
Jūs sunerimusi tuo, kad sekanti ataka gali būti prieš Baltijos šalis?
Jeigu jo niekas nesustabdys Ukrainoje, jis, be abejo, eis tolyn…
Ar Putinas siekia suskaldyti Europą?
Putino pavojus dabar ne mažesnis, negu „Islamo valstybės“ Irake ir Sirijoje.
Tai jūs manote, kad „Islamo valstybė“ ir Rusija yra tokie patys teroristai?
Taip. Aš manau, kad Rusija terorizuoja savo kaimynus būtent teroristiniais metodais.
Nepaisant to, pasaulis labiau susirūpinęs „Islamo valstybe“.
Žinoma. Tai pagrindinis tikslas. Gaila, kartu tai stebinanti galimybė Putinui daryti viską kas jam šaus į galvą. Putinas kelia grėsmę. Kaip antai ir taip vadinamos taikios Minsko derybos, kurios įvyko po Putino ultimatumo. Jose Vakarai ir Europos Sąjunga pasidavė jo sąlygoms, kas praktikoje reiškia Ukrainos padalijimą.
Argi penkto NATO sutarties straipsnio nepakanka, kad jaustis saugiai?
Ne. Visi pareiškia, kad NATO Sutarties penktas straipsnis galioja. Tačiau, tai nesustabdys Putino klastingų planų, jeigu jis nepamatys realių Europos ir Pasaulio lyderių veiksmų. Jeigu jis nepamatys, kad jie ne šiaip kalba. Mes privalome jį sustabdyti Ukrainoje. Iki šiol kai kas dar ne iki galo tai supranta. Štai kodėl aš kalbu, kad lyderystė Europoje dabar yra Putino rankose, o ne Vakarų…“
Panašiu tonu išaustas visas interviu, ir jeigu išeiti iš Dalios Grybauskaitės adekvatumo prezumpcijos, tai kyla klausimas: ko ji siekia, įpūsdama rusofobijos tvaiką?
Suprantama, kad politikas-išverstakailis tuo ir skiriasi nuo savo gentainių, kad iš tolo jaučia, kur pučia vėjas. Šiandien už okeano formuojama politikos kryptis yra paklausi ir iš to galima neklystant gauti politinius dividendus. Dalia Grybauskaitė kažkuo panaši į serfingistą, kuris pagavo bangą ir skrieja ant jos keteros, iš paskutinių mosuodamas rankomis. Ką jai tai duos? Galima nuspėti, kad buvusi Vilniaus Aukštosios partijos mokyklos dėstytoja svajoja apie NATO generalinio sekretoriaus laurus. Su tokia retorika ji visiškai tinka į šį postą. Šiandieninis generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas jai į pakulnes netinka, nors tyleniu jo nepavadinsi. Bet iki Rusijos palyginimo su [uždrausta Rusijoje teroristine organizacija] IV jis dar niekada nepakildavo. Gali būti, tai ir yra Dalios Grybauskaitės tikslas?
Gali būti. Bet ne apie tai kalba. Kalba apie tai, kad valstybės vadovui neprošal įjungti galvą, prieš pasileidžiant į bandymus apjuodinti kaimyninę šalį, su kuria galioja daugybė ir gyvybiškai svarbių ryšių. Egzistuoja kantrybės riba, už kurios niekas rimtai tavęs nevertins. O valstybės veikėjui tai reikš gana sunkias pasekmes. Ir ne tiktai dvišaliuose santykiuose. Rusija turi pakankamai galimybių įvairiais būdais perduoti daugeliui politinio ir ekonominio tarptautinio gyvenimo dalyvių, kad Vilniuje per kvailo atsitiktinumo valia valdo linkusi pyktis tuščia bobelė. Panašu, laikas tam atėjo.
Vertė Algimantas Lebionka