A. Nakas V. V. Landsbergiui: juk tai ne praeities, o naujausi topai, dominuojantys šiandien

Autorius: Audrius Nakas Šaltinis: http://www.ekspertai.eu/anakas... 2016-07-28 16:09:32, skaitė 3332, komentavo 1

A. Nakas V. V. Landsbergiui: juk tai ne praeities, o naujausi topai, dominuojantys šiandien

LDiena.lt: perpublikuojame šį Ekspertai.eu paskelbtą gerbiamo Audriaus Nako straipsnį, kaip ypatingos visuomenei svarbos informaciją, nes nieko nėra svarbiau Visuomenei, Tautai ir Valstybei už tą visuomenę, tautą, valstybę sudarančių žmonių DOROVĘ, apie kurią ir kalba autorius.
---

Tai nedidelė mano reakcija į Vytauto V. Landsbergio komentarą  „Trys bobulės“, publikuotą liepos 22 d. tik kokybiškos informacijos naujienų portale 15min.lt.


A. Nakas (kairėje, su raudonu aplanku rankoje) ir V. V. Landsbergis (prie mikrofono) 2012 m. Garliavoje, Kedžių namo kieme. Nuotr. Vlado Dobrovolskio

Mano bendražygis po Nepriklausomybės paskelbimo (1990 m. kartu dirbome „Šėpos teatre“, kurdami „Komunistines nostalgijas”) Vytautas V. Landsbergis naujausiame rašinėlyje sako: „Ištrūkęs į gryną orą atsikvėpiau, pažiūrėjau į dangų ir pamįslijau: Gyvenant su tokiomis (šias moteriškes apėmusiomis) ligoniniškomis nuotaikomis/nuomonėmis nesirgti praktiškai neįmanoma“.

Mielas Vytai, pritariu, kad žiūrint tik pagrindinę visos tautos ir visų bobulių TV – LRT, „ligoniniškomis nuotaikomis/nuomonėmis nesirgti praktiškai neįmanoma“. Propagandinės valstybinės laidos „Panorama“, „Savaitė“, „Dėmesio centre“, „Aktualus interviu“ iš tiesų skleidžia žinią vien tik apie karą, ginklavimąsi, įtampą, nesaugią ateitį, emigraciją, nusikaltimus.

Etatiniai elitiniai žurnalistai miliūčių, jakilaičių, pumprickaičių veidais dažniausiai kalbina konservatorių lyderius ir jų politikos mokslininkus, kuriems atstovauja tavo artimiausieji žmonės.

Bet svarbiausias ir vienintelis visų teisingų atsakymų garantas yra tavo tėvas, Vytai. Deja, ne su gražiausiais ir optimistiškiausiais žodžiais. Ar jis tikrai atspindi tavo pageidaujamus, kaip kad sakai, „naujos kartos kitokius politikus“?

O kaip kiti tėvelio partijos kareivėliai – juknevičienės, adomėnai, anušauskai, ramanauskai-greitai ir panašūs individai? Tau ne šleikštu? Kodėl niekada apie tai nekalbi, Vytai?

Ir ką manai apie komjaunuolių aktyvistą URM ministrą? Juk esi daugiavaikis tėvas, tau niekada nesukirbėjo jokia abejonė dėl iš lietuvių šeimų atimtų vaikų užsienyje, kurie šio ministro manymu priklauso toms užsienio valstybėms?

O gal nors kartą pasisakytum apie NKVD gaisrininko (tiesa, vėliau tremtinio) dukterį, komunisto Mykolo Burokevičiaus bendražygę, kuri net ir po Kovo 11-osios akto paskelbimo plušėjo Lietuvos nepriklausomybės priešininkų pusėje? Kaip tau ji?

Ar turi kokią aiškią kaip apie bobules nuomonę apie dabartinio Seimo sprendimą dar 70-čiai metų įslaptinti Lietuvos KGB'istus?

Sakydamas, kad „šios bobutės kalaboruotų su visais įmanomais stribais net išsijuosusios“, tu nieko nepasakei, kaip pats žiūri į kasdienes finansines mega aferas? Apie legalius partijų verslus, valdant valstybės turtą, įsavinant (vagiant) ES lėšas, po kurių nieko nelieka pensijoms, bet lieka po kelis milijardus ofšoruose?

Kai kalbi apie negatyvizmą, kalbi apie per prievartą kiekvieną dieną be sustojimo brukamą vaizdo klipą tautos žvaigždžių ir prezidentės balsais kalbantį apie žudančius, geriančius, besityčiojančius, smurtaujančius lietuvius, niekaip neišdrįstančius prabilti, padėti, įkvėpti ir įsivaikinti“? Tu tai turi omenyje, Vytautai?

O gal „dominavusia negatyvistine žiniasklaida“ vadini šiandieninius Lietuvos populiariausius portalus ar tik kelis nežinomus valstybės saugumo akiratyje atsidūrusius visuomenininkų žiniatinklius, nesutinkančius su itin buka valstybine propaganda?

Lrt.lt puslapyje nuolat populiarinamas delfi.lt gal ir mažiau pažįstamas toms trims bobulėms, bet yra pats skaitomiausias jų vaikų, vaikaičių ir provaikaičių puslapis.

Dabar miestelio statusą turintys Tyruliai atrodo nykiai: apleisti daugiabučiai, gatvės, daugybė jaunų žmonių emigravo ir paliko tuščius namus.“ (Delfi.lt: „Nykstanti Lietuva. Kadaise klestėjusio miestelio tragedija“)

Plane sakoma, kad bus laiku mokamos socialinės išmokos. O kaip gali būti ne laiku? Tokiais pažadais tikrai neprisikviesi emigrantų. Jie rodo valstybės požiūrį. Ji tarsi vaidina gerą dėdę, kuris neva dosnia ranka padalins vieną kitą pašalpą ir dėl to žmonės grįš į Lietuvą. Aš manau, kad dėl to tikrai negrįš.“ (Delfi.lt: „Vyriausybė siunčia emigrantams keistą signalą“)

Lietuvos gyventojų emigracijos mastai gąsdina ir toliau – per pirmą šių metų pusmetį emigravo 23 tūkst. gyventojų – 6,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pasak demografės Vlados Stankūnienės, situacija baisi ir negerėjanti. Jos nuomone, sprendžiant emigracijos problemas Lietuvos valdžiai trūksta suderintų koordinuotų veiksnių ir strateginio mąstymo.“ (Delfi.lt: „Dar viena emigracijos banga: mastas šiurpina“)

Nors širdis kvietė nenuleisti rankų ir neprarasti vilties kada nors grįžti į šalį, protas sakė kitą – rūpintis vaikais ir jų ateitimi. Negaliu parvežti jų į Lietuvą, nes jie baigę mokslus vėl taps emigrantais kaip ir jų tėtis ar proseneliai. <...> Palikdamas valstybę, atsisveikindamas, aš nutariau palikti jums laišką – tiek savo draugams, tiek kaimynams, tiek politikams. Ypač jiems. Galbūt jis atvers akis, kad kaip abėcėlė prasideda nuo A ir baigiasi Z, taip ir sėkmingos šalies kūrime, viskas prasideda nuo ekonomikos ir švietimo, ir baigiasi jau vėliau – laivų pirkimais. Ar manote atvirkščiai?
(Delfi.lt: „Emigranto atsisveikinimo su Lietuva laiškas: skiriu draugams, kaimynams ir politikams“)

Pasaulio mastu esu niekas – Lietuvos emigrantas, kurį Jūsų bendrapartietis Andrius Kubilius per mokestinę reformą išspyrė iš Lietuvos. Įsikabinau Šveicarijos konfederacijoje, kurioje esu įmonės (įstatinis kapitalas – 100,000 Šveicarijos frankų) 50 proc. savininkas. Teko praeiti pragarą, bet tai jau praeityje ir apie grįžimą į Lietuvą net nenoriu pagalvoti. Bijau naujų Jūsų partijos „štučkių“, kurios vėl mane „paleistų ubagais“.
(Lrytas.lt: „Atviras emigranto laiškas Gabrieliui Landsbergiui“)

Ar šitų visų minčių iš populiariausių dienraščių neaptarei su bobulėmis, Vytai? Juk tai ne praeities, o naujausi topai, dominuojantys šiandien.

Sakai, „pokario metais Lietuva laikėsi ant tokio amžiaus bobulių pečių“? Klausi, kas buvo kitaip?

Moteris teigia, kad garbingo amžiaus sulaukusi yra priversta rinktis emigrantės dalią ir labai bauginančią nežinią svetimame krašte, nes gimtojoje šalyje vien iš pensijos pragyventi nebeišgali. Nusivylusi kėdainietė teigia, kad jai gėda gyventi tokioje Lietuvoje“. (Delfi.lt: „Skurdo ujama pensininkė bėga iš šalies: gėda gyventi tokioje Lietuvoje“)

Turbūt kitaip buvo tik tai, kad pokario bobulės atsiminė Lietuvą, kurioje nebuvo gėda gyventi.


Atkurtos nepriklausomybės pradžioje Šėpos teatras buvo labai populiarus. Gaila, kad tokio teatro nėra šiais, eurointegracijos laikais...

Susiję:

Kelios lengvos replikos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Sigitui Parulskiui