Skrido bomba ant raketos

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2024-05-06 07:26:00, skaitė 1256, komentavo 4

SKO metu Rusija sėkmingai išbandė GLSDB analogą

 

Rusijos ginkluotosios pajėgos gavo naują tarprūšinį gaminį УМПБ Д-30СН, nuo kurio Okraina neturi priešnuodžio. Pirmiausia, kaip jau yra įprasta, pasigirdo širdį draskantis staugimas iš „95 kvartalo“ teroristų šaikos, nukreiptas į kol kas dar kolektyvinių vakaroidų pusę apie „barbariškus“ Rusijos aviacijos pajėgų smūgius į Mirnogradą (Donecko sritis) ir Charkovą, o po to internete užvirė diskusija apie „nežmonišką“,  naują "orkų" ginklą.

Kaip paaiškėjo, šurmulį ukronacistų irštvoje sukėlė SKO zonoje eilinės sklandančios aviabombos panaudojimo fragmentų nuotraukos. Tiesa, ant bombos korpuso išlikęs užrašas УМПБ (universalus tarprūšinis sklandantis sprogmuo (bomba)) gana greitai sureguliavo visus ginčus ir abejones. Kalbama apie naują tarprūšinį universalų tarprūšinį sklandanti sprogmenį (bombą), kurio skersmuo 300 milimetrų, aprūpintą savaime nusitaikančia galvute, arba УМПБ Д-30СН. Paprasčiau tariant, tai aviacinės bombos ir raketos simbiozė, hibridas, arba bomba su raketiniu varikliu.

Akivaizdu, kad naujas rusiškas tarprūšinis gaminys-hibridas yra ne kas kita, kaip Šiaurės Atlanto aljanso šalių-dalyvių turimos aviacinės ginkluotės rusiškas analogas: tai perspektyvi aviacinė raketa Powered JDAM (USA), mažo skersmens antžeminio bazavimo bomba GLSDB (Švedija) ir didelio tikslumo valdomas sprogmuo (bomba) AASM /HAMMER  (Prancūzija).

Be to, kai kurie ekspertai mano, kad rusiškas УМПБ Д-30СН, nors ir su šiokiu tokiu pritempimu, yra amerikonų valdomos didelio tikslumo aviacinės bombos GBU-39/B SDB analogija, naudojamos ne tik iš aviacinių priemonių, bet ir su gerai žinomo M142 „Himars“ MLRS pagalba.

Beje, „Telegram“ kanalo „Fighterbomber“ autorius ( praeityje buvęs karo lakūnas, šiuo metu aviacijos srities ekspertas) visiškai teisingai ir pagrįstai tvirtina, kad rusiški tarprūšiniai sprogmenys (toliau bombos) gali būti naudojami tiek iš aviacinių platformų, tiek iš antžeminių salvinių raketinių sistemų ( РСЗО). Pavyzdžiui, 300 mm  

9К58 «Смерч» или 9К515 «Торнадо-С»  (9K58 „Smerč“ arba 9K515 „Tornado-S“). Tačiau apie tai vėliau, o dabar apie tai, kas per daiktas yra šitas УМПБ Д-30СН.

Nepaisant to, kad daugelis šio gaminio techninių ir eksploatacinių charakteristikų, kaip reikėjo tikėtis, yra laikomos paslaptyje, kai kurios jo konstrukcijos detalės yra žinomos. Visų pirma tai, kad pagrindiniai УМПБ elementai yra: 250 kilogramų sverianti kovinė dalis (pati bomba), unifikuotas modulis, turintis sulankstomo tipo sparnus, trikdžiams atsparų GLONASS/GPS signalų imtuvą „Kometa“, sukurtą  

 АО ВНИИР-Прогресс, uodegos bloką, prikabinamą turboreaktyvinį bloką (raketinis variklis, komplektuojamas pasirenkamai) ir degalų baką.

Naudojant šiuos raketos bombos hibridus iš antžeminės platformos, komplekte dar yra adapteris, užtikrinantis komutaciją su standartiniu raketinių sviedinių greitintuvu.

Tęsiant analogiją su amerikoniškais hibridais, reikia pažymėti, kad užjūrinio gaminio kovinės galvutės masė yra tik 93 kilogramai, o rusiško УМПБ  šis rodiklis yra prilygsta į ФАБ-250-M62 aviacinės bombos kovinės galvutės masei - 100 kg.

Tarprūšinės sklandančios bombos techninių ir eksploatacinių charakteristikų neprieinamumas audrina ekspertų protus, verčia juos pateikti daugybę savas, nors ir ne visada į tiesą panašias versijas. Štai „Telegram“ kanalo  «Военная хроника» autoriai rusišką УМПБ Д-30СН pozicionuoja kaip konceptualų sklandančios bombos FAB-500 analogą, aprūpintos unifikuotu sklandymo ir korekcijos moduliu. O jos konstrukcija primena strateginę „oras-žemė“ klasės raketą, naudojančią raketos X-101 radiolokacinio matomumo mažinimo technologiją.

X-101

Kiti ekspertai, remdamiesi tuo, kad iš lėktuvo numestas FAB-250 su УМПК (unifikuotas sklandymo ir korekcijos modulis) pataiko į taikinį iki šešiasdešimties kilometrų atstumu, teigia, kad analogiška universalios tarprūšinės sklandančios bombos Д-30СН  su reaktyviniu varikliu, charakteristika gali būti, kad siekia 80-95 kilometrus.

Taigi galima konstatuoti, kad rusiškas gynybinis-pramoninis kompleksas gana operatyviai sukūrė naują didelio tikslumo gaminį (bombos-raketos hibridą), kuris ne tik žymiai padidina „stipriausios Europoje armijos“ antžeminių taikinių naikinimo efektyvumą, bet ir žymiai atpigimo šitą procesą.

O dabar apie galimybę panaudoti УМПБ Д-30СН iš antžeminių platformų. Anksčiau minėtas „Telegram“ kanalo „Fighterbomber“ autorius apie tai kalbėjo taip:

 „Tolimojo nuotolio „Smerč“, lygiai taip pat sunkieji daugiavamzdžiai „Tornado-S“ – tai toli gražu ne vienintelės antžeminės „bazės“ naujai rusiškai produkcijai (sklandančioms bomboms). Pats laikas prisiminti neseniai už valstybinės korporacijos „Rostech" sienų sukurtą bikalibrinį РСЗО «Возрождение»  („Vozroždenije“, Atgimimas), galintį naudoti 122, 220 ir 300 mm kalibro raketas. Įrenginys, pagrindu kuriam tapo nuotolinio minavimo inžinerinės sistemos «Земледелие» platforma, galinti dirbti net su TOS-1 „Buratino“, TOS-1A „Solncepiok“ ir TOS-2 „Tosočka“ amunicija. Todėl, kodėl šiuo atveju jis negalėtų būti laikomas potencialiu УМПБ Д-30СН  paleidimo įrenginiu?”

RSZO “Zemledelije”

Pabandykime šiek tiek pažvelgti į priekį. Iš tiesų, didelio kalibro aviacinių bombų pritaikymas paleidimui nuo žemės paviršiaus, leidžiantis paleisti sunkiasias sklandančias bombas (FAB-250, FAB-500 ir net FAB-1500), panaudojant didelio kalibro RSZO (РСЗО, salvinės ugnies raketinės sistemos, tipo "Katiuša", "Grad") turės niveliuoti egzistuojančius šiai dienai apribojimus aviacijos panaudojimui SKO (spec. karinė operacija) fronto linijos zonoje.

D-30SN sugebėjimas manevruoti ir sklandyti iki šimto kilometrų atstumu nuo išmetimo taško daro ją nepatogiu taikiniu priešo radarams. O inercinės-navigacinės orientavimo sistemos blokas kartu su GLONASS moduliu turėtų užtikrinti didelį taikinio sunaikinimo tikslumą ir lankstų reaktyvinių salvinės ugnies sistemų panaudojimą. Esant net ir sudėtingo reljefo sąlygomis.

Na ir pabaigai, reikėtų pasidomėti ir priešo nuomone. Štai ką apie naująją rusišką raketos ir bombos hibridą sako patys šarovariniai Banderos pasekėjai:

 „Akivaizdu, kad veiksminga apsauga nuo tokių bombų kaip rusiškos УМПБ Д-30СН -  labai ir labai sudėtinga užduotis. Galbūt su jomis galėtų susidoroti „Iron Dome“ (Geležinis kupolas) taktinės priešraketinės gynybos sistema, tačiau Izraelis atsisakė ją perduoti Okrainai.

Esant tokiai situacijai, atrodo, kad vienintelis svarbus dalykas yra šių aviacinių bombų nešėjų sunaikinimas, kam Okrainos ginkluotosioms pajėgoms tereikia amerikoniškų ketvirtos kartos naikintuvų F-16 „Fighting Falcon“ ir vėlgi amerikoniškų MIM-104 "Patriot“ oro gynybos sistemų. Be jų neįmanoma nei kontroliuoti Okrainos oro erdvės, nei neutralizuoti priešo aerodromų".

Na, ką čia dar galima pasakyti? „Patriot“ kiekis Okrainos teritorijoje nenumaldomai mažėja, o seniausios modifikacijos „Fighting Falcons“ pristatymo terminai, švelniai tariant, nekonkretūs. Kas lieka? Pažliumbti įsikniaubus į vakaroidine liemenę ir reikalauti, reikalauti, reikalauti...