Eduardas Vaitkus: negalima bausti žmones už tai, kad jie taupė pinigus ir nusipirko būstą
Autorius: Ekspertai.eu Šaltinis: https://ekspertai.eu/eduardas-... 2024-04-23 00:47:00, skaitė 1150, komentavo 4
Lietuvos gyventojų pasipriešinimo okupacijai centro (LGPOC) vadas, profesorius Eduardas Vaitkus tapo tam tikru netikėtumu šių metų Prezidento rinkimuose – jis pateko tarp aštuonių, kurie realiai dalyvaus pirmajame rinkimų ture gegužės 12 d.
Tačiau dar svarbiau, E. Vaitkus gana stipriai išsiskiria iš visų savo oponentų kitokiu požiūriu įvairiais klausimais, todėl akivaizdu, kad susidomėjimas juo nemažėja, o tik auga.
Valstybinė bei nepriklausoma užsakomoji žiniasklaida, kol kas vangiai nušviečia minėtus rinkimus, iki jų likus vos trims savaitėms, net kandidatų debatai dar deramai neprasidėjo.
Tačiau, kaip ten bebūtų, kandidatams formuojami klausimai, į kuriuos išgirdus atsakymus galima susidaryti apie juos vienokį ar kitokį įspūdį.
Taigi nedidelis ekspertai.eu interviu su E. Vaitkumi, suformuotas pagal viešojoje erdvėje dažnai sklandančius klausimus.
- Kaip šiaip sekasi?
- Gerai.
- Tada pradėkime.
- Pradėkime.
- Ar Lietuvoje turėtų būti įvestas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis?
- Ne. Negalima bausti žmones už tai, kad jie taupė pinigus ir nusipirko būstą. Žmogus, turintis vienintelį gyvenimo būstą, iš kurio įstatymas neleidžia išieškoti ir skolų, negali būti dėl to apmokestinamas.
- Ar gyventojams turi būti leidžiama pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos?
- Taip, niekas negali riboti žmogaus teisių naudotis jo lėšomis pagal jo valią.
- Ar pritariate Lietuvos pilietybės išsaugojimui, įgijus kitos, Lietuvai draugiškos, valstybės pilietybę?
- Ne, tokiai formuluotei pritarti negalima, tai būtų didžiausia nesąmonė. Negalima diskriminuoti Lietuvos žmonių priklausomai nuo to, kurioje šalyje jie dabar gyvena ir kokios šalys Lietuvos politikams patinka arba nepatinka. Negali būti apriori žinoma, kuri valstybė ir kam iš mūsų politikų šiandien „gera“, o ryt – „bloga“.
- Ar Lietuvoje reikia atsisakyti mokyklų rusų mokomąja kalba?
- Ne. Lietuvoje yra mokyklų, kuriose vaikai mokomi nevalstybine anglų kalba, todėl uždrausti teisę mokytis rusų kalba būtų Lietuvos piliečių diskriminacija. Tautinės mažumos negali būti diskriminuojamos, joms negali būti sudaromos skirtingos gyvenimo sąlygos.
- Ar matematikos egzaminas turėtų būti privalomas ne tik stojant į aukštąją mokyklą, bet ir tiesiog siekiant gimnazijos atestato?
- Taip, tai vienas pagrindinių, bazinių žmogaus visapusiško išsilavinimo pagrindų.
- Ar pasitikite, kad NATO gintų Lietuvą užpuolimo atveju?
- Ne, NATO sutartyje nėra tokios vienareikšmiškos visų NATO šalių prievolės, tik susitarimas drauge spręsti klausimą, tačiau nebūtinai karinėmis priemonėmis. Pasirinktos priemonės nutraukiamos, jei JTO Saugumo Taryba imasi reikiamų priemonių. Svarbi aplinkybė – buvę Vokietijos kanclerė ir Prancūzijos prezidentas viešai pripažino, kad šių šalių parašai tarptautiniuose dokumentuose gali būti skirti tik apgaulei. Lietuvai reikia stengtis vykdyti tokią užsienio politiką, kad niekas nenorėtų mūsų pulti.
- Ar apskritai Rusiją vertinate kaip grėsmę Lietuvai?
- Ne. „Apskritai“ nieko negalima vertinti, vertinti reikia konkrečias aplinkybes. Jei konkrečiai provokuosime Rusiją (ir Baltarusiją), tai ir susilauksime konkretaus, bet ne „apskrito“ atsako. Ar Rusija yra grėsmės ar sėkmės šaltinis priklauso nuo Lietuvos politikos krypties – ieškoti konfrontacijos ar bendradarbiavimo.
- Ar Lietuva turėtų atsisakyti taivaniečių atstovybės tam, kad pagerintų santykius su Kinija?
- Taip, nes Lietuva yra prisiėmusi tarptautinius įsipareigojimus ir Kinijai, su kuria tarpvalstybinius santykius Lietuva nėra nutraukusi ir kurios sudėtine dalimi pripažįstamas Taivanis. Tai pripažįsta ir JAV, ir Jungtinės Tautos.
- Ar pritariate, kad Lietuvoje būtų didinami mokesčiai tam, kad būtų galima didinti gynybos finansavimą?
- Ne, nes nėra Lietuvos strateginės pozicijos, kaip išvengti karo Lietuvos teritorijoje. Vien beatodairiškas ginklavimasis be strategijos tėra neatsakingas lėšų švaistymas ir neatsakingas visuomenės klaidinimas tariamu „saugumu“, įsigijus vieną ar kitą ginkluotės pirkinį, bendrai gynybos priemonių nederinant net su NATO šalimis. Kitas dalykas, Lietuvos saugumas nepriklauso nuo finansų skiriamų atgrasymui. Pavyzdžiui JAV skiria karinėms reikmėms 800 milijardų dolerių per metus ir vis tiek nėra iki galo saugi, nes piktas priešas gali sunaikinti Ameriką.
- Ar pritariate lyčiai neutralios partnerystės įteisinimui?
- Kas yra „neutrali“ partnerystė? Gal yra ir „priešiška“ partnerystė? Nepritariu nei trijų, nei penkių asmenų tai mįslingai „partnerystei“. Tačiau pritariu draugystei, bendradarbiavimui, savitarpio pagarbai. Kalbant apie teisės aktus, jų yra pakankamai, kad būtų galima įgyvendinti materialinius turtinius dviejų, trijų ar septynių žmonių susitarimus, jei tik to reikia.
- Ar pritartumėte Seimo narių teisinės neliečiamybės visiškam atsisakymui?
- Iš principo pritariu, tačiau tokiu atveju Seimo narai gali tapti dar labiau priklausomi nuo juos neteisėtai įtakojančių asmenų.
- Ar Lietuvai reikia dar labiau riboti Baltarusijos piliečių galimybes patekti į šalį?
- Ne, kadangi mes dar nekariaujame su Baltarusija, todėl nėra teisinio pagrindo šiam ribojimui. Draugiški kaimyniniai santykiai su aplinkinių šalių gyventojais yra viena iš Lietuvos saugumo garantijų. Lietuva privalo pradėti kuo plačiau pradėti atsiverti pasauliui. Užsidarymas yra ir teigimas, kad Lietuvos tarnybos yra bejėgės. Lietuva privalo kuo plačiau pradėti atsiverti pasauliui, o ne užsidarinėti, kaip daroma dabar.
- Ar Lietuvoje reikėtų sumažinti kartelę referendumo organizavimui?
- Taip, Lietuvos pilietinės visuomenės ugdymas yra sveikintinas. Būtina skatinti Lietuvos žmones pareikšti savo pilietinę poziciją. Ilgametė Seimo veikla padarė tai, kad piliečių konstitucinė teisė inicijuoti referendumą tapo tik formalia. Lietuvos pilietinės visuomenės ugdymas yra konstitucinių piliečių teisių įtvirtinimas. Lietuvos piliečių konstitucinė teisė aktyviai dalyvauti valstybės valdyme turi būti skatinama, bet ne varžoma, žmonės turi kuo plačiau reikšti savo pilietinę poziciją.
- Ar Lietuvoje reikėtų didinti gyventojų mokamas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas?
- Ne, pradžioje reiktų sutvarkyti socialiai teisingą sveikatos apsaugos sistemai skiriamų lėšų naudojimą. Reikia sumažinti socialinį neteisingumą sveikatos sistemos viduje, kai vienomis ligomis sergantiems skiriama po 200 tūkstančių eurų, o kitomis ligomis atsisakoma kompensuoti 2000 eurų, nes nėra pinigų.
- Ar prezidentas turėtų skirti kai kuriuos ministrus? (turima omeny tiesiogiai, pavyzdžiui, krašto apsaugos ir užsienio reikalų)
- Klaidinantis klausimas, nes Konstitucija nustato, kad Respublikos Prezidentas ir taip skiria visus ministrus Ministro Pirmininko teikimu. Ministras Pirmininkas atsakingas už Seimo patvirtintos programos vykdymą. Jei Konstitucijoje būtų numatyta, kad Prezidentas vadovauja Vyriausybei (pvz., Prancūzijos variantas), tada tai savaime išsispręstų. Tačiau Lietuvos Konstitucijoje valdžios institucijų pusiausvyra, kuri būtina, surikiuota kitaip.
- Ačiū už atsakymus.
- Prašau.
- Sėkmės jums.
- Ačiū.
Keli susiję:
Įstatymo diktatūra – vienintelis Lietuvos sėkmės raktas
