Lietuvos paštas dirbtinai marinamas, kad būtų privatizuotas?

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/liet... 2023-11-08 15:08:00, skaitė 495, komentavo 3

Visi Lietuvos pašto veiksmai primena iki šiol buvusių valstybinių įmonių sąmoningą varymą į bankrotą, kad po to būtų galima jas privatizuoti, o privatizavus, verslininkai uždarbiautų iš paslaugų ir krautųsi sau milijonus. Mažeikių naftos pardavimas už 1 litą, ko gero, yra pats geriausias to pavyzdys. Eilėje jau laukia Lietuvos geležinkeliai…

Masinis Lietuvos paštininkų atleidimas antrus metus iš eilės, kartu branginant leidinių prenumeratos pristatymo įkainius, dramatiškai silpnina regioninę žiniasklaidą ir visą regioninę politiką apskritai, teigia valdžioje esanti ir išvien su konservatoriais veikianti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija.

Akcinės bendrovės Lietuvos pašto vienintelė akcininkė yra valstybė – Lietuvos Respublika, kurios, kaip akcininkės, turtines ir neturtines teises įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

Frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo žodžiais, šį mėnesį prasidėjęs „Lietuvos pašto“ bendrovės darbuotojų atleidimas neigiamai paveiks spausdintinos žiniasklaidos prieinamumą. „Tūkstantis darbuotojų, kurie miestų, miestelių ir kaimų gyventojams pristatė laiškus, pensijas ir laikraščius bei aptarnavo savo klientus, jau nebedirba arba netrukus bus atleisti. Kyla rimtas klausimas, kaip tai atitinka programinį Vyriausybės įsipareigojimą mažinti miestų ir regionų kultūrinę atskirtį“, – teigia “šventasis” E. Gentvilas.

Susisiekimo ministerijai pavaldus „Lietuvos paštas“ skelbė nuo šių metų lapkričio iki kitų metų pavasario atleidžiantis 400 paštininkų. Apie 600 darbuotojų bendrovė atleido ir 2022-aisiais.

Be to, 2023 m. ir 2024 m. pašto bendrovė kelia leidinių prenumeratos pristatymo įkainius. Liberalų vertinimu, brangstančios ir optimizuojamos pašto paslaugos lemia mažėjantį prenumeratų skaičių. Vis dėlto, pernai, Seimo liberalams tarpininkaujant, Susisiekimo ministerija sukūrė šios paslaugos kompensavimo būdą, kuriam iš valstybės biudžeto šiemet skirta 10 mln. eurų. Kitais metais kompensacijų poreikis už brangstančią prenumeratos pristatymo paslaugą sieks jau 13 mln. eurų.

Anot E. Gentvilo, augančios pašto veiklos ir leidybos sąnaudos neturėtų būti pasiteisinimas didinti regionų atskirtį, taip pat ir informacinę. „Negirdėjome, kad laiškininkų darbą jau būtų pakeitę robotai arba dronai, paštomatai kiekviename šalies miestelyje irgi dar neveikia. Kol gyventojai skaito ir prenumeruoja spaudą, visose Lietuvos vietovėse reikia žmonių, kurie pristatytų į namus prenumeruojamus laikraščius ir žurnalus“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas. Jo pastebėjimu, ir „Lietuvos pašto“ veiklos rezultatai nesudaro prielaidų bloginti spaudos prieinamumo, mat, pradėjus optimizuoti bendrovės tinklą ir procesus, 2022 m. ji uždirbo 4,8 mln. eurų pelno.

Dabartinė Vyriausybė savo programoje buvo išsikėlusi tikslą viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę regionuose ne mažinti, o didinti: „Sudarysime lygias galimybes gauti kokybiškas viešąsias paslaugas visų regionų gyventojams“.

Ar AB „Lietuvos paštas“ vadybiniai sprendimai neprieštarauja Vyriausybės programai ir kokią įtaką dramatiškai sumažėjęs pašto personalas turi žiniasklaidos prieinamumui, Seimo liberalai artimiausiu metu kvies paaiškinti susisiekimo ministrą Marių Skuodį, „Lietuvos pašto“, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos vadovus.

Parengta pagal LRS inf.