Autorius: Algimantas Rusteika Šaltinis: https://www.sarmatas.lt/10/nes... 2023-10-30 17:00:00, skaitė 689, komentavo 2
Toliau Algimanto Rusteikos tekstas, paskelbtas jo asmeninėje Facebook paskyroje.
Kaip žadėjau – apie ketvirtadienio Seimo peticijos komisijos posėdį, kur nagrinėjo mūsų peticiją, reikalaujančią paviešinti KGB bendradarbius. Daugiausiai sklaidėsi V.Pranckietis ir socdemas E.Sabutis.
Nutarė rekomenduoti Seimui atmesti peticiją, bet galutinis balsavimas Seime vis tiek bus ir dar kartą užfiksuosime, kas yra kas, ir tikrai visi rinkėjai prieš balsavimą tą sužinos.
Argumentavo – jau galite imti juoktis – ne įstatymais, logika, o Konstitucinio teismo „doktrina”, t.y. išaiškinimais dėl teisės į informaciją, kurie buvo priimti visiškai ne šiuo klausimu.
Ir žinote, kuo remiasi – tuo, kad Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad informacijos laisvę galima riboti tik tada, kai tas būtina Konstitucijos 25 str. 3 dalyje numatytoms vertybėms ginti ir apsaugoti.
Atsiverčiame Konstitucijos 25 str. ir skaitome, kokios ten nurodytos vertybės. Ir pamatome, kad neskelbti KGB bendradarbių Seimo peticijų komisija siūlo siekiant „apsaugoti jų sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginant konstitucinę santvarką.”
Dar daugiau, atsakyme drįstama teigti, kad „tai gali pakenkti nacionaliniams interesams, t. y. gali kilti pavojus Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms.”
Toks atsakymas – tai paprasčiausias pasityčiojimas ir iš sveiko proto, ir iš teisės, ir iš Lietuvos bei jos piliečių. (tą jų rašinėlį prisegu, pasigėrėkit).
Ką aš jiems pasakiau?
Ir VSD direktoriaus J.Jurgelio , ir kitų tuometinių aukštų pareigūnų liudijimu, bylos iš KGB rūmų buvo grobiamos maišais ir vežamos sunkvežimiais. Butaforinė galimybė KGB-istams prisipažinti buvo 1991 – 1992 metais Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Komisija veikė be jokio reglamento, jos dokumentai niekur nebuvo paskelbti ir iki šiol nežinomi.
Spaudoje su rubrika „Voratinklis” atskirų komisijos narių iniciatyva buvo pasirinktinai skelbiami straipsniai apie bendradarbiavimą su KGB tų, kuriuos reikėjo viešai susidorojant patraukti iš politikos.
Tokia informacija buvo skelbiama be jokio tam skirto įstatymo bei nederinus su Generaline prokuratūra, kuri to reikalavo. Dešimt metų jokios „liustracijos” nevyko.
1999 metų gale priimtas ir 2000 m. sausį įsigaliojo įstatymas, nustatęs KGB bendradarbių sąrašo įslaptinimą 15 metų. Baigus galioti įslaptinimui, buvo priimtas dar vienas 2015 m. įstatymas, nustatęs įslaptinimą dar 75 metams.
Su tais 10 metų, kai nieko nebuvo daroma, KGB įslaptinimas truks 100 metų ir yra visiškai beprasmis, nes per tiek laiko nei budelių, nei jų aukų, nei net jų palikuonių nebeliks šiame pasaulyje. Tai taip pat pasityčiojimas.
Įslaptintojai turi tik 2 „argumentus”:
Rusijos tarnybos turi visų bendradarbių sąrašą X. Mes sąrašą A tų, kurie neprisipažino, paskelbėme. Sąrašą B tų, kurie neprisipažino – slepiame. Uždavinėlis ketvirtos klasės, iš dviejų dėmenų sumos atėmus vieną dėmenį gaunamas kitas dėmuo. X=A+B, B=X-A.
Be to, ir prisipažinusieji, ir neprisipažinę lygiai taip pat gali būti šantažuojami Rusijos. Tą pripažino viešai didžiausias šios srities specialistas – VSD direktorius Darius Jauniškis.
Ir dabar svarbiausias klausimas – KODĖL TIEK METŲ TĄ SĄRAŠĄ ĮSLAPTINOTE?
Pirma – tam, kad patys galėtų šantažuoti. Antra – slepiami ne tie, kurie sąraše yra, o tie, kurių nėra. Nes paskelbus ir prisipažinusiuosius, ir neprisipažinusiuosius, paaiškėtų, kad šimto ar kelių šimtų KGB bendradarbių nei viename iš šių sąrašų nėra.
Tai tie, kurie savo KGB bylas arba pagrobė, arba 1991-1999 m. kitaip reikaliukus valstybiniame archyve susitvarkė. Tai kriminalinis nusikaltimas.
Ir štai tada iš tikrųjų tiems, kurie visą sąrašą turi, t.y. Rusijos spec.tarnyboms, įduotume šantažo ginklą į rankas. Sugriūtų dešimtmečiais kurtos politinių ir verslo giminių imperijos.
Jūs kalbat apie nusikalstamos organizacijos, kuri vykdė lietuvių tautos genocidą, sekė, kankino, trėmė ir žudė, bendradarbių „teisėtus lūkesčius”?
O ar niekada nepagalvojot, kad yra ir KGB aukų, jų artimųjų lūkesčiai, teisingumo ir sąžiningumo, visos tautos teisėti interesai ir lūkesčiai?
Jūs kalbat apie „pažadus” KGB bendradarbiams? O ar niekada nepagalvojot, kad yra ir valstybės moralinis pažadas ir teisingumo įsipareigojimas tiems dešimtims tūkstančių, kurie žuvo miškuose, tiems šimtams tūkstančių, kurie buvo išvežti, ištremti ir mirė lageriuose, jų sugriautiems gyvenimams, šeimoms , vaikams ir anūkams?
Ar būtumėte pasakę apie tuos KGB bendradarbių „lūkesčius” ir jiems duotus „pažadus” 1989 metais Vingio parke susirinkusiems 300 000 žmonių?
Ar galėtumėt tą dabar pakartot į akis likusiems gyviesiems tremtiniams, aukų artimiesiems į akis?
Žinau, kaip balsuosit.
Žinau, kad rengiantis komisijos posėdžiui ieškojot tik argumentų projektui atmesti.
Bet vakare, kai grįšit namo, pažiūrėkit minutę į veidrodį. Ir prieš miegą, išjungę šviesą, vienatvėj ir sąžinės tyloj pagalvokit, ką padarėt.