Korupcija kaip verbavimo ir pažeidžiamumo informaciniame kare kūrimo mechanizmas

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2023-09-21 20:59:00, skaitė 306, komentavo 4

Korupcija kaip verbavimo ir pažeidžiamumo informaciniame kare kūrimo mechanizmas

Siūlau įsiskaityti į šį ilgoką straipsnį. Jame aprašomas vienas iš šlykščiausių jankyno (ir visų anglosaksų) žvalgybos metodų. Būtent panaudojus šį metodą, buvo neteisėtai nušalintas (p)rezidentas Rolandas Paksas, būtent naudojantis šiais metodais, anglosaksai manipuliuoja litukrijos politikais, kad šie stumtų valstybę į susinaikinimą.

Paskaičius straipsnį tampa akivaizdu, kodėl R.Paksas vengia politikos ir niekur nekandidatuoja…

Šiuolaikinės informacinės operacijos – tai specialiųjų tarnybų (pirmiausia žvalgybos tarnybų) operaciniai deriniai atvirų telekomunikacijų tinklų kanalais. Šiuo atžvilgiu jie tik sutartinai vadinami informacija; iš tikrųjų jie pagrįsti ne viešųjų ryšių kampanija ar siužetu, o žvalgybos įtaka, vykdoma visiškai tradiciniais operatyvinės ir slaptosios veiklos metodais, taip pat operatyviniais-techniniais ir operatyvinės paieškos metodais, atliekant operacijas, dalyvaujant atitinkamoms pajėgoms ir priemonėms. Šie metodai šiuolaikinėse informacinėse operacijose sudaro 75–85% viso žvalgybos agentūrų darbo.

Taigi naujausios informacinės-psichologinės įtakos ir piliečių sąmonės bei elgesio kontrolės technologijos sudaro tik 15. 20% visos operacijos apimties. Šiuo atžvilgiu operatyvinė veikla, susijusi su verbavimo metodų paieška į operatyvinės svarbos objektus, patenkančius į informacinės operacijos dėmesį, tampa pagrindiniu jos sėkmės veiksniu; o operatyvinės veiklos sėkmė priklauso nuo to, ar informacinės operacijos taikinyje yra verbavimo pažeidžiamumų ir gebėjimo jas laiku nustatyti ir aptikti. Tuo pačiu svarbiausias sprendimų priėmėjų įdarbinimo pažeidžiamumą formuojantis mechanizmas yra korupcija ir vadinamojo korupcijos pėdsakų, ryšių ir motyvų buvimas taikinyje.

Informacinių operacijų objektai yra ne visuomenė ar atskiri jos sluoksniai, o konkretūs sprendimus priimantys asmenys, kurių atžvilgiu šios kombinacijos žaidžiamos siekiant užtikrinti jų savanorišką paklusnumą. Šiam tikslui pasiekti, korupcija tampa vienu iš verbavimo įrankių prieiti prie operatyvinio intereso objekto; Kartu korupcija veikia ir kaip kanalas, užtikrinantis operatyvinę/žvalgybinę skverbimąsi į valdžios institucijas ir struktūras, ir kaip veiksnys, formuojantis pareigūno verbavimo pažeidžiamumą, ypač jei už jo slypi korupcijos pėdsakai.

Žvalgyba naudojasi korupcijos mechanizmais, kurie leidžia sukurti verbavimo situacijas, kurių įgyvendinimas gali sukelti verbavimą dėl priklausomybės. Negana to, neretai valstybės tarnautojas iki paskutinės akimirkos neįtaria, prie ko gali privesti jo „nekaltos išdaigos“ ir eksperimentai korupcijos srityje, jei užsienio žvalgybos tarnybos imtųsi jo priešų: neatsitiktinai dar 2018 m. Rusijos Federacija, kalbėdama prieš Federalinę asamblėją, nustatė elito nacionalizavimo ir jo išvalymo nuo korupcinių ryšių kursą. Savalaikis tokių korupcijos ir priklausomybės schemų atskleidimas tampa svarbiu tokių nusikaltimų prevencijos įrankiu, atimantią iš užsienio žvalgybos tarnybų svarbiausią jų verbavimo bazės segmentą. Tokių prevencinių priemonių įgyvendinimas taip pat leidžia ateityje įveikti antikorupcinės veiklos pasivijimo pobūdį.

Klasikinis korupcijos pėdsakų panaudojimo informacinio karo operacijose pavyzdys yra tokie operatyviniai žvalgybos (daugiausia JAV) deriniai, kaip rezonansiniai Panamos dokumentai ir tiksli jų kopija bei tęsinys, įdiegtas 2021 m. Tai taip vadinami „Pandoros failai“.

„Panamos dokumentai“ yra klasikinė informacinė operacija, vykdoma pagal naują organizacinę ir technologinę schemą, kuri JAV’ų užsienio žvalgybai pasirodė tikriausiai 2015 m. viduryje kaip atsakas į Krymo įstojimą į Rusijos Federaciją. Tai yra standartas, pagal kurį JAV tada sukūrė visą operacijų tinklą, technologiškai identišką skandale su Panamos ofšorinėmis kompanijomis išdėstytoms schemoms ir principams: šiuo atžvilgiu dopingo skandalas su WADA ir liūdnai pagarsėjusi Skripalių byla, ir Argentinos kokaino byla, ir Ryanair operacija (Baltarusijoje) pastatyta pagal tą pačią technologinę schemą, pirmą kartą įdiegtą Panamos dokumentuose.

Tačiau skirtingai nuo vėlesnių operacijų, kurios yra struktūriškai sudėtingesnės (naudojant įvairius „kabliukus“ ir gudrybes, kurios gali užkabinti objektą ir padaryti jį priklausomą nuo operacijos organizatoriaus veiksmų), Panamos dokumentuose naudojamas tik vienas įtakos metodas – kompromituojantys įrodymai, susiję su šių asmenų korupcinių schemų naudojimu einant valstybės tarnybą, siekiant gauti ir legalizuoti ("plovimas") pajamas. Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (ICIJ) ir Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo centro atliktame vadinamajame tyrime, paminėtos 72 buvusių ir esamų įvairių valstybių valstybės vadovų pavardės, buvo pateikta informacija apie slaptas ofšorines kompanijas, siejamas su Mubarako, M. Gaddafi, B. Assado, T. Blairo ir kitų šeimomis bei bendražygiais. Teigta, kad didžioji dalis lėšų šiose sąskaitose buvo gautos korupcijos būdu.

Nuo tada, kai Krymas įstojo į Rusijos Federaciją (tapo atspirties tašku naujų informacinės agresijos formų ir metodų atsiradimui), JAV ir jų karinių-politinių sąjungininkų (daugiausia Didžiosios Britanijos , fricų ir prancūzų) vykdomos informacinės operacijos. praėjo tam tikrą vystymosi kelią. Šis kelias prasidėjo nuo vadinamųjų Panamos dokumentų – skandalo su Panamos ofšorinėmis kompanijomis (2015 m. pabaiga–2016 m.), kuriame nauja – pasikartojanti – informacinė ir psichologinė schema. Tai poveikis, susidedantis iš injekcijų sekos, atskirtų „tylos laikotarpiais“ (ekspozicijomis) ir sujungtų į pasikartojančius iteracinius ciklus (kaskadas).

Ateityje visas be išimties informacines operacijas pagal tą patį šabloną (standartinę schemą) vykdys JAV žvalgybos tarnybos, kurios pirmą kartą pasireiškė 2016 metais – Panamos dokumentų skandale. Šios schemos atsiradimas signalizavo apie informacinių operacijų gamybos perkėlimą į pramoninę (konvejerio) bazę; tuo pačiu metu informacinio poveikio operacijų kūrimas ir įgyvendinimas nustojo būti atskirų elitinių žvalgybos genijų grupių būriu ir buvo įtrauktos į mąsinį srautą, o pačios operacijos tapo mąsiniu (pramoninės) gamybos produktu, sukurtu pagal tą pačią schemą.

Be naujos organizacinės ir technologinės operacijos iteracijos schemos, Panamos dokumentuose buvo naudojami ir kiti revoliuciniai metodai:

  • operatyvinės informacijos legalizavimas (valdomas nutekėjimas), pastatytas pagal klasikinę schemą: vagystė – aptikimas – publikavimas; preliminarus kito spaudos pranešimo turinio ir datos paskelbimas (vadinamasis išankstinis pranešimas), kuris tapo beveik visų be išimties naujo tipo informacinių operacijų „vizitine kortele“;
  • vagystė kaip mechanizmas konfidencialiai informacijai patekti į viešąją erdvę (pagal legendą „Panamos medžiagas“ iš Panamos advokatų kontoros Mossack Fonseca pavogė Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos agentai);
  • tarpininkavimas su tiriamosios žurnalistikos „žurnalistais“, kurie veikia kaip agentai legalizuojant iš žvalgybos tarnybų gautą informaciją;
  • galiausiai „transformatoriaus efektas“ – tai technologija, kai valstybės vadovas, laikomas pagrindiniu informacinės operacijos objektu, staiga viešai neigia visus jam metamus kaltinimus, nukreipdamas (atspindėdamas daugkartiniu sustiprinimu – „kaupiamasis efektas“) išorinės informacijos agresijos srautą į jo vidinį ratą, dalyvaujantį tose pačiose bylose, kuriose kaltinamas valstybės vadovas, taip nukreipdamas smūgį nuo savęs, bet atskleisdamas savo vidinį ratą, kuris tikėjosi jo apsaugos.

Techninis Panamos popierių tikslas buvo siekis priversti skandale dalyvaujančius asmenis viešai teisintis, priklijuoti jiems sukčių etiketes.

Šio tikslo siekimo būdas buvo persekiojimas, kurio metu buvo persekiojami skandalo dalyviai po atitinkamos kompromituojančios medžiagos paskelbimo ir reklamavimo žiniasklaidoje. Ne visi išgyveno šį persekiojimą: pavyzdžiui, Islandijos ministras pirmininkas buvo priverstas atsistatydinti. Savo ruožtu priekabiavimas ir spaudimas, sukurtas daugelio kaltinamųjų byloje – tiek tų, kuriuos jau „atskleidė“ skandalo iniciatoriai, tiek tų, kurių „atskleidimas“ buvo sąmoningai atidėtas vėlesniam laikui – verbavimo situacija, kai pareigūnas pagautas kompromituojančių įrodymų, galėtų būti užverbuotas dėl kompromituojančios medžiagos. Tokiu būdu buvo užtikrintas pagrindinis bet kokio informacinio karo tikslas - priešo paklusnumas.

Tolesnė informacinių operacijų organizavimo ir vykdymo formų ir metodų raida, siejama su nuosekliu pradinės schemos modifikavimu, pridedant naujų technikų ir gudrybių, kurios gali „užkabinti“ auką ir priversti jį imtis neapgalvotų veiksmų, vedančių į jo diskreditaciją. Kiekviena nauja operacija papildo pradinę schemą, naujus technologinius sprendimus, paliekant nepakeistą pagrindinę jos dalį, kuri vis dar yra informacijos injekcijų seka, atskirta taktinėmis pauzėmis („tylos periodai“). Taigi su kiekviena nauja operacija (su kiekviena nauja modifikacija), jos technologinė schema tampa vis tobulesnė. Tuo pat metu korupcija ir individualios korupcijos pėdsakai daugeliui pareigūnų, tapo veiksniu, kuris sukuria verbavimą ir sudaro galimybę pritraukti šiuos asmenis į konfidencialų bendradarbiavimą su užsienio žvalgybos tarnybomis. Pavyzdžiui, 2016 m. gegužės 9 d. operacijos organizatoriai atidarė antrąjį duomenų sąvartyną su duomenimis apie 2237 Rusijos piliečius, kurių nemaža dalis dirbo valstybės tarnyboje. Kartu buvo teigiama, kad tai tik dalis turimos medžiagos apie kiekvieną iš šių asmenų, ir dabar tik nuo jų priklauso, ar likusi medžiaga bus paviešinta. Šiems asmenims mainais už „užmarštį“ buvo pasiūlytas konfidencialus bendradarbiavimas su tais, kurie stovėjo už skandalo iniciatorių ir organizatorių.

2021 metų spalio 3 dieną „korupcijos pėdsakų“ istorija pasikartojo: Tarptautinis tiriamųjų žurnalistų konsorciumas (ICIJ) paskelbė vadinamąjį Pandoros dosjė apie galimą kai kurių pasaulio lyderių įsitraukimą į ofšorines schemas. Į ICIJ ataskaitą jau buvo įtraukta 3,7 tūkst. įmonių, iš kurių galutiniai naudos gavėjai buvo 4,4 tūkst. Rusijos piliečių, kurie tapo „didžiausia nacionaline grupe“. Kompromituojantys įrodymai prieš šiuos žmones buvo pagrįsti jų korupciniais ryšiais ir korupcijos mechanizmų panaudojimo schemomis. Jeigu už šios operacijos stovėjo užsienio žvalgybos tarnyba (ir aš tuo neabejoju), vadinasi, jos žinioje buvo daugiau nei keturių tūkstančių Rusijos piliečių verbavimo bazė.

Korupcija aptinkama ir tam tikruose kitų informacinių operacijų fragmentuose – pavyzdžiui, dopingo skandale su WADA, kai buvo kreiptasi į RUSADA darbuotoją Rodčenkovą, vėliau pabėgusį į Vakarus su duomenimis, kuriuos pavogė iš Rusijos antidopingo laboratorijos. Arba vadinamojo Berlyno paciento atveju, kai atsiskaitymo telefonu duomenys buvo gauti korupcinėmis priemonėmis.

Dopingo skandalas su WADA, prasidėjęs maždaug tuo pačiu metu kaip ir Panamos dokumentai, kuris yra kitas pradinės informacinės operacijos technologinės schemos raidos etapas, iš tikrųjų mažai kuo skiriasi nuo skandalo su Panamos ofšorinėmis kompanijomis: turinys. Tikslas – diskredituoti, sučiupus vieną iš aukšto rango Rusijos pareigūnų meluojant, kad vėliau būtų galima jį (ar juos) apkaltinti valstybės pagrindu sukurtos organizuotos nusikalstamos grupuotės (OCG) sukūrimu.

Jau yra tam tikra Panamos schemos modifikacija: jei ofšoriniame skandale kalbame apie pavienius nesąžiningus politikus, savo pajamas slepiančius ofšorinėse sąskaitose (siekiant išvengti mokesčių ir legalizuotis), t.y., apie asmenų nusikalstamą veiklą, tai WADA skandale visą sistemą, kurios dalis yra šie politikai, bandoma apkaltinti nusikalstama veikla ir prilyginti ją organizuotai nusikalstamai grupuotei. Tačiau ši modifikacija yra nereikšminga: šiuo atveju tai tik statymo padidinimas, puolimo taikinio išplėtimas nuo konkretaus individo iki valstybės valdžią ir viešojo administravimo sistemą įkūnijančių asmenų grupės, siekiant ateityje apkaltins visą šalį „mafijos valstybe“ (valstybe, kurioje politinė valdžia priklauso nusikaltėliams, žmonėms iš mafijos klanų ir organizuotų nusikalstamų grupuočių).

Bet tada pasirodo kažkas, ko nebuvo Panamos dokumentuose: užduotis yra priversti (pagal precedento neturintį spaudimą, lydimą grasinimų ir ultimatumų) skandale dalyvaujančius asmenis viešai pripažinti jiems ir Rusijai pateiktus kaltinimus visais atžvilgiais ir taip sulyginti Rusijos valdžia su organizuoto nusikalstamumo bendruomene (net jei tik vienam epizodui – valstybinės paramos dopingo vartojimui sistemos sukūrimui). Ir operacijos organizatoriams sekasi: 2017 metų gruodžio 6 dieną Rusijos olimpinio komiteto vadovas viešai atsiprašė Tarptautinio olimpinio komiteto „dėl antidopingo taisyklių pažeidimų“.

Tuo pačiu metu vyksta kokybinis šuolis rengiant kaltinimų struktūrą ir turinį (Rusijos Federacijos prezidentui ir visai Rusijai):

  • tarptautinės bendruomenės apgaulė; valstybinės nelegalios (dopingo) veiklos rėmimo sistemos sukūrimas (tarptautinė nusikalstama bendruomenė – kartelis);
  • pasikėsinimas nužudyti pagrindinį kaltinimo liudytoją (perbėgėlį Rodčenkovą).

Norint pateikti kaltinimus Rusijai, buvo reikalingas liudytojas, kurio parodymais būtų galima pagrįsti kaltinimą ir legalizuoti kaltinančius įrodymus (tiek tikrus, tiek sufabrikuotus) bei operatyvinės žvalgybos medžiagą. Ir toks liudytojas, liudijantis pirmuoju asmeniu, pirmą kartą pasirodė būtent skandale su WADA: Rodčenkovas, „nusikaltimo“ bendrininkas. Būtent jo apreiškimai yra Rusijai pareikštų kaltinimų pagrindas. Negana to, jis pats prisipažino, kad ilgus metus priklausė organizuotai nusikalstamai bendruomenei, kuri veikė globojama, kurios globą organizavo Rusijos specialiosios tarnybos. Pagrindinio kaltinimo liudytojo, kuris kartu yra ir padaryto „nusikaltimo“ bendrininkas, ir perbėgėjas, pasirodymas yra labai naujas procedūrinis ir technologinis sprendimas, apie kurį Panamos popierių schemoje net nebuvo užsiminta (skandale su Panamos ofšorinių kompanijų operatyvinės žvalgybos medžiaga buvo legalizuota per „tiriamuosius žurnalistus“, į kuriuos ši medžiaga tariamai pateko atsitiktinai).

Siekiant padidinti pagrindinio kaltinimo liudytojo parodymų vertę, jis buvo įtrauktas į liudytojų apsaugos programą, nes jo gyvybei grąsino tie, kuriuos jis atskleidė ir išdavė: vėliau, jau atsižvelgiant į Skripalių bylos operatyvinę raidą tapo žinoma, kad tariami Skripalių „nuodytojai“ A 2017 m. Petrovas ir R. Boširovas tikrai buvo pastebėti ant WADA būstinės slenksčio (tai užfiksuota stebėjimo kameromis), kur jie atvyko, tikėtina, turėdami tikslą susekti Rodčenkovą.

Tokių informacinių operacijų tikslas yra sukompromituoti Rusijos vadovybę (pirmiausia valstybės vadovą ir jo artimuosius) siekiant:

1) priversti juos atlikti (sąmoningai ar nesąmoningai) veiksmus, naudingus operacijos organizatoriams (paslėpta kontrolė);

2) verbavimo situacijų kūrimas, palengvinančių galimą jų įtraukimą į konfidencialų bendradarbiavimą (tai visų pirma taikoma artimiausiam valstybės vadovo ratui).

Kompromitavimas įvyksta trimis pagrindiniais būdais:

  • tiesioginis konkretaus asmens (Rusijos Federacijos prezidento ar konkretaus asmens iš jo artimo rato) kompromitavimas, klijuojant etiketes ar pateikiant kaltinimus;
  • kompromituojant konkrečią valdžios instituciją (Užsienio reikalų ministeriją, partiją „Vieningoji Rusija“), siekiant toliau ekstrapoliuoti (perduoti) Rusijos Federacijos prezidentui, kuriam ši institucija yra pavaldi, pateiktus kaltinimus;
  • kompromisas naudojant „žvejybos masalu“ arba „gyvu masalu“ – kompromituojant žmogų iš artimiausios aplinkos, kuris „paėmė masalą“ ir įkliuvo.

Šiuo atveju kompromisinės operacijos gali būti atliekamos tiek pasyviai, tiek aktyviai. Pasyvi kompromitavimo forma vykdoma pagal iš anksto sudarytą planą ar programą. Būtent pagal šį planą buvo statomi Panamos dokumentai arba dopingo skandalas su WADA.

Aktyvus kompromitavimas būtinai apima operatyvinio žaidimo elementus, kai atakos taikinys išprovokuojamas emocijomis ir atsakomaisiais veiksmais – dažniausiai panikos pobūdžio, kurie vėliau tampa jo galutinio kompromitavimo įrodymų baze. Tai ypač gerai pasireiškia tada, kai atakos taikinys, gindamasis, ima meluoti ir teisintis.