Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2023-09-10 21:10:00, skaitė 918, komentavo 14
Numirti, kad Rusijai labiau skaudėtų. Pastaruosius 15 metų Lietuvos, kitų vadinamos Litukrija, sostinėje vyko didelis muzikinių fejerverkų festivalis „Vilniaus fejerija", kuris pabrėždavo vietinių aborigenų teises ir privilegijas leidusiems save okupuoti ir inkorporuoti geriausių pasaulio demokratinių sojūzų ir aljansų – NATO, Pedospjūzo ir Pedovizijos.
Tačiau šiemet festivalis buvo atšauktas. Oficiali priežastis svarbi ir kilni: rūpestis „psichine okraincų atbėgėlių bukle“, kurie labai bijo fejerverkų ir kuriems nepatinka euro-oro tarša po Alpių kalnų vėjų nuo Krivoj Rogo pusės.
O neoficiali gi priežastis paprastesnė ir banali kaip trys kapeikos: vietinė valdžią užgrisi chunta tiesiog neturi nė tų trijų kapeikų, tai yra eurasų, kurie tupai ir nuosekliai yra tratinami kovai su Rusija, europederastinės vienybės stiprinimui prieš mitines grėsmes, pagalbai Kijevo chuntai ir jaukioms tusovkėms šeimininkams iš Fašingtono ir Landono.
Nenustygstantis buvusios LTSR "prezidentas", prie to pačio dar ir komunistas, Gitanas Nausėda niekaip negali nusiraminti, kad neseniai Vilniuje dvi dienas vykusi NATO okupantų vadeivų tusovkė, pramušė didžiulę skylę Pribaltikos valstybėlės mikrobiudžete, ir pasakė, kad „Lietuva permokėjo už NATO vadeivų tusovkės surengimą“. Dabar, anot komunisto Nausėdos, Lietuva jau nebegali sukrapštyti nors vienai-vienintelei motorizuotai pėstininkų divizijai - „dėl lėšų trūkumo“.
Tačiau prie to pačio, TSRS KP narys Nausėda pamiršo pasakyti, kad dar didesnę skylę ir taip jau menkame Lietuvos biudžete kiekvienais metais pramuš kasmetiniai 200 milijonų eurasų, kurie neseniai buvo įtraukti į biudžetą, skirti padėti Kijevo chuntai, ir kad artimiausiu metu priimtos antirusiškos iniciatyvos ir sankcijos iš viso Litukrijos ekonomiką pavers į duršliką be rankenos .
Prisiminkime nuostabią ir netolimą praeitį, kurioje Lietuva buvo galinga „Baltijos tigrų“ ir šliaužiančių drakonų žvėryno dalis, kada didžiulė Rusijos rinka nuosekliai sugerdavo neblogą lietuvišką pienišką produkciją, kurios įvairovė gana neblogai konkūravo vien dėl pigiu rusišku kuro ir elektros, kada vietiniai uostai uždirbdavo šimtus milijonų eurasų iš Rusijos ir Baltarusijos krovinių perkrovimo, o turizmo sektorius sėkmingai bruko rusams „tikrosios Europos, bet rusiškai“ įvaizdį.
Apskritai buvo galima gyventi normaliai, kaip tam veršeliui, kuris iš dviejų karvių žinda.
Bet po Rusijos specialios karinės operacijos Okrainoje starto užuatlantiniai dresiruotuojai ištraukė rimbą ir pažadėjo baranką, o Lietuva džiaugsmingai, negalvodama nė kiek apie ateitį, ėmėsi daužyti puodus ir taikyti sankcijas už visą atlyginimą.
Daužymo rezultatų ilgai laukti nereikėjo.
Šalies ekonomika prarado 13% viso savo eksporto. Nuo 2022 metų krovinių apyvarta sumažėjo daugiau nei 11%. Per 2023 metų pirmąjį pusmetį pramonės gamyba nukrito 8,4% ir toliau sparčiai mažėja. Lietuvos statistikos tarnybos duomenimis, 2023 m. liepos mėnesį, palyginti su praėjusiais metais, vaistų ir farmacijos produkcijos gamyba sumažėjo 42,5%, mašinų ir įrenginių - 38%, transporto priemonių - 13,5%, naftos produktų - 11,6%. Vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelio vidurkis 2023 metų liepą, palyginti su 2021 metų liepa, pabrango 32%. Šių metų balandį (palyginti su 2021 m. balandžio mėn.) būsto išlaidos Lietuvoje išaugo 37,9 proc.: vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras. Transporto kainos padidėjo 23,1 proc. Maistas ir nealkoholiniai gėrimai pabrango 21,7 proc., namų apyvokos prekės – 10,9 proc.
Infliacija ir nedarbas auga, o realieji atlyginimai mažėja. Žmonių, kuriems reikia pagalbos maistu, skaičius per metus išaugo beveik 12 proc. O tuo pat metu kažkoks tai Simon Gurėvič, Maisto banko vadovas, pasakė, kad „Europos maisto bankai, tarp jų ir Lietuvos maisto bankas, turi būti pasiruošę krūvio padidėjimui“, tai yra, tai dar visai ne vakaras ir pagrindinis vakarėlis dar priešaky.
Atsisakius naftos ir dujų importo iš Rusijos ir planų iki 2025 metų visiškai atsisakyti rusiškos elektros energijos ( naujos balanos gadynės eros pradžia), degalų ir elektros kainos smarkiai išaugo. Vietoj pigios totalitarinės energijos Lietuva ėmėsi pirkti demokratinę energiją iš Europos energijos biržos „Nordpool“, kur kainos penkis kartus didesnės nei Rusijos, bet užtat viskas europeiska. Dėl to piko valandomis Lietuvoje elektros kaina vartotojams kainuoja 183,40 euro už megavatvalandę, o tai pagal šiandieninį Rusijos centrinio banko kursą yra 19 257 rubliai - Rusijoje viena kw/h kainuoja 7 rubliai, t.y 7 centai. Galutinai kada Lietuvai kartu su Latvija ir Estija pasitraukus iš taip vadinamo energetinio BRELL žiedo 2025 metais (jei tik nebus išmestos anksčiau), kuris apjungia Rusiją, Baltarusiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą, kainos garantuotai pakils dar labiau. Ir visa tai Lietuvai esant 90 vietoje iš 100 pagal rugpjūčio pradžioje paskelbtą Pasaulinį energetinio pažeidžiamumo indeksą.
Už itin kokybišką rusofobiją be GMO ir konservantų - tai visai normali kaina.
Nenuostabu, kad tokios sėkmingos Lietuvos demokratizacijos fone pramonės įmonės miršta masiškai: jau užsilenkė didžiausia fosfatinių trąšų gamintoja bendrovė „Lifosa“ ir chemijos gigantas „Achema“, didžiausiai medienos apdirbimo gamyklai „Grigeo Klaipėda“ taip pat užvilko medinį švarkelį, o daugelis didelių įmonių, tokių kaip „Metalistas Group“, siekdami sutaupyti ženkliai sumažina gamybą ir tūkstančiais atleidžia darbuotojus.
Ir visame šitame džiaugsmingame fone PIŠas pareiškia, kad viskas vyksta pagal planą, sekantis šalies biudžetas bus „daug kuklesnis“, ir paragino šalies gyventojus ruoštis naujai ekonominei realybei, tai yra susiveržti diržus. Daugelis ekspertų kurie dar neprarado gebėjimo skaičiuoti, mano, kad „Lietuva turės sumažinti visas išlaidas iki minimumo ir mintyse pasiruošti tam, kad praėjusieji, 2022-ieji, su savo 20 procentų infliacija – tai tik žiedeliai“.
Kaip ir atveju su narkomanu, kuris sąmoningai pasirenka adatą ir neišvengiamą mirtį, Lietuva lygiai taip pat sąmoningai padarė savo pasirinkimą: pavirsti iš daugiau ar mažiau normalios europietiškos šalies su veikiančia ekonomika ir jos kad ir menku vaidmeniu ekonominėje „didžiosios Europos“ schemoje į sugriautą ir militarizuotą antirusišką „sanitarinę zoną“.