Šiandien sukanka 20 metų nuo karo nusikaltimų Irake

Autorius: Anonimusas Šaltinis: https://www.theguardian.com/co... 2023-03-21 21:35:00, skaitė 274, komentavo 3

Praėjus dviem dešimtmečiams, atrodo, kad JAV bando pamiršti Irako karą. - Stephen Wertheim

Karą Ukrainoje vaizduodamas kaip kovą tarp demokratijos ir autokratijos, J. Bidenas parodo, kad JAV nepasimokė iš Irako.

Prieš du dešimtmečius Jungtinės Valstijos įsiveržė į Iraką ir pasiuntė 130 000 JAV karių į suverenią šalį, kad nuverstų jos vyriausybę. Džo Baidenas, tuometinis Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkas, balsavo už leidimą karui, ir dėl šio sprendimo vėliau labai gailėjosi.

Šiandien vyksta dar viena didelė, pasaulį sukrečianti invazija. J. Bidenas, dabar jau JAV prezidentas, neseniai vyko į Varšuvą, kad sutelktų tarptautinę paramą Ukrainos kovai atremti Rusijos agresiją. Sakydamas kalbą J. Bidenas pareiškė: "Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nieko panašaus nėra buvę. Šiuos žodžius prezidentas pasakė vasario 22 d., praėjus mėnesiui nuo 20-ųjų JAV kariuomenės smūgio Bagdadui pradžios metinių. Baltieji rūmai nebandė pataisyti Bideno pareiškimo. Neatrodo, kad žurnalistai būtų klausę apie tai. Pagrindiniai šalies laikraščiai "New York Times" ir "Washington Post" išspausdino straipsnius, kuriuose citavo Baideno žodžius. Nė vienas iš jų nesuabejojo jo teisingumu ir nepastebėjo jo veidmainiškumo.

Ar Irako karas apskritai įvyko?

Kol Vašingtonas pamiršta, didžioji pasaulio dalis prisimena. Akivaizdus neteisėtumas apeinant Jungtines Tautas: tai įvyko. Mėginimas įteisinti "prevencinį užpuolimą" (iš tikrųjų prevenciją, leidimą įsiveržti į šalis, kurios neplanuoja nieko pulti): tai įvyko, be kita ko, įteikiant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pretekstą, kuriuo jis pasinaudojo. Blogiausia buvo Irako valstybės sunaikinimas, dėl kurio žuvo šimtai tūkstančių irakiečių ir beveik 4600 JAV karių, o nestabilumas ir terorizmas pasklido po visą regioną.

https://watson.brown.edu/costsofwar/figures/2019/direct-war-death-toll-2001-801000 (Civiliu skaiciai sumazinti del grozio)

Karas Irake nebuvo vienintelė įstatymus ar šalies įstatymus pažeidžianti karinė intervencija, kurią pastaraisiais dešimtmečiais pradėjo JAV ir jų sąjungininkės. Kosovas, Afganistanas ir Libija sudaro tragišką modelį. Tačiau Irako karas buvo didžiausias, garsiausias ir išdidžiausias iš Amerikos smurtinių nesėkmių, labiausiai nepagrįstas ir mažiausiai įmanomas ignoruoti. Bent jau taip atrodytų. J. Bideno pareiškimas yra tik paskutinis iš eilės JAV vadovų bandymų pamiršti karą ir gyventi toliau.

Barackas Obama, atėjęs į Baltuosius rūmus žadėdamas nutraukti "mąstyseną", kuri atvedė Ameriką į Iraką, nusprendė, kad karo užbaigimas yra pakankamai geras sprendimas. "Dabar atėjo laikas atversti puslapį", - sakė jis 2011 m. įsakęs išvesti JAV pajėgas iš šalies. Po trejų metų jis vėl pasiuntė karius į Iraką kovoti su "Islamo valstybe", kuri iškilo iš invazijos ir pilietinio karo sukelto chaoso. Donaldui Trumpui teko panaudoti visuomenės pasipiktinimą ne tik karu, bet ir elito atsisakymu prisiimti atsakomybę ir imtis politikos pokyčių, atitinkančių katastrofos mastą.

Nors ir kaip viliojančiai norisi žvelgti į priekį, o ne atgal, šie du dalykai nėra vienas kitam prieštaraujantys. Ir gali būti neįmanoma pasiekti geresnės ateities, nesupratus ir neįvertinus, kodėl ankstesni bandymai žlugo. Ukrainiečiai dabar moka dalį kainos už Vakarų netinkamą elgesį. Vis dėlto didžioji pasaulio dalis šį konfliktą vertina kaip tarpinį Rusijos ir Vakarų karą, o ne kovą už suverenitetą ir laisvę.

"Economist Intelligence Unit" duomenimis, maždaug 58 % pasaulio gyventojų (neskaitant dviejų tiesiogiai kariaujančių šalių) gyvena šalyse, kurios yra neutralios karo atžvilgiu arba linksta į Rusijos pusę. Per pastaruosius metus parama Vakarų pozicijai ne išaugo, o sumažėjo: saujelė iš pradžių Rusiją kritikavusių šalių pasuko neutralumo link. Vos praėjusį mėnesį 39 šalys nepritarė JT rezoliucijai, kuria reikalaujama, kad Rusija išvestų savo pajėgas iš Ukrainos. Neutralią poziciją užėmusios šalys, įskaitant Kiniją ir Indiją, sudarė maždaug 62 % pasaulio pietų gyventojų.

Rusija netapo tarptautiniu pariju, kaip teigia Vakarų lyderiai. Jos ekonomika iš esmės atlaikė tarptautines sankcijas iš dalies todėl, kad vienintelės šalys, norinčios jas taikyti, yra turtingos strateginės JAV partnerės.

Šiomis aplinkybėmis Baltieji rūmai turėtų pagalvoti, kokią žinią pasauliui pasiuntė J. Bidenas, kai elgėsi taip, tarsi karo Irake niekada nebūtų buvę. Kai JAV vykdo agresiją, jis leido suprasti, kad Amerikos nusižengimai nesiskaito. O gal sakydamas, kad "nuo Antrojo pasaulinio karo nieko panašaus neįvyko", J. Bidenas galvojo tik apie Europą, bet pamiršo tai pasakyti - tokiu atveju jis Vakarų istoriją laikė pasaulio istorijos sinonimu ir išbraukė didžiosios žmonijos dalies patirtį. Bet kokiu atveju J. Bidenas leido suprasti, kad parama Ukrainai yra tik galios politika, o ne principinis reikalas, kuriuo suinteresuotos visos šalys. Vien veidmainystė nėra problema. Hipokrizijos yra visur aplink mus. Svarbu tai, ar mes stengiamės kurti geresnį pasaulį.

Kai J. Bidenas atminties skylėmis iškraipo akivaizdžius dalykus, jis to nedaro. Jis įtvirtina hegemoninį projektą, dėl kurio JAV pirmiausia pateko į Iraką. Panašią žinią jis siunčia ir tada, kai karą Ukrainoje nuolat įvardija kaip demokratijos kovą prieš autokratiją - tarsi šalys nusipelno paramos tik tuo atveju, jei jų vyriausybės pobūdis atitinka Vašingtono pritarimą.

Ne Vakarų šalys yra suinteresuotos ginti principą, kad suverenitetas turi būti gerbiamas. Jos nėra suinteresuotos ginti principą, kad suverenitetas yra sąlyginis. Jei Vašingtonas vis dar teigia turįs teisę spręsti, kas yra suverenus, ar jis vis dėlto atsisakė teisės įsiveržti į Iraką?

JAV turėtų atvirai pripažinti praeities klaidas ir žodžiais bei darbais parodyti, kad išmoko sunkias pamokas. Nėra per vėlu kurti geresnį pasaulį. Tačiau net ir tuo atveju, kai JAV naujausiame kare stoja į teisingą pusę, toli gražu neaišku, kokias pamokas jos išmoko.