Autorius: Rytis Zaloga Šaltinis: http://rzaloga.blogspot.com/... 2014-11-14 23:39:24, skaitė 8706, komentavo 1
Kartais norisi patikrinti, ar deklaruojamos vertybės ir tikslai, ypač kai kalbama apie atvirumą, skaidrumą ir panašius dalykus yra pritaikomos praktikoje. Vakar akis užkliuvo už Arnoldo Pikžirnio teksto apie naują iniciatyvą, Įkalbėk.Lt, kur jis pasakojo apie pokalbį su neįvardintu pašnekovu. Pokalbio esmė paprasta: pašnekovas teiraujasi ar projektas nepriklausomas, ir kandidatai nėra tik potencialūs dviejų Lietuvos partijų nariai. Žinoma, pašnekovas užtikrinamas, kad viskas daroma vardan tos, ir visi gali siūlyti ir nominuotis.
Ta proga su grupele bendraminčių nusprendėme išbandyti sistemą ir nominuoti savo kandidatą, kurį gyventojai galėtų raginti žengti į politiką. Turėjome laikytis štai tokių taisyklių:
Dalyvius siūlyti, arba siūlytis į dalyvius asmuo gali jei:
(Taisyklės iš kandidatų siūlymo formos www.ikalbek.lt)
Tai po kruopščios atrankos ieškant potencialaus kandidato, kuris iškart būtų visiškai akivaizdžiai ne potencialus TS-LKD ir ne LRLS narys, priėjome bendros nuomonės ir pasirinkome Moniką Šalčiūtę, prieš tai atmetę Pranciškų Šliužą, kaip kandidatą, nes jis būtų neįveikęs kriterijų. Užpildėme anketą, Monikos aprašymas ir nuotrauka pateikiami žemiau:
„Monika - tikra mūsų šalies patriotė, gyvenimą paskyrusi Lietuvai, nors išgarsėjo Facebook`e. Dar visai nesenai ji buvo menkai žinoma plačiajai visuomenei, tačiau manau, kad jau atėjo laikas Monikai iš pramogų pasaulio žengti į politiką. Politikoje reikia tokių žmonių, kaip Monika: jaunų, sąžiningų, iniciatyvių, sukaupusių daugybę visuomeninės patirties bendraujant su paprastais Lietuvos žmonėmis. Monika yra socialiai aktyvi ir nevagia. Jos asmeniniai išgyvenimai subrandino ir užgrūdino ją kaip išorėje tvirtą ir nepalaužiamą, bet viduje jautrų ir nuoširdų žmogų, kuris gali jausti empatiją bet kuriam Lietuvos piliečiui, nesvarbu iš kokio socialinio sluoksnio jis bebūtų.
Monika yra paprasta ir nuoširdi. Būtent tokios savybės reikalingos naujų vėjų stokojančioje Lietuvos politikos padangėje, idant būtų generuojami jautrūs, subtilių įžvalgų reikalaujantys sprendimai.
Monikos organizaciniai gebėjimai - neabejotini: vadovauja savo šokių studijai, turi vieną gausiausių Facebook sekėjų bendruomenių, o jau kurį laiką renka aukas beglobiams gyvūnams mainais už asmenukes su savimi. Jos nepriekaištinga reputacija leidžia iš Monikos tikėtis sąžiningo, nesavanaudiško ir patikimo būsimo politiko elgesio. Monika yra itin reprezentatyvi, galinti puikiai dėstyti mintis bei tvirtai jaustis prieš bet kokią auditoriją, tai jai leistų atstovauti Lietuvai tarptautiniuose renginiuose ir derybose.“
Stengėmės, kad aprašymas neatsiliktų nuo projekte leidimą dalyvauti jau gavusių kandidatų, kurių aprašymuose turim tokių variantų: „...turi labai pozityvaus pykčio į įnertišką Lietuvos politiką, suskaidytą rinkimų cikliškumų...“; „...jau mokykloje buvo kupinas energijos, kuria dalinosi su kitais moksleiviais...“; „...darbingą atmosferą paverčia darbingesne, su daugiau šypsenų ir gerų emocijų...“, „...Savo spinduliuojančia energija užkrečia net niūriausiai nusiteikusius...“; „... atsakingas pilietis suprantantis ne tik savo teises, bet ir pareigas...“. Žodžiu tikrai labai stengėmės.
Atsakymo ilgai laukti nereikėjo, praėjus ~pusvalandžiui FB gavau džiaugsmingą paties idėjos sumanytojo, visuomenininko ir spėju, kad vienintelio realaus kandidato Tado Langaičio žinutę, kad jo vakarą ši kandidatūra labai pralinksmino. Į klausimą, kurio programos kriterijaus Monika neatitinka, atsakymas buvo paprastas – teisingume plačiai naudojamo protingumo kriterijaus. Tik štai, klausimas ar Monika yra kvaila liko be atsakymo. Tai vėliau su iniciatyvos autoriumi gvildenant konkrečią eksperimento idėją, kaip čia būtų, jei kažkas norėtų pasiūlyti kandidatą, kuris nebūtų dešinysis arba liberalas, vienas programos dalyvis buvo įvardintas, kaip grynakraujis kitos politinės srovės atstovas. Still, Monikai negalima, nes negalima, būtina pasiūlyti Lietuvai kažką vertingo. Siūlom Žygimantą Zabietą. Nėra reakcijos. Siūlom Indrę Burlinskaitę su Gintare Gurevičiūte. Tada atsiranda pasiūlymas mesti šiems asmenims video iššūkį. Galiausiai prieita prie to, kad tai spontaniškai startavęs visuomeninis projektas, kuris yra visų, bet Šalčiūtei vis tiek negalima. Pasiūlius Tadui tą klausimą šiandien aptarti viešai išdėstant skirtingas pozicijas (diskutavome apie vidurnaktį), susidomima mano gyvenimo tikslais, susirūpinama, kad naikinu žmonių iniciatyvumą, ir pasiūloma, palaukti iki kitos savaitės, kai, spėju, bus pradėtas naujas viešųjų ryšių etapas susijęs su projektu.
Tai kokie gi įspūdžiai apie šitą platformą: į politiką nueis t.y. į partijas įstos keli žmonės. Didžioji dalis iš dabar nominuotų 11 neis, nes yra savo sričių profesionalai. Ir net ir atsiradus daugiau nominuotų asmenų, į partijas įstos koks 10% dalyvių. Geriausiu atveju. Realios įtakos tose partijose artimiausią dešimtmetį jie neturės, arba turės mažai, nes paprasčiausiai liks savo profesinėse srityse skirdami tam daugiausiai laiko. Tik štai Tadui Langaičiui ši platforma yra puikus politinis kickstarteris sau pačiam, ant kitų žmonių pečių, kad pozicijos su realia įtaka partijoje būtų pasiektos greičiau. Su kuo jį ir sveikinu, nes žingsnis labai puikus, ne spontaniškas ir racionalus. Į kurį, beje, buvo nuosekliai eita. Ir būtent todėl Šalčiūtei ten negalima. Visuomeninė idėja turėjo būt politinis youtube, o išėjo uždaras klubas, kuriam visi turi būti faini ir nuostabūs, svarbiausia patys sau, kuriam kandidatus atrinkinėja idėjos sumanytojas ir kandidatas viename. Kažkaip nelabai.