Naikintuvas iš niekur: „rusiškas F-35“ taps MAKS-2021 sensacija.

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-07-17 20:32:00, skaitė 1704, komentavo 36

Jo pristatymas vyks liepos 20 dieną tarptautinėje aviacijos parodoje MAKS-2021. Be pranešimo spaudai, korporacija pristatė anonsą, kuriame paties lėktuvo nebuvo, tačiau buvo pastebimas noras suintriguoti naujove pirkėjus iš užsienio. O po kelių dienų tinkle pasirodė pirmosios nežinomo lėktuvo nuotraukos, labai uždengto užvalkalais dangteliais, ir visiems pagaliau nusišvietė galimybė daugiau ar mažiau adekvačiai paanalizuoti šią naujieną.

Taip, be jokių abejonių, tai yra tikra sensacija. Iš esmės nauja kovinė mašina - tai jums ne juokai. Daugelį metų visiems buvo rodomos eilinės dar tarybinių platformų „Su-27“ ir „MiG-29“ modernizacijos - savo laikais, žinoma, puikios, bet vis tik jau gana pasensios. Vienintele tikra naujiena tapo penktosios kartos dviejų variklių daugiafunkcinis stels-naikintuvas „Su-57“, tačiau jeigu atvirai - tai pristatymo metu jis jau buvo gana plačiai žinomas, jis buvo laukiamas ir apie jį buvo palyginti neblogai žinoma.

O čia kaip sniegas ant galvos - iš principo naujas kovinis lėktuvas, be to, bent jau pilnaverčio (galbūt ir skraidančio) prototipo pavidalu. Ekspertų bendruomenė, žinoma, žinojo, kad Rusijos JAK (Jungtinė Aviacijos Korporacija) gelmėse yra kuriamas vieno variklio stels-naikintuvas, apie tai kalbėjo ir „Rostech“ vadovas Sergejus Čemezovas, tačiau visi kažkodėl buvo užtikrinti tuo, kad sulaukti šio "produkto" reikia tikėtis dar po ne vienerių metų. Įsitikinimą tuo dar padidino palyginti neseniai pasirodęs naikintuvas „MiG-35“,  pretendaves į nebrangaus lengvojo naikintuvo nišą. Tačiau, nepaisant to, Rusijos gynybos pramonė sugebėjo nustebinti, ir tai, kaip sakoma, faktas kaip blynas - tas buvo netikėta ir įdomu.

Atidžiai pažvelgus ​​į nuotraukas iš Žukovsko (miestas Maskvos srityje kur nuo 1993 metų kas antrus metus vyksta MAKS, Tarptautinis avia-kosminis salonas) galima įžiūrėti: prieš jus vieno variklio lėktuvas, kurio aerodinaminė schema įtartinai primena amerikonišką naikintuvą F-35, kuris savo ruožtu dar labiau įtartinai panašus dar į tarybiniais laikais sukurtą denio naikintuvą JAK-141, pademonstruotą 1992 metais tarptautiniame aviasalone Farnboro. 

Як-141 aviasalone Farnboro-1992

Viena variklio tūta, dvi oro įsiurbimo angos , dviejų kilių vertikalios uodegos išdėstymo schema su charakteringu kilių išvertimu, vizualiai panašūs lėktuvų ilgio ir sparnų pločio santykiai - kai kurie pokštininkai jau traukia per dantį „rusiško F-35“ išvaizdą, ir jie, na lyg ir turi tam turi  pretekstą. Tik reikia nepamiršti, kad aerodinamikos dėsniai yra vienodi visiems, tiek rusų, tiek amerikonų tiek kiniečių ar švedų konstruktoriams, arba kaip tai, kad visi pasaulio dviračiai turi vieną bendrą bruožą - du ratus.  Tačiau kol kas palikime ironiją - schema yra pripažįstama sėkminga, todėl ir naudojama visų pasaulio aviakonstruktorių. Visokius pezaliojimus apie kopijavimą, pramoninį špionažą, technologijų vagystes reiktu palikti „ekspertams”, įleidusiems šaknis į sofkes arba fake news užzombintiems besmegeniams balvonams alia "Delfio komentarosai" ar eksperdai  "Kojalos & Saldžiūnai"....

Taigi. Šiam momentui, iš ankstesnių aukšto rango Rusijos kariškių ir valdininkų pareiškimų yra žinoma, kad Jungtinės Aviacijos Korporacijos (JAK) gelmėse yra kuriamas lengvas vieno variklio naikintuvas su sumažintu radiolokaciniu matomumu. Maksimalus naujojo naikintuvo pakilimo svoris vertinamas 18 tonų, nors galima daryti prielaidą, kad tai nėra maksimalus, o normalus pakilimo svoris. Gamybos metu buvo planuota maksimaliai išnaudoti „Suchoi“ BKB (bandymų-konstravimo biuras) patirtį, įgytą kuriant penktosios kartos daugiafunkcį sunkųjį naikintuvą „Su-57“. Buvo patikslinama, kad kalba gali eiti apie kompozicinių medžiagų panaudojimą konstrukcijoje, kai kuriuos inžinerinius sprendimus, ginkluotę, valdymo sistemas ir avioniką, taip pat ir apie variklį. Taip pat buvo kalbama, kad naikintuvas turėtų būti sukurtas iš karto dviejų versijų - pilotuojamas ir bepilotis.

Iš pateiktų nuotraukų, be abejo, sunku spręsti, kiek pilnai kuriant šį naują lėktuvą buvo panaudota patirtis įgyta kuriant „Su-57“, tačiau kol kas yra akivaizdu: kalbama tikrai apie vieno variklio naikintuvą su sumažintu radiolokaciniu matomumu. Jo variklis, greičiausiai bus antrojo etapo variklis skirtas naikintuvui „Su-57“ arba „Gaminys 30“, kaip jis dažnai vadinamas Rusijos žiniasklaidoje. Pastarojo naudai kalba tas faktas, kad šio variklio trauka yra tik taip minimos 18 tonų. Šiuo atveju, be galios, galima atkreipti dėmesį ir į keičiamą traukos vektorių, žymiai didesnį resursą  ir didesnį degalų sunaudojimo efektyvumą. Iš minusų galime pažymėti tik tokią „smulkmeną“ kaip vis dar nesuderintą serijinę šio lėktuvo variklio gamybą, tačiau daleiskime, kad tai tikrai laikinas sunkumas.

Šio lėktuvo kūrėjai pažadėjo suteikti šiam naikintuvui supermanevringumą ir puikias kilimo-nusileidimo charakteristikas. Kintamas traukos vektorius tarsi užsimena, kad šie parametrai turėtų aukštumoje. Kai kurios  lėktuvo formos pasako, kad į radiolokacinio nematomumo klausimą taip pat atsižvelgta ir naujasis lėktuvas šia prasme, kaip minimum, turėtų būti bent jau žymiai geresnis už pirmtakus iš ketvirtosios kartos.

Iš esmės, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kūrėjai tikrai sukūrė tai, ką žadėjo. Be to, būtent padarė - sprendžiant iš nuotraukos, tai ne paviljoninis modelis, o reali kovinė transporto priemonė, kuri yra vilkiko buksiruoja takeliais. Nėra faktas tai, kad jį bus galima pamatyti ore jau liepos 20 dieną, tačiau ir stebėtis tuo nereikia -  bus galima pamatyti, kaip minimum, bent jau bandymams paruoštą skraidantį prototipą. O kaip maksimum tai jau yra priešserijinės gamybos pavyzdys, kuris jau praėjo dalį bandymų.

Sprendžiant iš pateikto anonso, kuriame dalyvavo tokios valstybės kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Indija, Vietnamas ir net Argentina, „Rostech“ pirmiausia yra nusiteikęs eksportuoti šį naikintuvą. Kai kuriems tai gali būti kažkokio „nepilnavertiškumo“ ("nedadielkos") ženklas, tačiau nereikia skubėti daryti išvadų. Pirmiausia reikia suprasti, kad tie laikai, kada sąlyginės „trečiojo pasaulio“ šalys buvo pasirengusios pirkti bet kokį chlamą, jei tik jis skraido o variklių riaumojimas kėlė siaubą laukinėms kaimyninėms gentims, jau seniai nugrimzdo į užmarštį. Dabar pirkėjas yra išpaikintas kelių aviatechnikos kūrėjų pasiūlymais vienu metu, o konkurencija šioje rinkoje yra labai kieta. Todėl eksportiniai modeliai dabar, dažniausiai, skiriasi ne blogesnėmis charakteristikomis, o kitokiomis. Ir tai pasiekiama ne kažkokiu konstrukcijos pabloginimu, o dėl šiek tiek mažiau modernia įranga ir ginkluote, kuri yra sumontuojama šiame lėktuve.

Reikia pripažinti, kad eksporto požiūriu naujos mašinos pasirodymas yra labai savalaikis. Tradiciniai Rusijos eksportiniai lėktuvai, o būtent daugiafunkcinio „Su-27“ modifikacijos, jau seniai praėjo savo populiarumo viršūnę. Rinkoje dabar galima rasti amerikoniškų F-35, prancūziškų „Rafale“, švediškų „Gripen“, o dar yra tikimasi viso sąrašo naikintuvų iš Pietų Korėjos, Japonijos, Kinijos ir netgi, galbūt, iš labiau egzotiškų, aviacinės gamybos prasme, šalių kaip, pavyzdžiui, Turkija. Akivaizdu, kad Rusijos gamintojai turėjo keisti savo naikintuvų modelių kolekciją, norėdami išsilaikyti rinkoje.

Šia prasme idealiai tinka, nė kiek neperdedant, lengvojo vieno variklio naikintuvo, turinčio gana plačias galimybes, koncepcija. Ne visi gali sau leisti „Su-57“, o ir patiems rusams jis, galimai, yra gal ir brangokas. Vienas variklis, mažesni gabaritai, šiek tiek mažesnės, tikriausiai, galimybės "apdorojant" antžeminius ar taikinius ant vandens paviršiaus, tačiau puikios galimybės oro gynybos srityje - tai atrodo kaip gana nebloga pinigų investicija. O jei prie to pridėti keičiamą traukos vektorių ir žemą radiolokacinį matomumą, tada pasirodys, kad tai ne tik gera investicija, bet tai ji dar ir su garantija, jog pirkinys nepasens, tiesiogine prasme, po kelerių metų nuo įsigijimo.

Griežtai tariant, jei viskas yra taip, kaip atrodo, tada „Suchoi“ specialistai šiam momentui visus išdūrė. Vargu ar amerikoniškas F-35 kada nors sugebės konkuruoti su nauju rusišku produktų kainos atžvilgiu. O ir įsigyti jį taip jau visai nėra paprasta - paprastai tai ribojama daugybe politinių sąlygų, kurias ne visi yra pasiruošę priimti. Kalbant apie kitus rinkos dalyvius, tuos pačius prancūzus ar švedus, tai jų lėktuvai, nors ir visai neblogi savo klasėje, dabar jau yra akivaizdžiai prastesni už naują gaminį tiek slaptumo, tiek ir manevringumo atžvilgiu.

Žinoma, iš tikrųjų viskas gali ne tokioje jau ir rožinėje spalvoje pasirodyti, nes naują lėktuvą vis tiek reikia davesti iki serijinės gamybos. O su tuo, kaip įprasta, gali kilti problemų. Tarp kitko, ne tik rusams, bet kaip rodo kad ir to paties amerikoniško F-35 patyrimas. Bet galima drįsti surizikuoti manyti, kad šios problemos bus pilnai išsprendžiamos, nes didžioji dalis naujajame lengvajame naikintuve naudojamų technologijų ir sprendimų, tikrovėje jau buvo atidirbtos kuriant Su-57. O naujas išdėstymas, inžineriniai sprendimai ir kitokios gudrybės visada sukelia šiek tiek mažiau problemų, nei, pavyzdžiui, variklio darbinės temperatūros padidėjimas pora šimtų laipsnių.

Todėl galima tikėkimės, kad naujame aviacijos vystymosi etape rusams gausis kažkas panašaus į ankstesnės kartos rusišką MIG-29 ar amerikonišką F-16 - sąlyginai pigus, patikimas, efektyvus daugiafunkcinis karinių oro pajėgų „darbinis arkliukas“.