Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/vaid... 2021-07-13 13:22:00, skaitė 1575, komentavo 2
2010 liepos 13-ąją, minint Durbės mūšio metines, Lietuvos ir Latvijos parlamento vadovai Irena Degutienė bei Gundarsas Daudzė atidengė paminklinį akmenį prie Durbės pilies liekanų. Prie paminklo prisidėjo ir Žemaičių kultūros draugija.
Mums, kaip žemaičiams, pasirodė, kad tokiam prasmingam įvykiui pastatytas apgailėtinai skurdus paminklas, kuriame net nepaminėti žemaičiai. Todėl 2012 metais aš, kartu su Vaidu Želviu nusprendėme tą padėtį ištaisyti. Iš savo lėšų Gargžduose pas paminklininkus užsakėme akmeninę lentą ir, nuvežę ją į Durbę, užklijavome ant „Degutienės ir ŽDK“ pastatyto paminklo. Tokiu poelgiu manome, kad ištaisėme lietuvių padarytą eilinę istorinę klaidą.
Durbės mūšis – žemaičių kariuomenės mūšis su Vokiečių ordino ir po sutriuškinimo 1236 m. Saulės mūšyje jo autonomine šaka tapusio Livonijos ordino kariuomene, įvykęs 1260 m. liepos 13 d. kuršių žemėje, prie Durbės ežero (dab. Durbės savivaldybė, Latvija), kurio metu žemaičiai ir iš Ordino kariuomenės persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius.
Pirmą kartą į Livonijos ordino karą su lietuviais tiesiogiai įsitraukė Vokiečių ordinas. Siekdamas apsaugoti savo pietines valdas, jis 1260 m. birželio 15 d. sudarė taikos ir pagalbos sutartį su Mazovijos (Mozūrijos) kunigaikščiu Zemovitu.
Manoma, kad Livonijos ordino vadas, krašto magistras Burkhardas fon Hornhauzenas, Vokiečių ordino vadas, ordino maršalas Heinrichas Botelis ir jų talkininkai turėjo apie 8000 vyrų ir 190 riterių, žemaičiai sutelkė apie 4000 karių. Ordino kariuomenei talkino Švedijos karalaičio Karolio vadovaujami danų ir švedų daliniai, popiežiaus paskatinti įvairių kraštų kryžininkai, pavergti Prūsijos ir Livonijos vietiniai gyventojai, privalėję kariauti pavergėjų pusėje. Istorikės I. Baranauskienės nuomone, kunigaikštis Algminas vadovavo žemaičiams Durbės mūšyje.