Tarptautinių atsiskaitymų bankas. Kaip valdyti pasaulį
Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/tarptautini... 2015-09-16 13:37:10, skaitė 2509, komentavo 1
Istorijoje būta nemažai legendų, kurios pasakojo apie žmonių grupes, kurios valdo pasaulį. Kai kurios iš jų busi išsigalvotos, kitos istorijos rėmėsi vienokiais ar kitokiais faktais, tačiau Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) pasirodė esantis ta viena iš nedaugelio grupių, kurios išties lemia 7 milijardų žmonių likimą.
Adamo Leboro knygoje „Paslaptinga slapto banko, kuris valdo pasaulį, istorija“ pasakojama apie šio banko atsiradimą ir istoriją.
TAB ISTORIJA
TAB buvo įsteigtas 1930 metais kaip įrankis administruoti vokiečių reparacijas po I Pasaulinio karo.
Pagrindinės figūros banke buvo Montegiu Normanas, buvęs Anglijos Banko vadovas ir Jalmaras Šachtas, Reichsbanko vadovas, kuris apibūdino TAB kaip „savo banką“.
Banko steigėjais tapo Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Belgijos centriniai bankai bei japonų bankų konsorciumas. Taip pat akcininkais tapo JP Morgan, Pirmasis Niujorko nacionalinis bankas ir Pirmasis Čikagos nacionalinis bankas.
Realus TAB tikslas detaliai išdėstytas įstatuose: „skatinti centrinių bankų bendradarbiavimą ir suteikti papildomas galimybes tarptautinėms finansinėms operacijoms“.
Pirmuosius 47 savo egzistavimo metus bankas bazavosi buvusiame viešbutyje, netoli nuo Bazelio centrinės geležinkelio stoties.
Dabar jis tapo unikalia įstaiga: tarptautine organizacija, nepaprastai pelningu banku ir mokslinių tyrimų institutu, kurio veikla remiasi ir yra ginama tarptautiniais susitarimais.
TAB taip pat padeda kontroliuoti komercinius bankus, nors neturi juridinių įgaliojimų jų atžvilgiu. Bazelio bankų priežiūros komitetas, kuris bazuojasi ant TAB pagrindo, reguliuoja komercinių bankų kapitalo ir likvidumo parametrus.
Dabar į TAB direktorių tarybą įeina 21 žmogus, tarp kurių yra JAV, Japonijos, Kinijos, Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos centrinių bankų vadovai.
Būstinė įsikūrusi tame pačiame Šveicarijos Bazelyje. Didžiausią susidomėjimą kelia TAB ekonominis konsultacinis komitetas, kuris yra ne kas kita kaip centrinių bankų centrinis bankas.
Komitetas žinomas kaip įtakingiausia TAB sudėtyje esanti grupė. Jis duoda rekomendacijas apie trijų kitų komitetų struktūrą ir organizaciją. Šie komitetai susiję su globaline finansine sistema, mokėjimų sistemomis ir tarptautinėmis rinkomis.
Centrinių bankų vadovų susitikimas suvaidino lemiamą vaidmenį nustatant pasaulio visuomenės reakciją į globalinę finansinę krizę.
Buvęs Anglijos Banko vadovas Mervinas Kingas pasakė, kad TAB tapo labai svarbia susitikimų vieta per krizę, kadangi reguliatorių vadovai susidūrė su problemomis, kurių niekad nesprendė anksčiau. Dėl to teko nustatyti, kokius instrumentus galima naudoti, kai palūkanų normos artimos nuliui.
Be to, diskusijos buvo konfidencialios ir turi tokiomis likti centrinių bankų vadovų nuomone. Kitaip sakant, problemos buvo aptariamos neformalioje aplinkoje, kas leido atvirai dalintis patirtimi.
„Centrinių bankų vadovai labiau atviri ir atsipalaidavę su savo kolegomis nei bendraudami su nuosavomis vyriausybėmis. – teigia buvęs FRS vadovas Polas Volkeris. – Pagrindinėmis diskusijų temomis tapo vyno kokybė ir finansų ministrų kvailumas. Ir jeigu jūs nieko neišmanote apie vyną, tai negalite įsijungti į diskusiją“.
Ir tai iš visko sprendžiant išties veikia. Kontrastas tarp JAV FRS federalinio atvirų rinkų komiteto ir sekmadieninės TAB narių vakarienės labai didelis.
KAI KURIE TAB ATSTOVAI
JAV FRS federalinio atvirų rinkų komitete visi pasisakymai – tai iš anksto parašytos kalbos, o ne apsikeitimas nuomonėmis. Ir tai nenuostabu, kadangi vedamas protokolas ir paskui visos tos kalbos paviešinamos.
TAB visada vyksta apsikeitimas nuomonėmis, o išvados paskui panaudojamos nustatant pinigų-kreditų politiką. Visi centrinių bankų vadovai yra tikri dėl visiško konfidencialumo ir saugumo.
Įdomu, kad netgi Šveicarijos valdžia negali daryti jokios įtakos tam, kas vyksta banko patalpose, kadangi egzistuoja 1987 susitarimas su vyriausybe, pagal kurį TAB naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir JTO, TVF bei pasiuntinybės.
Netgi policijai patekti į banką labai sudėtinga, o ir pats pastatas gali pakankamai ilgai išsilaikyti be elektros. Be to, TAB turi nuosavą slėptuvę teroristinių atakų ar ginkluoto užpuolimo atvejams.
Bankui negali būti pateikti civiliniai ieškiniai, aktyvai negali būti areštuoti.
Nors kartais vadovybė įrašinėja tai, kuo užsiima, jokios oficialios išvados nedaromos, protokolai nevedami ir nepublikuojami. Geriausiu atveju gali būti surengta trumpa spaudos konferencija ar paskelbtos trumpos ir nedetalios žinutės.
Faktiškai kartą per mėnesį valstybės tarnautojai susirenka, kad nuspręstų, kaip keisti pinigų ir kredito politiką pasaulyje ir kurlink turi judėti ekonomika. Centrinių bankų įtaka nacionalinėms ekonomikoms yra didžiulė, o stambios ekonomikos daro įtaką visam likusiam pasauliui.
Šiuo metu šalims, kurios dalyvauja TAB pasitarimuose, tenka keturi penktadaliai pasaulinio BNP.
The Economist rašo, kad dabar centriniai bankai yra gerokai įtakingesni už politikus, kadangi laiko savo rankose pasaulio ekonomikos likimą.
Kaip taip nutiko? Nuo pat pirmosios savo įkūrimo dienos TAB gina centrinių bankų interesus ir kuria naują transnacionalinių finansų architektūrą. Be to, atsirado nauja valdininkų ir vadybininkų rūšis, kurie nuolat keičia postus ir klajoja tarp tokių organizacijų kaip TAB, TVF, centrinių ir komercinių bankų.
TAB šalininkai neigia organizacijos uždarumą. Archyvai iš tiesų yra visiems prieinami, o patys archyvininkai visada pasirengę padėti. Egzistuoja metinės ataskaitos, programiniai dokumentai, ataskaitos apie vertybinių popierių ir derivatyvų rinką bei tarptautinė bankų statistika.
Tačiau visa tai daugiausiai visuotinai prieinamos informacijos rinkiniai su analize, kai tuo tarpu duomenys apie TAB operacijas ir pagrindinę veiklą tebelaikoma paslaptyje.
RAB įsikūrė pačioje tarptautinės bankų sistemos viršūnėje, sistemos, kuri dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus, tačiau banko tarnautojai tvirtina, kad TAB neturi teisės veikti kaip tarptautinis finansų reguliatorius.
Ir vis dėlto atsakomybė už tai kas vyksta euro zonoje, tenka ir TAB, kadangi nuo pat integracijos pradžios visuose susitarimuose dalyvavo būtent šis bankas, ar tai būtų susitarimas dėl Europos centrinio banko įkūrimo 1998 metais, ar susitarimas dėl daugiašalių mokėjimų, pasirašytas penkto dešimtmečio pabaigoje.
Tačiau TAB sugebėjo pademonstruoti neįtikėtiną gyvybingumą, sėkmingai atlaikęs visas politines ir ekonomines krizes.
Bankas pats save pavertė vienu iš pasaulinės finansinės sistemos ramsčių. Dabar jis užima 30-ą vietą pasaulyje pagal aukso atsargas, jų apimtis vertinama 119 metrinių tonų, o tai daugiau, nei turi Kataras, Brazilija ir Kanada. Narystė TAB’e laikoma privilegija, o ne teise. Kinija, Indija, Rusija ir Saudo Arabija prisijungė prie TAB tik 1996 metais, tačiau, nors banko ofisai veikia Mechike ir Hongkonge, bankas iki šiol tebelaikomas „europietišku“.
Arba, tarkime, banko veikloje dalyvauja Estija, Latvija, Lietuva, Makedonija, Slovėnija ir Slovakija (bendras gyventojų skaičius – 16,2 milijonai žmonių), o štai Pakistanas su 169-ais milijonais gyventojų – ne. Taip pat nedalyvauja Kazachstanas, kuris yra Centrinės Azijos ekonomikos lokomotyvas.
Nežiūrint į aktyvų dalyvavimą planetos ekonominiame ir finansiniame gyvenime, TAB išlieka labai uždaras. Šiuo metu legionai žurnalistų ir tinklaraštininkų stebi bankus ir yra pasirengę atskleisti kiekvieną įdomesnę detalę, tačiau TAB kažkokiu būdu išvengia jų priekabaus žvilgsnio.