Kaip Hitleris niekino bankininkus

Autorius: Šturmuotojas Šaltinis: https://www.radicalpress.com/?... 2020-03-07 12:17:00, skaitė 772, komentavo 5

Daugelis žmonių džiaugiasi sakydami, kad Wall Street ir žydų bankininkai „finansavo Hitlerį“. Yra daugybė dokumentais pagrįstų įrodymų, kad Wall Street ir žydų bankininkai iš pradžių iš tikrųjų padėjo finansuoti Hitlerį, iš dalies todėl, kad tai leido bankininkams praturtėti (kaip aprašysiu toliau) ir iš dalies tam, kad kontroliuotų Staliną. Tačiau kai Vokietija išsilaisvino iš bankininkų, bankininkai paskelbė pasaulinį karą prieš Vokietiją.

Pažvelgus į visus faktus, kaltinimas, kad „žydai finansavo Hitlerį“ tampa nereikšmingu. Los Andželo advokatas Ellen Brown šią temą aptaria savo knygoje „ Web Of Debt“ .

Kai Hitleris atėjo į valdžią, Vokietija buvo beviltiškai palaužta.Versalio sutartis buvo įpareigojusi vokiečių tautą griauti reparaciją, reikalaudama, kad vokiečiai grąžintų kiekvienos tautos karo išlaidas. Šios išlaidos sudarė tris kartus daugiau nei viso turto vertė Vokietijoje.

Dėl privačių valiutų spekuliantų Vokietijos markė smuko ir užgriuvo viena blogiausių naujųjų dienų infliacija.Karutis, pilnas 100 milijardų banknotų,  ir negalėjai nusipirkti duonos kepalo. Nacionalinis iždas buvo tuščias.Nesuskaičiuojama daugybė namų ir ūkių buvo pamesti spekuliantams ir privatiems (žydų kontroliuojamiems) bankams. Vokiečiai gyveno skurde. Jie badavo.

Nieko panašaus anksčiau nebuvo nutikę - visiškas nacionalinės valiutos sunaikinimas ir žmonių santaupų bei verslo sunaikinimas. Be to, kilo pasaulinė depresija. Iki 1933 m., Kai į valdžią atėjo nacionalsocialistai, Vokietija neturėjo kito pasirinkimo, kaip pasiduoti skolų vergijai, kurią valdė tarptautiniai (daugiausia žydų) bankininkai. Tuo metu Vokietijos vyriausybė išvarė tarptautinius bankų kartelius išleisdama savo pinigus. Pasaulio žydai atsakė paskelbdami visuotinį boikotą prieš Vokietiją.

Hitleris pradėjo nacionalinę kredito programą, parengdamas viešųjų darbų planą, apimantį potvynių kontrolę, viešųjų pastatų ir privačių rezidencijų remontą bei naujų kelių, tiltų, kanalų ir uostų įrengimą. Už visa tai buvo atsiskaityta pinigais, kurių nebegavo privatūs tarptautiniai bankininkai.

Numatomos šių įvairių programų išlaidos - vienas milijardas nacionalinės valiutos vienetų. Norėdami sumokėti už tai, Vokietijos vyriausybė (ne tarptautiniai bankininkai) išleido vekselius, vadinamus Darbo iždo pažymėjimais. Tokiu būdu nacionalsocialistai įdarbino milijonus žmonių ir sumokėjo jiems iždo pažymėjimais.

Nacionalsocialistų laikais Vokietijos pinigai nebuvo padengti auksu (kuris priklausė tarptautiniams bankininkams). Iš esmės tai buvo vyriausybei pristatyto darbo ir medžiagų kvitai. Hitleris pasakė: „Už kiekvieną išduotą ženklą mes reikalaujame ženklo verto atlikto darbo ar pagamintų prekių atitikmens“. Vyriausybė mokėjo darbuotojams pažymėjimus. Darbuotojai tuos pažymėjimus išleido kitoms prekėms ir paslaugoms, taip sukurdami daugiau darbo vietų daugiau žmonių. Tokiu būdu vokiečių tauta išsiveržė iš triuškinančios skolos, kurią jiems nustatė tarptautiniai bankininkai.

Per dvejus metus nedarbo problema buvo išspręsta ir Vokietija vėl atsistojo. Tuo metu, kai milijonai JAV ir kitų Vakarų šalių (kontroliuojamų tarptautinių bankininkų) žmonių vis dar nedirbo, ji turėjo tvirtą, stabilią valiutą, be skolų ir infliacijos. Per penkerius metus Vokietija perėjo iš skurdžiausių Europos tautų į turtingiausias.

Vokietijai netgi pavyko atkurti užsienio prekybą, nepaisant to, kad tarptautiniai bankininkai neigė užsienio kreditą Vokietijai, ir nepaisant žydams priklausančių pramonės šakų visuotinio boikoto. Vokietijai tai pavyko, mainant įrangą ir prekes tiesiogiai su kitomis šalimis, naudojant mainų sistemą, kuri pašalino bankininkus. Vokietija klestėjo, nes mainai panaikina nacionalinę skolą ir prekybos deficitą. (Šiandien Venesuela daro tą patį, kai prekiauja naftos produktais, taip pat medicinine pagalba ir panašiai. Taigi bankininkai bando išspausti Venesuelą.)

Vokietijos ekonominė laisvė buvo trumpalaikė; tačiau jame liko keli paminklai, įskaitant garsųjį „Autobahn“ - pirmąjį pasaulyje platų greitkelį.

Hjalmaras Schachtas, Rotšildų agentas, laikinai buvęs Vokietijos centrinio banko vadovu, apibendrino tai taip: Amerikos bankininkas pakomentavo: „Dr. Schacht, turėtum atvykti į Ameriką. Mes turime daug pinigų ir tai yra tikra bankininkystė. “Schachtas atsakė: „Jūs turėtumėte atvykti į Berlyną. Mes neturime pinigų. Tai tikra bankininkystė. “

(Schachtas, Rotšildų agentas, iš tikrųjų rėmė privačius tarptautinius bankininkus prieš Vokietiją ir buvo apdovanotas tuo, kad visi kaltinimai jam buvo panaikinti Niurnbergo teismo posėdžiuose.)

Dėl šios ekonominės laisvės Hitleris tapo ypač populiarus tarp vokiečių. Vokietija buvo išgelbėta iš anglų ekonomikos teorijos, kurioje sakoma, kad visa valiuta turi būti skolinama už auksą, priklausantį privačiam ir slaptam bankų karteliui - tokiam kaip Federalinis rezervų bankas ar Europos centrinis bankas -, o ne vyriausybės išleista naudai. žmonių.

Kanados tyrinėtojas daktaras Henry Makowas (pats žydas) sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl bankininkai surengė pasaulinį karą prieš Vokietiją, buvo ta, kad Hitleris aplenkė bankininkus sukurdamas savo pinigus ir taip išlaisvindamas vokiečių tautą.Blogiau, kad ši laisvė ir klestėjimas grėsė plisti kitoms tautoms.Hitlerį reikėjo sustabdyti!

Makow'o citatos iš 1938 m. Tardymo C. G. Rakovskio, vieno iš sovietinio bolševizmo įkūrėjų ir Trockio intymaus. Rakovskis buvo teisiamas parodomosiose bylose SSRS po Stalino. Anot Rakovskio, Hitlerį iš pradžių finansavo tarptautiniai bankininkai per bankininkų agentą Hjalmarą Schachtą. Bankininkai finansavo Hitlerį norėdami kontroliuoti Staliną, kuris pasisavino valdžią iš savo agento Trockio. Tada Hitleris tapo dar didesne grėsme nei Stalinas, kai Hitleris pradėjo spausdinti savo pinigus.

(Stalinas atėjo į valdžią 1922 m., Ty prieš vienuolika metų prieš Hitlerį atėjo į valdžią.)

Rakovskis sakė:

„Hitleris perėmė privilegiją gaminti pinigus, ne tik fizinius, bet ir finansinius. Jis perėmė falsifikavimo mašinas ir privertė jas dirbti žmonių labui. Ar galite įsivaizduoti, kas būtų nutikę, jei tai būtų užkrėtę daugybę kitų valstybių? (Henry Makow, „Hitleris nenorėjo karo“, www.savethemales.com , 2004 m. Kovo 21 d.).

Ekonomistas Henris CK Liu rašo apie puikų Vokietijos virsmą:

„Naciai atėjo į valdžią 1933 m., Kai Vokietijos ekonomika buvo visiškai žlugusi, turėdama žlugdančių karo kompensavimo įsipareigojimų ir neturėdama jokių užsienio investicijų ar kredito perspektyvų. Trečiasis reichas, vykdydamas nepriklausomą valstybės kreditų pinigų politiką ir įdarbindamas viešųjų darbų programą, sugebėjo bankrutavusią Vokietiją, išbrauktą iš užjūrio kolonijų, paversti stipriausia Europos ekonomika per ketverius metus, dar prieš pradedant ginkluotis. (Henry CK Liu, „Nacizmas ir Vokietijos ekonomikos stebuklas“, „ Asia Times“ (2005 m. Gegužės 24 d.).

„ Milijardais bankininkams“, „Skolos žmonėms“ (1984) Sheldonas Emry komentavo:

„Nuo 1935 m. Vokietija išleido be skolų ir beprocentinius pinigus, kurie atspindi stulbinantį Vokietijos augimą iš depresijos į pasaulio galią per penkerius metus. Vokietijos vyriausybė finansavo visas savo operacijas nuo 1935 iki 1945 metų be aukso ir be skolų. Visam kapitalistiniam ir komunistiniam pasauliui prireikė sunaikinti Vokietijos revoliuciją ir sugrąžinti Europą ant bankininkų kulno. “

Šie faktai šiandien nėra rodomi jokiuose vadovėliuose, nes žydai turi daugumą leidybos kompanijų. Kaip atrodo, pragaištingą infliaciją, kurią 1923 m. Patyrė Veimaro Respublika, valdžiusi Vokietiją nuo 1919 iki 1933 metų. Šiandienos vadovėliuose ši infliacija naudojama norint pasukti tiesą į priešingą pusę. Jie nurodo radikalų Vokietijos markės nuvertinimą kaip pavyzdį, kas suklysta, kai vyriausybės spausdina savo pinigus, o ne skolinasi juos iš privačių kartelių.

Iš tikrųjų Veimaro finansinė krizė prasidėjo nuo Versalio sutartyje nustatytų neįmanomų kompensacijų išmokų. Hjalmaras Schachtas, Rotšildų agentas, buvęs Respublikos valiutos komisaru, nepritarė leisti Vokietijos vyriausybei spausdinti savo pinigus ... „Versalio sutartis yra išradingų priemonių pavyzdys ekonominiam Vokietijos sunaikinimui. Vokietija negalėjo rasti jokio būdo, kaip laikyti galvą virš vandens, išskyrus infliacinį tikslą spausdinti banknotus. “

Schachtas kartoja melą, kad Veimaro infliacija kilo, kai Vokietijos vyriausybė spausdino savo pinigus. Tačiau savo 1967 m. Knygoje „Pinigų magija“ Schachtas išleido katę iš maišo atskleisdamas, kad naująją valiutą į ekonomiką pumpuoja asmeniškai Reichsbank, o ne Vokietijos vyriausybė. Taigi, PRIVATUS BANKAS sukėlė Veimaro hiperinfliaciją.

Kaip ir JAV federalinis rezervas, Reichsbanką prižiūrėjo paskirti vyriausybės pareigūnai, tačiau jis buvo eksploatuojamas siekiant gauti privačios naudos. Karo infliacija paskatino hiperinfliaciją - tai užsienio investuotojų, kurie pardavė trumpą ženklą, lažindamiesi dėl jo mažėjančios vertės, spekuliacija. Naudodamas manipuliacinį prietaisą, vadinamą trumpalaikiu išpardavimu, spekuliantai skolinasi tai, kas jiems nepriklauso, jį parduoda ir tada „padengia“, nusipirkdami už mažesnę kainą.

Spekuliuoti Vokietijos ženklu buvo galima todėl, kad PRIVATUMAI TURĖTAS Reichsbank (dar nekontroliuojamas nacių) skolinosi dideles sumas valiutos. Ši valiuta, kaip ir šiandien JAV valiuta, buvo sukurta su apskaitos įrašais banko knygose.Tada juokingi pinigai buvo skolinami už sudėtines palūkanas. Kai Reichsbank negalėjo susitaikyti su akivaizdžiu ženklų poreikiu, kitiems privatiems bankams buvo leista be jokio mokesčio sukurti žymenis ir skolinti juos su palūkanomis. Rezultatas - bėganti skola ir infliacija.

Taigi, pasak paties Schachto, Vokietijos vyriausybė nesudarė Veimaro hiperinfliacijos. Priešingai, vyriausybė (nacionalsocialistų valdomoje valstybėje) užvaldė hiperinfliaciją.Nacionalsocialistai Reichsbankui nustatė griežtą vyriausybės reguliavimą ir ėmėsi skubių taisomųjų priemonių pašalindami užsienio spekuliacijas. Viena iš tų priemonių buvo panaikinti lengvą prieigą prie juokingų pinigų paskolų iš privačių bankų.Tada Hitleris vėl padėjo Vokietiją ant kojų turėdamas valstybinę vyriausybę išduoti iždo sertifikatus.

Schachtas, Rotšildų agentas, nepritarė šiems vyriausybės „fiat“ pinigams ir, atsisakius juos leisti, baigėsi atleidimu iš Reichsbanko vadovo. Nepaisant to, jis savo vėlesniuose memuaruose pripažino, kad leidimas vyriausybei išleisti reikalingus pinigus nepadarė kainų infliacijos, kurią numatė klasikinė ekonomikos teorija, teigianti, kad valiuta turi būti skolinama iš privačių kartelių.

Kas sukelia hiperinfliaciją, yra nekontroliuojamos spekuliacijos.Kai spekuliacija kartu su skolomis (skolinga privačių bankų karteliams), rezultatas yra katastrofa. Kita vertus, kai vyriausybė išleidžia valiutą kruopščiai išmatuotais būdais, ji sukelia pasiūlos ir paklausos padidėjimą kartu, nepalikdama įtakos kainoms. Taigi nėra infliacijos, nėra skolų, nėra nedarbo ir nereikia mokėti pajamų mokesčių.

Natūralu, kad tai baugina bankininkus, nes tai panaikina jų galias.Tai taip pat gąsdina žydus, nes jų kontroliuojama bankininkystė leidžia jiems nusipirkti žiniasklaidą, vyriausybę ir visa kita.

Todėl tiems, kurie su malonumu sako: „Žydai finansavo Hitlerį“, prašau, kad jie atkreiptų dėmesį į visus faktus.

* * *

Šaltinis: „ Radical Press“