Graikų profsąjungos užėmė šalies Finansų ministeriją

Autorius: LTnacionalistas Šaltinis: http://revoliucija.org/2015/06... 2015-06-12 19:10:51, skaitė 2940, komentavo 1

Šią savaitę prieš Aleksio Tsipro vadovaujamos „SYRIZOS“ vyriausybę ir jos pataikavimą užsienio kapitalui protestuojančių kovingųjų profsąjungų („Pame“) aktyvistai užėmė šalies Finansų ministerijos pastatą Atėnuose, nuo jo nuplėšė Europos Sąjungos (ES) vėliavą ir iškėlė karikatūrišką transparantą, rodantį esamąjį Graikijos premjerą greta jo pirmtakų. Jame parašyta: „Mes užtenkamai nukraujavome, užtenkamai sumokėjome.“ (video žr. apačioje).

Šiuo transparantu profsąjungiečiai ketino parodyti, kad, nepaisant savo „kairiosios“ frazeologijos, dabartinis Graikijos premjeras iš esmės niekuo savo vykdoma politika nesiskiria nuo iki jo vyriausybes sudarinėjusių buržuazinių politikų.

Pats A. Tsipras vakar susitiko su Europos komisijos vadovu, Jean-Claude Juncker bei kitais transnacionalinio kapitalo organizacijų veikėjais, su kuriais vyko nesėkmingos dėrybos dėl tolimesnių paskolų Graikijai suteikimo; Tarptautinio valiutos fondo atstovas, Gerry Rice, pabrėžė, kad TVF ir dabartinė Graikijos vyriausybė vis dėlto yra labai toli nuo bet kokio susitarimo.

Kaip žinome, jei Graikijos vyriausybė nesusitars su ES ir TVF organais dėl naujų ir „SYRIZOS“ pažadėtą atsisakymą nuo taupymo politikos atitinkančių paskolų, tai Graikija bus priversta palikti eurozoną ir grįžti prie savos nacionalinės valiutos. Tai, žinoma, galėtų būti potenciali eurozono pabaigos pradžia – ko ir bijo įvairūs Briuselio-Vašingtono liokajai.

A. Tsipro vyriausybė, būdama reformistinė ir socialdemokratinė, nesiekia jokių radikalių pokyčių – nei socialistinės santvarkos kūrimo, nei išstojimo iš NATO ar ES, bet tiktai atsisakymo nuo taupymo politikos ir kosmetinių pokyčių, kuriais būtų šiek tiek pagerinama Graikijos vidinė ekonominė padėtis („SYRIZOS“ ir „ANEL“ koalicinės vyriausybės prigimtį mes aptarėme dar tik jai susidarius sausio mėn – žr. straipsnį „Graikijoje – rinkimų rezultatai ir nauja koalicinė vyriausybė).

Šitokiame kontekste, Graikijos vyriausybė yra suinteresuota būtent šitokių kosmetinių reformų „prastūmimu“, kurių pasisekimas didele dalimi priklausys nuo to, ar A. Tsiprui pavyks sėkmingai „sužaisti“ manipuliuojant ES ir TVF planais, o taip pat ir nuo bendro kitų ES šalių vadovų nusistatymo paskolų Graikijai teikimo atžvilgiu (pvz., Vokietijoje auga vis didesnis nepritarimas paskolų teikimui Graikijai).

Žinoma, tas faktas, kad, jei Graikija negaus reikiamų paskolų, ji bus priversta palikti eurozoną, gali sudaryti tam tikrą motyvą nuoseklesniems „eurofilams“ nusileisti A. Tsipro vyriausybės reikalavimams, tačiau bent kol kas yra panašu, kad Graikijos pasitraukimas iš eurozonos – tai, mažų mažiausiai, visiškai neatmestinas ir galimas variantas.

Kokios būtų Graikijos pasitraukimo iš eurozonos pasekmės – tai jau yra kitas klausimas: ar „europatriotų“ ir „euroliberalų“ tandemas sugebėtų susitvarkyti su šiuo savotišku iššūkiu, ar jis galėtų sukelti tam tikrą „domino efektą“, kuris sugriautų pačią eurozoną, nežinoma.

Tačiau būtent šitoks scenarijus yra pageidautinas tiems, kurie yra suinteresuoti ES, kaip imperialistinės transnacionalinio kapitalo struktūros sužlugdymu – todėl belieka tikėtis, kad Graikijos vyriausybė išlaikys bent jau tam tikrą principingumą, eis iki galo su savais reikalavimais ir, jų nepatenkinus ES ir TVF atstovams (labai abejotina, ar jie sutiktų juos patenkinti), prives Graikiją prie pasitraukimo iš eurozonos.

Didžiai sveikintinas kovingųjų graikų profsąjungų protestas, kuriuo parodomas pavyzdys kitoms Europos tautoms, kad derėtų ne pasyviai stovėti nuošalėje ir tiktai stebėti istorinius įvykius, bet aktyviai juose dalyvauti, kovoti ir ginti savo teises. Optimistiškai nuteikia ir tai, kad minėtosios „Pame“ profsąjungos, kartu su jų palaikoma Graikijos Komunistų Partija, neturi jokių iliuzijų nei dėl NATO, nei dėl ES ir pasisako už Graikijos išstojimą iš šių imperialistinių organizacijų.

Šitokioms pažiūroms, tarp kita ko, pritaria iš tiesų nemaža dalis Graikijos visuomenės: ir tame tarpe ne tik nacionalistų („Auksinės aušros“ – ši partija taip pat pasisako prieš NATO ir ES) ar komunistų elektoratas, bet ir dalis stichiškai už tą pačią „SYRIZĄ“ nubalsavusių žmonių. Tai – irgi sveikintina tendencija.

Verta pasakyti, kad ne vien tik Graikijoje galime matyti tam tikrą pabudimą ES ir nacionalinio suvereniteto, kurį ES faktiškai likviduoja, klausimu: pasipriešinimas ES diktatui auga ir Vengrijoje, ir Prancūzijoje, kur savo pozicijas stiprina prieš ES-NATO tandemą pasisakantis Marinos Le Pen vadovaujamas „Nacionalinis Frontas“.

Galimas daiktas, kad kuri nors iš šių šalių ilgainiui taps ES-NATO „grandinės“ Europoje silpnąja grandimi, nuo kurios trūkimo prasidės tolimesnis šios struktūros byrėjimas; kada ir kurioje šalyje tai įvyks, sunku prognozuoti, tačiau Graikijos padėtis ir pačios graikų tautos aktyvumas duoda pagrindo manyti ir tikėtis, kad Europos tautas slegianti ES grandinė rimtai pradės trūkinėti būtent šioje šalyje.