by Prieš reikšmingus socialinius sukrėtimus ir virsmus planetos jonosfera prisipildo mintimis, idėjomis ir ateities tikslais.
Dauguma žmonių vėliau tai abibūdina kaip “o aš juk sakiau!” arba “kažką tokio nujaučiau…”
Tačiau yra ir tokių, kurie į naujų egregorių susikūrimą ar senų aktyvavimą reaguoja ypatingai audringai, panašiai, kaip į mėnulio fazes ar eletromagnetines Saulės audras.
Bet jeigu mėnulio fazės ir padidėjęs elekromagnetinis fonas pasireiškia buitiniais įvykiai ir “paaštrėjimais”, tai globalios socialinės ateities permainos iššaukia simboliniais kodais “užrašytus” veiksmus, kuriuos anksčiau ar vėliau galima pakankamai racionaliai ir be didelių “ezoterikų” išnarstyti.
Prieš Tarybų Sąjungos sunaikinimą tokių pasireiškimų buvo ne vienas, o pats ryškiausias “šyzos” atvejis, kurį masinės medijos išnešiojo po visą TSRS ir už jos ribų – tarybinės Lietuvos piliečio įvykdytas vandalizmo aktas:
1985 metais Leningrade Ermitažo galerijoje Bronius Maigis šaukdamas “Laisvę Lietuvai!” sieros rūgštimi apipylė Rembranto paveikslą “Danaja” ir du kartus smogė į drobę peiliu.
Areštuotas vandalas kelis kartus keitė savo parodymus, dėl ko suniokojo paveikslą, galiausiai teismas jį pripažino nepakaltinimu ir su diagnoze “pasyvi šizofrenija” pasiuntė priverstinai gydytis. Paveikslo restauracija užtruko net 12 metų. Bronius psichiatrinėje praleido 6 metus, išėjo po TSRS sunaikinimo. [Plačiau apie įvykį]
Kokia “Danajos” suniokojimo simbolinė prasmė detaliai išnagrinėjo TSRS VP autorių kolektyvas savo analitiniuose užrašuose “Vienok, matrica: siužeto pakartojimas?” (straipsnis originalo kalba “Матрица, однако: повторение сюжета?“). Tingintiems skaityti, yra video pokalbis su Vladimiru Zaznobimu ta tematika:
Labai rekomenduoju susipažinti.
O dabar apie paskutinį metafizinį “šyzos” pasireiškimą, kuris mano nuomone, yra veidrodiškai priešingas išpuoliui prieš “Danają” (įvyko pavasarį, o pamačiau tik dabar):
Maskvoje, Raudonojoje aikštėje vyras pilstė alyvuogių aliejų ant Lenino mauzoliejaus, ir klūpėdamas šaukė “Kelkis, kelkis!”.
Policininkai jį pristatė į skyrių, psichiatrų brigada nustatė “asmenybės sutrikimą”, tačiau sulaikytasis pareiškė, kad yra visiškai sveikas ir gydytis atsisakė. Gavo 500 rublių (~8 eurai) administracinę baudą už smulkų chuliganizmą, o kadangi nebuvo agresyvus – policija jį vietoje ir paleido.
Vyriškis yra religinės organizacijos “Krikščionių bažnyčia “Pavėnė”” narys, dalyvauja pamaldose, soc. tinkluose dalinasi “Biblijos” ištraukomis. Į Raudonąją aikštę atėjo pajutęs vidinį šauksmą, blaivas ir savo veiksmais tikėjosi prikelti proletariato vadą. [Plačiau apie įvykį]
Pasigilinus į abiejų “tylios šyzos aktyvaus pasireiškimo” atvejų detales ir aplinkybes (kad ir kokios jos būtų nuasmenintos ir padengtos internetine patina), labai įdomu sugretinti panašumus ir skirtumus:
- abiem atvejais veikė brandūs vieniši vyriškiai (48 ir 37 metų), kuriuos oficialiai pripažino “trenktais”;
- abudu nevietiniai;
- abiem atvejais buvo pilamas skystis;
- abiem atvejais buvo kalbamos sakralinės frazės-užkeikimai, t.y. spontaniškai ir nesąmoningai atliekamas ritualas;
- pirmuoju atveju veiksmas vyksta mieste pavadintame antrojo veiksmo objekto vardu;
- pirmuoju atveju taikinys – Senovės Graikijos mito siužetą vaizduojantis paveikslas; antruoju – Senovės Egipto kulto analogu mumifikuoto “nemirtingojo” kapas, analogiškas Senovės Babilono šventyklai – ziguratui.
- ir t.t.
Bet yra ESMINIS SKIRTUMAS: pirmuoju atveju veiksmas buvo AGRESYVUS-NAIKINIMO, antruoju – POZITYVUS-KŪRIMO, nes nėra AUKŠTESNIO KŪRYBOS AKTO už GYVYBĖS SUKŪRIMĄ.
Kiti mažesni, bet veiksmų (ir juos inspiravusių procesų) poliariškumą ryškiai iliustruojantys skirtumai:
- Veiksmai vyko skirtingose, nuolat tarpusavyje konkuruojančiose Rusijos-Imperijos-TSRS sostinėse – Leningrade ir Maskvoje;
- Pirmuoju atveju atvykėlis buvo iš tuometinės TSRS vakarinės dalies – Lietuvos tarybinės socialistinės respublikos, antruoju atveju – iš Rusijos rytinės dalies, Novosibirsko srities. Lietuva buvo pastatyta į TSRS ardymo procesų smaigalį, būtent Lietuvoje buvo daugiausia “sakralinės aukos” tikslu nužudyta žmonių; Novosibirskas – didžiausias Sibiro miestas, mokslo ir pramonės centras, praktiškai tai yra alternatyva “išpindėjusiems” Maskvai ir Sankt-Peterburgui, o Sibiras – stabiliausias ir didžiausią potencialą Rusijos augimui užtikrinantis kraštas.
- Pirmuoju atveju padaryta reali žala, sukeltas isteriškas skandalas, milžiniškas stresas visiems dalyviams ir atsitiktiniams stebėtojams. Antruoju – žala nulinė, visi kam teko tame dalyvauti patyrė arba užuojautą “keistuoliui” arba tiesiog pasijuokė iš to, kas įvyko; nei teismo, nei ilgamečio tąsymo po psichiatrines, visa atrakcijos kaina – ištaškytas aliejaus butelis ir 8 eurai.
- Pirmuoju atveju buvo šaukiamas šūkis “Laisvę Lietuvai!”, kuriuo prisidengiant pokario banditai žudė lietuvius, o vėliau išgamos ekskomuniagos po tuo pačiu šūkiu apiplėšė naivių kvailelių tautą, suvarytą į sąjūdistinės gaujos mitingus; maža to, prisidengiant šiuo šūkiu jau trisdešimt metu naikinama Lietuvių tauta ir toliau vagių ir banditų gauja plėšia žmones. Tai yra, šūkis “Laisvę Lietuvai!” yra viso labo ABSTRAKCIJA ir ILIUZIJA skirta MASĖMS, todėl NEĮGYVENDINAMA, nes kiekvienas tą “laisvę” supranta pagal savo sugedimo lygį. Ir ištikrųjų LAISVĘ Lietuvoje dabar turi PATYS ŠLYKŠČIAUSI IR LABIAUSIAI DEGRADAVĘ gaivalai.
- Аntruoju atveju raginimas “Kelkis, kelkis!” – tai yra ASMENINIS KVIETIMAS, išreiškiantis VIENASMENĘ atsakomybę. Tai yra, šiuo kvietimu, NĖRA KAIP IR KUO MANIPULIUOTI, jis absoliučiai nepavojingas nei visuomenei, nei jį skanduojančiam.
- ir t.t. – pratęsti galite patys.
Išvados
Nuo 1985 m. (“Danajos” sunaikinimo metai) TSRS likvidavimas išėjo į finišo tiesiąją ir sustabdyti išdaviką-persivertėlį Michailą Gorbačiovą, komuniagines bonzas bei jų kompradorinę aplinką jau buvo per vėlu.
Kas pasikeis po 2019 metų – ar tai iš tiesų buvo informacinės matricos materializacija kažkuria savo keista briauna į realybės materiją, bus akivaizdu po kelių metų. Nors tai, kad Rusijos vadovas Vladimiras Vladimirovičius Putinas TIESIOGIAI užsiėmė CHRONOLOGINIU VALDYMO PRIORITETU – istorijos aiškinimu, jau yra pirmasis akivaizdus neišvengiamų GLOBALIŲ permainų skambutis.
Antruoju skambučiu, o tiksliau laidotuvių varpais, pradėjo skambinti Pasaulinis Teroristas Nr. 1 – JAV-os, kaip tik dabar bandančios išprovokuoti globalų karą tarp arabų šalių ir likusio “civilizuoto pasaulio”. Ką gi, anglosaksai patys pasirinko būti įrankis Globaliojo Prediktoriaus rankose ir dabar jo, kaip irankio skirto performatuoti pasaulį, galiojimo laikas baigiasi.
Perfrazuojant Leniną: “Draugai! Kapitalizmo ir imperializmo pizdakas, apie kurio neišvengiamumą visą laiką kalbėjo Vidinis TSRS Prediktorius, įvyko.”
А теперь – танцы! гражданская война!
