by 
Aš tyliu.
Norėčiau pasakyti. Ir galėčiau. Jokių problemų.
Bet kam to reikia?
Pasikeis kas nors?
Žmonės nieko taip nebijo, kaip svetimos teisybės.
Ne todėl, kad jie negali jai paprieštarauti, ir ne todėl, kad ji pakeis jų nuomonę. Žmogaus nuomonę iš išorės pkeisti neįmanoma. Kai sakai atvirai, tiesiai – tuomet net paskutinis durnius skiria, kur yra JO TEISYBĖ ir kur yra SVETIMA TEISYBĖ. Todėl talentingi manipuliatoriai žmogaus nuomonę keičia iš vidaus. Apeidami asmens ribą – jie pirma įlenda į vidų, o tada pradeda sukioti svetimus varžtelius. Proto ubagams taip imponuojantis taip vadinamas “neurolingvistinis programavimas” būtent tuo ir grindžiamas. Bet tai – naujųjų šundaktarių užsiėmimas.
Talentingi manipuliatoriai manipuliuoja per pasaulėžiūrą. Dzin budistai ir kitokie kastanedos tai vadina “pasaulių kūrimu”. Sąžiningai meluodami, kad kuriami ne skirtingi pasauliai, o tik kaleidoskopiškos ir narkotinio transo spalvomis papuoštos iliuzijos apie Vieną ir tą pačią Visatą.
O tu paimk ir vietoj iliuzijos pateik kitam žmogui savo požiūrio tašką.
Gerai, jeigu jo ir tavo taškai daugmaž sutampa.
O jeigu skiriasi?
O jeigu skiriasi kardinaliai?
Kažkuris neišvengiamai lieka durnas.
O tasai, kuris save laiko protingu, neišvengiamai įsižeidžia.
Kadangi negalima įlįsti į svetimą kailį, man sunku suprasti – kodėl reikia įsižeisti?
Savigyna? Baimė prarasti savo teisybės šlapimu atsižymėtą teritoriją? Ne. Tai kas yra tavo – neįmanoma iš tavęs atimti. Sava teisybė – tai ne dešros rinkis, pakabintas sandėliuke. Niekas kitas jos nesuės.
Tas pasipriešinimas turi dvi pagrindines priežastis.
Pirma – tai, kad kiekvienas savo teisybę pardavinėja už vienokį ar kitokį pinigų atitikmenį. Ir jeigu tavo teisybė pasirodys “nekokybiška” – tiesiog prarasi dalį dabartinio komforto. O kas nori bent jau laikinai iškristi iš perku-parduodu santykių rinkos?
Antroji – egocentrizmas augantis su kiekvienais nugyventais metais. Kas tie kiti tokie, kad man, turinčiam TOKIĄ gyvenimo patirtį, galėtų dėl kažko prieštarauti?
Ypatingai, kai lyginamas toks dalykas kaip dvi teisybės. Su rulete nepamatuosi, ant svarstyklių nepadėsi. Telieka vertinti pagal tai, kaip kuri teisybė realizuojasi praktikoje – realiame gyvenime.
O čia į pagalbą kaip mat prisistato tie visi dzenai-dzinai-chunveibinai ir kiti opiumo masėms pardavėjai. Ir realus pasaulis apvyniojamas tieka įvairiausių iliuzijų marškų, jog kiekvienas išsirinks jam labiausiai patinkančią.
Taigi, tyliu.
Nesakau.
