by Labas, mano mielas Dienorašti.
Po ilgų darbų ir sunkių savaitgalių, pagaliau šį ramų pirmadienio vakarą, sumaniau pasiklausyti ko nors romantiško ir pozityvaus.
Ačiū Dievui, kad yra toks mūsų pseudožurnalistikos jautinis kaspinuotis kaip Rimvydas Valatka – jo pasiūlymu kaip tik ir nusprendžiau pasinaudoti.
Visgi smagu prisiminti persitvarkymo laikų žvaigždes, kurios savo karjerą pradėjo sąjunginės televizijos pramoginėse laidose – kaip kad Gazmanovas, ir tokias kaip “Liubэ”, kurios pirmieji albumai buvo minkšto vinilo plokštelės, įsegtos kaip priedas į jau nebepamenu kokį žurnalą.
Nors tiesą sakant, pats Gazmanovas nuo pat pirmojo savo hito “Moriačkos” – man tokio pat reikšmingumo kultūrinė persona, kaip ir kokia nors niekam nežinoma Kristina Orbakaitė arba Filia Kirkorovas, tačiau šitos dainos priedainis – pramuša:
Идите все нахуй – сделан я в СССР!
[Eikite kakint – mane išdrožė Tėtė Karlas!]
Beje, kaip ir “Liubэ” – toli gražu nėra nei mano mėgstama, nei klausoma grupė, tačiau šį vakarą, tiesiog privalau pasiklausyti “čečėnų žudikus šlovinusios” (kopipizda iš R. Valkatos propagandonistinio siusalo) dainos:
O štai kaip atrodė tie, kuriuos žudė “Liubэ” šlovinami čečėnų žudikai (video matyt užfilmuotas kaip ataskaita sponsoriams apie sėkmingai diegiamas civilizacines vertybes Rusijos pietuose):
Neįtikėtina – vos prieš dešimt metų Čečėnijos autonominės respublikos kalnuose buvo apie 30-40 tūkstančių tokių kalnų romantikos ir tyro oro mėgėjų (panašiai, kiek dabar kovotojų už demokratiją Sirijoje), o štai dabar jų telikę keli šimtai… Ir niekam nebesiverčia liežuvis pavadinti jų “miško broliais” – nors akivaizdu, kad jie lygiai tokie pat žali, kaip ir mūsų vargšai “partizanai”. Gal netgi dar žalesni, nes mėgsta užsirišti žalią raištį ant galvos.
Tačiau apie žalius raiščius ir “žaliukus”, ir žalią šūdą apskritai parašysiu kokį kitą kartą, kai vėl kokia eterio askaridė pabandys pridėti savo kiaušinėlių į potencialaus elektorato smegenis.
