by Niekaip nepritraukė rankos parašyti ant karštųjų, tačiau dabar galima bus į vieną įrašą sudėti daug daug daug vaizdinės medžiagos.
Pradėsiu nuo vieno paskutiniųjų rusiško interneto topų – balandžio 4-iąją pasaulis sužinojo apie tikriausią stebuklą: visos Rusios metropolitui Kirilkai susitikinėjant su justicijos ministru fotoreporteriui pavyo užfiksuoti neįtikėtiną dematerializacijos faktą:
Kaip pastebėjo milijonai susijaudinusių interneto pravoslavų – nors ant šventojo rankos laikrodžio, kainuojančio nuo 28.000 iki 36.000 dolerių, nebeliko, tačiau laikrodžio atspindys toliau tiksi ir padeda nepamiršti sielų ganytojui apie artėjantį Paskutiniojo Teismo Dienos momentą…
Visas šis reikalas turi dvi puses RIMTĄJĄ, kuri bus aprašyta žemiau, ir LINKSMĄJĄ, kuri prasideda čia:
Dvi sekundės iki stebuklo
Jau po dviejų dienų pravoslaviškoji inkvizicija konstatavo ir informavo visuomenę, kad stebuklo autorius yra pačios patriarchijos dyzikė iki šiol visomis įmanomomis priemonėmis valiusi nuodėmes nuo Metropolito Kirilkos kūno ir dvasios. Dar po dviejų dienų praleistų požemiuose, dyzikė prisipažino, kad laikrodžio atspindžio ji neretušavo tyčia, taip keršydama Kirilkai už jo pasiryžimą negailestingai susidoroti su “Maištaujančios pizdos” agitbrigada…
Bet kuriuo atveju, prikolas gavosi toks sėkmingas, kad iššaukė nuoširdžios ir entuziastingos kūrybybinės bangos cunamį rusiškuose internetuose ir dalimi jos aš noriu pasidalinti.
Tautos dėmesys sielos ganytojui prasideda nuo paprastų fotožoperių rankos miklinimų:
Tęsiama realizuojant savo slaptas svajones:
Pridedamas švelnios padjobkės aromatas:
Jėzus: “Gal pasakytum kiek laiko?”
Kirilas: “Jėzau, atsipisk.”
Pereinama nuo socialinės ironijos…
Patriarcho rūbai
“BREGUET” laikrodis: apvalus ciferblatas
simbolizuoja nenuodėmingumą ir minčių
tyrumą, o tikslumas leidžia skaičiuoti laiką
iki Paskutiniojo Teismo
…prie amžinai gyvos Tautos atminties:
A.S.Nepuškinas
Pasaka apie popą, prekybą alkoholiu ir cigaretėmis,
Brequet laikrodžius, brangius automobilius
ir apie Baldą, tai yra apie tave.
Susiejama religijos ir vampyrizmo semantika:
Nepamirštama atkreipti dėmesio ir į stebuklingą automobilio metamorfozę…
… dar vienas – mobilus – variantas:
Pagardinama politiniais prieskoniais:
– Klausyk, o kokį čia laikrodį turi,toks visai nieko, už kiek paėmei?
– Tu ką, Vova, aš apskritai nenešioju laikrožio, tai fotokoliažas.
Tėvas – Sūnus – Šventoji Dvasia
Pakylama nuo karikatūrų ligi moderniosios klasikos:
Pajungiamas netgi nemirtingasis Žirinovskio memas:
– Papostinau foto kur Gundiajevas be laikrodžio, bet su atspindžiu!
– Žiūriu, šitas perpostino.
– Kitas taip pat perpostino.
– Visi, bliatь, perpostino!
Ir galų gale viską reziumuojama tiksliu, prie dienos aktualijų sugrąžinančiu, apibendrinimu:
Idėjos autorius ir autorinių teisių savininkas
Visas šitas pranykusio laikrodžio šurumburas įvyko balandžio pradžioj, tuo tarpu pats laikrodis dingo ne šį mėnesį ir ne praėjusį, o prieš tris metus – Kirilkos susitikimas su ministru vyko 2009-ųjų birželį. Kokio velnio narsieji rusiškojo interneto kurmiai šį stebuklą atkniso būtent dabar? Negi po Libijos sunaikinimo, po nepavykusios porinkiminės liberastinės šizoliucijos Rusijoje, po Putino sugrįžimo į prezidento postą, po oficialiai paskelbto pasirengimo branduoliniam JAV-Izraelio-Irano karui kažkas dar gali prisiminti trejų metų šviežumo suplėkusią ir perpuvusią falsifikaciją? Kodėl visa tai išplaukia būtent po to, kai buvo įvykdyta pseudoanarcholierastinių kurvų agitbrigados “Pizdos maištas” ataka svarbiausiame Maskvos sobore?
Atsitiktinumas? Ar tiesiog viena šūdo banga bando pastumti į šalį kitą šūdo bangą ir atsikovoti sau daugiau erdvės masės protuose?
Pasiklausykime vieno iš informacijos “valdovų” Igorio Ašmanovo komentaro apie tai, kaip kuriamos naujienos ir kaip atskirti tikrąsias naujienas nuo informacinio karo bombų:
Tam, kad nekiltų noras vidurį nakties teptis rankų bebarškinant klaviatūrą apie paminėtas projektines kurvas “Pizdos maištas”, savo poziciją apie tai kas yra TIKRAS, nesuprojektuotas ir ne grantais apmokėtas protestas prieš žydkrikščionis okupantus galiu pailiustruoti kad ir tokiu jutūbiniu trešu:
Jeigu dar nesupratote – groja ir dainuoja ultra-hiper-iuber-ruso-pravo-slavai “Ансамбль Христа Спасителя и Мать Сыра Земля”…
O štai, kaip atrodo tikroji Tėvynės meilė “Kristaus Gelbėtojo ir Mamos Juodos Žemės” ansamblio akimis:
Ir pabaigai – aptemusio proto blaivus žvilgsnis į masinę “kultūrą”:
O kad naktis nesibaigtų religiniais košmarais, reikia įmesti bent šiek tiek muzikinio pozityvo – dar vienas, bet ne toks pogrindinis vokalo-grafinis ansamblis “Ebonitinis barškutis” ir jo specialiai Žydovizijai paruošta daina apie Rusišką sielą:
Idomios mintys 😀 Visi tie patriarchai gerai ten gyvena ir su mersais vazineja. Pas mus aisku irgi kunigai nesiskundzia