Sakote, ideologiškai teisingas smurtas – tai ne smurtas, o maištas? Gal eikit…

Kiekvieną kartą, kai po beinternetinio savaitgalio grįžtu iš kaimo, Mordaknygė mane pradžiugina susikaupusiu infodumblu. Štai ir šį vakarą – du nuostabūs vienas paskui kitą einantys paveiksliukai.

Pirmajame Lietuvėlės antifašiukai siaubėjasi ir seilėjasi Lietuvėlės fašiukų propagandiniais vizualais, demonstruojančiais bbž ką – gal kovos prieš gatvės chuliganus pozas?

O štai koks žodingas iš karto po to sekęs vizualas – tai jau ištikimųjų antifašiukų kovos (ar antikovos?) sėbrų – anarcholibertarijiečių kūrybybos vaisus:

Kas mane labiausiai žavi, tai sugebėjimas šitaip virtuoziškai šizofrenikuoti – kai fašiukai atsispausdina plakatą su NIEKO NEMUŠANČIAIS, GYNYBINĖJE POZOJE stovinčiais skinais – tai smurto propaganda, o kai anarchoapsipūtėliai susiranda ruskių debilų numaliavotą natūralistinį plakatą, kuriame anarchistas KRUVINU KUMŠČIU TALŽO nesipriešinantį pionierių, tuomet viskas zajabysь! Kaip komentare sau leido išsireikšti mažasis anarchofiureris ir plakato aborigenams adaptatorius bei platintojas D.P.:

Manau, kad į šitą piešinėlį reikia žiūrėti labiau simboliškai. Anarchistai labai norėtų užvožti leninistams už visas skriaudas, bet jiems kol kas tą padaryti pavyksta tik popieriuje….

Už kokias skriaudas? Jūs gi patys propaguojate smurtą kaip saviraiškos formą ir bet kokių moralės normų atsisakymą kaip elgesio standartą… Ir apskritai, kuo gi tą urlaganą su raudonu ženkliuku nuskriaudė pionierius, stovintis ir akivaizdžiai nesuprantantis, kas per oligofrenas bando jo auksinę, sunkiais fiziniais pratimais ir leninietiška savidisciplina išugdytą kantrybę…

Kas mane labiausiai juokina visame anarcholiberastų, antifasiuciuskinių ir kitų tolerastizmo apologetų propagandoje, bei jų bendroje dvasinio mankurtizmo pseudoidealogijoje – tai nieko nepridengiami dvigubi standartai. Tik matant tose tūsovkėse besitrinančius protingus žmones aš vis niekaip negaliu suprasti, o kaip gi jiems pavyksta apsimesti idiotais, nesuprantantiems savo uroborososinės* padėties?

O gal niekas ir neapsimetinėja? Gal jie iš tiesų yra idiotai?

Idiotai, kurių visos politinės “kovos” kryptį ir tikslą puikiai išreiškia vienas trumpas šizopacifistinis lozungas:

– Mes kovosime už taiką iki paskutinio kraujo lašo!

Nors tikriausiai reikėtų patikslinti, kad liktų mažiau erdvės šizoliberastinėms interpretacijoms:

– Mes kovosime už taiką JUMS, iki paskutinio JŪSŲ kraujo lašo!

—
* uroboras – gyvatė ryjanti savo uodegą. Homo sapiensų atveju, tai žmogus susikišęs galvą sau į subinę.