by Kai iš vakaro gerai ir drūtai išsituštini (žr., prieš tai buvusį įrašą), rytą jautiesi toks lengvas ir pakylėtas, kad savaime imasi ir eiliuojasi kas nors gražaus ir tyro, nuausto lietuviškais raštais… Štai man bevalgant kasdienine rytmetinę avižinę košę, kurios žmona davė man šiandien kaip buvo dabar visados ir per amžius, ir susieiliavo:
Bliaunančios ir mykiančios revoliucijos pergalė Gyvulių ūkyje
Yra tokia pasaulio Bamba,
Kuri vadinas – Lietuva,
Čia KėGėBistų ainiai saugo,
Ką iškovojo jiems minia
Akla banga per miestus ėjus,
Dainavus pamirštas dainas
Ir kažkodėl šventai tikejus,
Kad šitas kerdžius jos nemelž…
Naivi Tauta ir naivūs žmonės
Išmokyti save apgaut –
Vergauti kiekvienam tironui,
Tiek svetimam, tiek ir savam.
Galvodami, kad metam jungą,
Kuriuo sukaustyta dvasia
Iš tikro pakeitėm tik tvartą,
Kur šeimininkas mums numes
Į lovį – ėsti,
Į aslą – kraiko,
Ant balkio – virvę
ir laisvę rinktis.
