by 3 klipai demonstruojantys, kaip šiuolaikinės civilizacija susilieja su tuo kas yra tas pagrindinis banginis ant kurio laikosi ši dvesianti civilizacija – t.y. kaimu.
Jūs drįstate abejoti, kad būtent kaimas yra mūsų civilizacijos pamatas? Tuomet atsakykite gerbiamasis, iš kur jūs gavote savo šiandienos kasdieninę duoną? …aaa, supratau, iš parduotuvės… Ką padarysi būna.
Tada leiskite priminti jums vieną globalios pasaulio istorijos dėsningumą, kurį šiandien vis dažniau prisimena protingi dėdės: kai istorinių aplinkybių veikiami valstybės-civilizacijos atstovai pradėdavo trauktis iš visos tos valstybės teritorijos į kelis centrus-miestus, neišvengiamai procesas baigdavosi civilizacijos žlugimu. Skaičiuokite ant pirštų: Senovės Egiptas, Babilonas, Senovės Graikija, Roma ir t.t. Šimtai to paties algoritmo pasikartojimų.
Aišku, išoriškai tai paprastai atrodydavo kaip svetimos jėgos įsikišimas ar kokia nors vidinė apokalipsė, kaip pavyzdžiui, mūsų LDK nusiaubęs maras, po kurios, ją be pasipriešinimo pasiėmė pirmas į ją atėjęs civilizatorius. Tačiau net ir mūsų LDK tam, kad padvėstų turėjo atlikti 2 prijomus:
1- išnaikino savo kaimą , pavertusi laisvus žemę dirbančius žmones feodalų ir šūdbajorių įkaitais, o faktiškai vergais;
2 – įvairiomis priemonėmis sutraukė į miestus masę žmonių, kur maro metu visi (šiek tiek hiperbolizuoju) sėkmingai išdvėsė.
O be žmonių, kaip žinia, nėra nei valstybės, nei civilizacijos. O miestas, kaip žinia, tai žiauri mutageninė aplinka. O mutageninėje aplinkoje, kaip žinia, karta iš kartos populiacijoje kaupiasi degradacinės mutacijos. O mutacijos pasiekus kritinę masę, kaip žinia, populiacijai pareina lėtas bet užtikrintas pizdakas. O prieš kelis metus, kaip žinia, daugiau nei pusė viso pasaulio gyventojų sulindo į miestus ir tebelenda toliau. O trečia karta gimusių ir užaugusių mieste, kaip žinia, po savęs daugumoje atvejų palikuonių nebepalieka…
Tačiau aš juk net negalvojau kalbėti apie šią civilizacijos kloaką – miestus ir urbanizaciją. Šią nuostabią lapkričio naktį man netyčia pasipainiojo sena perestroikinės dvasios kupina "Dujų sektoriaus", o gal "Gazos ruožo" daina "Kolūkietiškas pankrokas".
O prie jos prisiminiau dar porą smagių "kaimiškų" interpretacijų šiuolaikinėje virtualibybėje:
1 klipas:
Я едрённый как кабан,
Я имею свой баян,
Я на нём панкрок пиздоню –
Не найти во мне изян…
2 klipas – geniali profesionalaus aktoriaus Igorio Rasteriajevo [И.Растеряев.] saviveiklos imitacija.
Nors kodėl imitacija? Tiesiog puikus stiliaus pajautimas ir turinio bei formos suderinimas – milijoninis jutūbo topas "Kombaininkai" – "Комбайнёры":
Ir pabaigai, vienintelio man žinomo, Rusijos hipsterio Petro Lazdinio [Петя Палкин] replika į atranką Evrovizijon, kurion jo, savaime suprantama, niekas nepasiuntė:
Beje, kad jau kalba išėjo apie Petią Palkiną, kol kas vienintelė alternatyva jau ikona tapusiam "Čiumačečiiniam pavasariui" yra Petios ir jo bandos selfprominis prapušinimo prožektas – Ai em hipsta.
Tai taip nenusakomai daugiaprasmiška, kad vieną kartą būtina pasižiūrėti:
„O trečia karta gimusių ir užaugusių mieste, kaip žinia, po savęs daugumoje atvejų palikuonių nebepalieka…“
Šaltinis būtų labai geras dalykas!