Paskutinis įrašas parašytas daugiau nei prieš mėnesį.

Bet manau, nebuvo kam pasigesti.

Man pačiam irgi.

Rašyti kažkokius savo asmeninius pezalus – labai smagus užsiėmimas, kai daugiau nėra kas veikti… O aš juk be galo užsiėmęs žmogus – daugiavaikės šeimos galva, vyriausias pagal amžių informatikų (o gal ir viso MIFo) pirmakursis, informacinio karo partizanas, neeiliuojantis poetas ir nepiešiantis dailininkas…

Galų gale, ką reiškia mano skausmeliai ir rūpestėliai, lyginant su tuo, prie ko už mano pinigus prisideda MANO Tėvynė – prie kitos šalies naikinimo.

Kai išgirstu kokį nors rasistą žydofilą viešoje erdvėje vadinant mano Tautą (tuo pačiu ir mane asmeniškai) žydžaudžiais, man nuo to nei šilta, nei šalta – kogi daugiau besitikėti iš globalistų rankomis zombifikuotos patrankų mėsos, laikančios save "Išrinktąja tauta"?.. Tačiau jau daugiau nei pusę metų kiekvieną dieną iš visų šūdasklaidos skylių dvokianti NATO propaganda kelia tokį pasišlykštėjimą, kad gavęs šaukimą į Trečiąjo Pasaulinio karo frontą aš nė akimirkai neabejočiau kas yra mano priešas ir į ką privalau šauti:

į fašistinę kiaulę su žydru šalmu.

………………………………….

Buvau prirašęs dar daug teksto ne tik apie šitą genocidą, kurį taip šlykščiai ciniškai užtaisė "pačioscivilizuočiausios" tautos, bet ir apie "užimk Volstrytą" mazgajobkę, tačiau kaip tyčia, neatlaikę moralinės atsakomybės,  nulūžo kapitalistiniai windozai, o po restarto liko tik įrašo pradžia.

To kas buvo, nebekartosiu, tiesiog pabaigai, visiems laukiantiems kol pagaliau vienareikšmiškai bus patvirtinta arba paneigta Muamaro Kadafio mirtis, siūlau trumpam užmesti akį į "civilizuotosios" Europos ir Libijos santykius – Оккупация Ливии началась ровно 100 лет назад.

Fantastiškai skamba to metu formuluotės, kuriomis Italija susiteikia sau teisę okupuoti Libiją… Daugmaž tokio pat moralinio lygio kaip ir šiandieninė JTO rezoliucija "dėl civilių saugumo".

Ir vienas mistiškas sutapimas – šiandien Libija bombarduojama taip, kaip iki šiol dar jokiame kare nebuvo bombarduojamas joks priešininkas: tiek skrydžių skaičius, tiek sprogmenų numestų ant žmonių galvų kiekis bei įvairovė yra tiesiog protu nesuvokiama… Tuo tarpu prieš šimtą metų Libija buvo pirmoji šalis kurios teritorijoje buvo panaudotas šis pats civilizuočiausias būdas naikinti kitus žmones – mėtyti iš skraidančių aparatų sprogstančius įtaisus.

Pirmąjį pasaulio istorijoje bombardavimą atliko šaunieji italai aviatoriai – numetė keturias granatas iš dirižablių ant priešų stovyklos. Jiems taip patiko žudyti kitus iš saugaus atstumo, kad tučtuojau modernizavosi ir pradėjo iš dirižablių mėtyti nebe granatas, o 10-ies kilogramų sprogmenis, dėl "geresnio efekto" prifarširuotus kartečės šratais… Nežinau, kuo tai skiriasi nuo savadarbių šachidų sprogmenų su vinimis, nuojauta man sako, kad visiškai niekuo – tiek iš techninės, tiek idėjinės pusė.

Paveiksliukas tapęs ikona.