Kūrybybinis eilėraštis

Kūrybybinis eilėraštis

Einu ar stoviu, sėdžiu ar guliu,
              tyliu arba eilėraščius rašau –
Jaučiu kaip kaupiasi man mintys tarp ausų
              ir veržiasi per viršų per kraštus.

Žaidimai – visa tai žaidimas
                                      Aš žaidžiu.
Žodžius dėlioju, sakinius,
              ieškodamas prasmių.
Bandydamas pataikyti į ritmą,
Kuris pažadintų jausmus,
                                    sukeltų pyktį,
priverstų pažiūrėti, kas aš toks
ar plastikinis manekenas
                                     ar žmogus,
ir mano akys mano akys
                                   ką jos mato
žiūrėdamos į veidrodį – rainelės ratas
kraujagyslių ažūras
                             ir vyzdys –
bedugnę siekiantis bejausmis šulinys.

To šulinio dugne – smiltelė
              aukso?
              šūdo?
To šulinio dugne guliu pablūdęs
ir laukiu kol mane kas nors paims
ir nusineš namo su savimi.
Padės prie knygų į lentyną ir sakys svečiams:
žiūrėkit, koks žmogus –
                                 jis rūpi man.
Aš apie jį galvoju vakarais,
aš jį bučiuoju glostau jį,
                                 o jis
mane kas naktį pisa ir
kas antrą rytą –
jis šitaip materializuoja
meilę bei kūrybą…

Tegu, lai būna taip kaip tu sakai
aš nesiginčysiu –
                       man px visiškai.