—
Kai mano dainos pasibaigė
Prasidėjo proza,
Tiksliau, kreatyvas,
O dar tiksliau – žopa.
Kai mano dainos pasibaigė,
Kėliau akis į viršų,
Klausiau – kame gi kampas?
Kodėl nebesigirdi?
O negavęs atsakymo
Pasakiau – nu ir naxui,
Ir nebereikia –
Bus paprasčiau gyventi.
Bet paprasčiau nebuvo –
Tik padaugėjo šūdo,
Daugiau alkoholio, daugiau pinigų,
Daugiau nevilties ir blūdo.
Ir tik vėliau supratau,
Kur dingo žodžiai ir dainos,
Kodėl išsidvėsė poezijos geismas –
Kai gyveni kaip kiaulė,
tai ir Dievas
su tavimi taip kalba,
taip,
kad suprastum:
kriu kriu,
trach trach,
niam niam.