Kai mano dainos pasibaigė…

—

Kai mano dainos pasibaigė
Prasidėjo proza,
Tiksliau, kreatyvas,
O dar tiksliau – žopa.

Kai mano dainos pasibaigė,
Kėliau akis į viršų,
Klausiau – kame gi kampas?
Kodėl nebesigirdi?

O negavęs atsakymo
Pasakiau – nu ir naxui,
Ir nebereikia –
Bus paprasčiau gyventi.

Bet paprasčiau nebuvo –
Tik padaugėjo šūdo,
Daugiau alkoholio, daugiau pinigų,
Daugiau nevilties ir blūdo.

Ir tik vėliau supratau,
Kur dingo žodžiai ir dainos,
Kodėl išsidvėsė poezijos geismas –
Kai gyveni kaip kiaulė,
                                tai ir Dievas
su tavimi taip kalba,
                                taip,
kad suprastum:
                       kriu kriu,
                                 trach trach,
                                             niam niam.