by 
Kabokų lyrika
I
Pabėgo mergos parūkyti
ir gerai
Galiu sėdėti vienas
ir gerai
Galiu žiūrėti kaip linguoja
klubais kaip
Dvi lesbės šoka pilvo šokį
viena kitai.
Sugrįš parūkusios – ant jų veidų
Nusėdę žodžiai pamirštų kalbų.
Sėdės šalia manęs viena
Kita sėdės man priešais
O mano vyzdžiai saugos
Tą lesbių šokio vaizdą šviesų.
II
Cigaretės dūmas
Alaus bokalas
Neoninės raidės
Prie sienos baras
Šviesa virš staliuko
Centre peleninė
Cigaretės dūmas
Ratas užstrigo
Tu
Kalbi šypsaisi
Kalbi raukaisi
Kalbi rūkai
Aš žiūriu tiesiai
Į veidą
Į ranką
Į lempą
Į šviesą
Drugelis būčiau
Apsvilęs gulėčiau
O dabar?
Kas dabar
Dabar viskas ORE
Tipo OK
O dar tiksliau PX
Tu sėdi rūkai lauki ir nori
Kažko iš manęs
O man
nesi
stoja
—
Karaliaus Artūro laikai
Nepraėjo be pėdsakų – šiandien
Narsūs riteriai – šaunūs kariai
Prie apvaliojo stalo vėl sėdi.
Ir suvienyti mūšio aistros,
Dėl garbės pasiryžę numirti,
Po septinto bokalo alaus
Reikalauja dar vieną įpilti –
Kad užtektų drąsos grįžti namo
Ir drakonai princesėm pavirstų…
—-
Eilėraščiai iš tų laikų, kai aš kaip ir dera kultūriniam zombiui sąžiningai atlikinėjau kasdienines, kaspenktadienines ir kassavaitgalines savipisos apeigas, naikindamas savo smegenis fitoestrogeniniu hormoniniu preparatu bei kitais protoplazminių nuodų turinčiais preparatais.
